Pasaulyje

2020.11.27 21:56

Kinijos valdžia suima šimtus musulmonų dvasininkų – žmonės bijo mirti, nes nėra kam jų palaidoti

LRT.lt2020.11.27 21:56

Anot užsienyje gyvenančio uigūro kalbininko, Kinijos šiaurės vakaruose esančio Sindziango regiono valdžia sulaikė šimtus musulmonų imamų ir tarp uigūrų pasėjo „baimę mirti“, nes nebus kam pasirūpinti laidotuvių apeigomis, rašo „Radio Free Asia“ (RFA). 

Norvegijoje gyvenantis Tarptautinio prieglobsčio miestų tinklo (ICORN) darbuotojas Abduweli Ayupas teigia, kad pokalbiai su Sindziange gyvenančiais uigūrais atskleidė, jog bendruomenė neteko ne mažiau kaip 613 imamų, kurie kartu su maždaug 1,8 mln. uigūrų ir kitų musulmonų tikėjimą išpažįstančių mažumų atstovų nuo 2017 m. pradžios buvo įkalinti po visą regioną išsibarsčiusiose internavimo stovyklose.

„Šią paiešką pradėjome 2018 m., maždaug gegužę, o po to, kai [tų metų] lapkritį pokalbius baigėme, supratau, jog tikslinė gyventojų dalis yra religiniai veikėjai“, – sakė A. Ayupas, ketvirtadienį kalbėdamas internetiniame seminare „Kur yra imamai? Masinio uigūrų religinių veikėjų sulaikymo įrodymai“, kurį surengė Vašingtone įsikūręs Uigūrų žmogaus teisių projektas (UHRP).

„Tuo metu [tarp sulaikytųjų] buvo apie 300 imamų, o kai birželį atnaujinome duomenis, pamatėme, kad jų jau 613“, – sako A. Ayupas.

A. Ayupas, kuris pats 2013–2014 m. ilgus mėnesius buvo kalinamas be teisės susirašinėti ir kankinamas už tai, kad kovojo už socialines ir kultūrines teises bei rėmė ugdymą uigūrų kalba, teigė kalbėjęsis su mažiausiai 16 buvusių internavimo stovyklų kalinių, kurie tvirtino, jog imamų sulaikymai labai pakenkė uigūrų bendruomenei Sindziange.

„Jie man sakė, kad sulaikius imamus, uigūrai... bijo mirti, nes neliko imamų, kurie pasirūpintų laidotuvėmis“, – sako jis.

Nyderlanduose gyvenantis buvęs kalinys jam sakė, kad Sindziango sostinėje Urumčyje, „mirus artimajam, žmonės turi registruotis ir laukti eilėje“, rašo RFA.

Kitas internavimo stovyklą perėjęs asmuo – Švedijoje gyvenantis mokslininkas – 2018 m. lankėsi Sindziange ir A. Ayupui pasakojo, jog nepaisant nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų, „uigūrai nebebijo gyventi“.

„Jie bijo mirti, nes mečetės sugriautos, o imamai sulaikyti ir nėra kam pasirūpinti ceremonija, nėra kam surengti laidotuves, – sakė jis. – Situacija tiesiog tragiška.“

Religinės lyderės

Londono universiteto Rytų ir Afrikos studijų mokyklos (SOAS) etnomuzikologijos profesorė Rachel Harris pažymėjo, kad vyrai imamai nėra vieninteliai religiniai veikėjai uigūrų visuomenėje, į kuriuos nusitaikė Kinijos valdžia, rašo RFA.

Nors musulmonų bendruomenėse nėra oficialiai pripažintos moterų religinės kategorijos, ji pažymėjo, kad religinės lyderės moterys „yra itin svarbios uigūrų visuomenėje“, rašo RFA.

„Akivaizdu, kad jos nevykdo apeigų mečetėse, jų vaidmuo daugiau yra susijęs su namais, tačiau jos atlieka visus tuos pačius svarbius vaidmenis, kuriuos atlieka imamas, vyras imamas“, – sakė Sindziango kultūros, religijos ir paveldo politikos tyrėja.

„[Moterys religinės lyderės] dirba su moterimis, todėl jos gali organizuoti moterų laidotuves, jos moko vaikus skaityti Koraną ir panašių dalykų, be to, atlieka labai svarbų vaidmenį visuomenėje – tarpininkauja ginčuose, duoda patarimų, vadovauja įvairiems ritualams“, – aiškina R. Harris.

Mokslininkė ragina uigūrų teisių grupes ir kitas regioną stebinčias šalis įtraukti religines lyderes moteris į masinių sulaikymų ir kitų teisių pažeidimų regione tyrimus.

Jau ketvirtus metus gyvuojantį internavimo stovyklų tinklą Pekinas vadina savanoriškais „profesiniais centrais“, tačiau RFA uigūrų tarnybos ir kitų žiniasklaidos priemonių pranešimai rodo, kad sulaikytieji dažniausiai laikomi prieš savo valią ankštose patalpose, antisanitarinėmis sąlygomis ir yra priversti kęsti nežmonišką elgesį bei nuolatinę indoktrinaciją.