Pasaulyje

2020.11.24 11:26

Lietuvoje jau mokosi dešimtys baltarusių vaikų – pažymiai nerašomi, pritapti padeda savanoriai mokiniai

Natalija Zverko, LRT.lt2020.11.24 11:26

Vidaus reikalų ministerija praneša, kad į Lietuvą vadinamuoju humanitariniu koridoriumi leista atvykti 653 Baltarusijos piliečiams. Iš jų 246 jau yra Lietuvoje, 53 pasiprašė prieglobsčio. Prie gyvenimo naujoje šalyje turi prisitaikyti ne tik patys pabėgėliai, bet ir jų atžalos, kurių dauguma jau pradėjo mokytis Lietuvos mokyklose.

Šiuo metu skirtingose Lietuvos vietose mokosi 189 vaikai iš Baltarusijos, iš jų 44 lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsakė į LRT.lt klausimus apie baltarusių vaikų mokymąsi Lietuvoje.

– Kiek tokių vaikų jau mokosi mūsų šalies mokyklose? Kokie yra skaičiai pagal miestus? Kiek jų pateko į rusų mokyklas ir kiek į baltarusių mokyklą?

– Iš viso Lietuvoje įvairiose savivaldybėse mokosi 189 vaikai, turintys Baltarusijos pilietybę. 44 lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Bet negalime identifikuoti, dėl kokių priežasčių jie yra atvykę, ar jie yra būtent iš šeimų, kurioms suteiktas prieglobstis.

Daugiausia jų – per 120 mokosi Vilniuje. 18 iš jų mokosi baltarusių kalba Pranciškaus Skorinos gimnazijoje, 14 – anglų kalba tarptautinėse mokyklose, kiti lanko mokyklas rusų, lenkų, lietuvių kalbomis.

Klaipėdoje mokosi 9 mokiniai Baltarusijos piliečiai. Druskininkuose – 8. Po kelis mokinius yra Alytaus, Kauno rajono, Pakruojo, Panevėžio, Šakių, Šiaulių, Šalčininkų rajonuose, Palangoje, Visagine.

Vilniuje baltarusių mokomąja kalba iš viso mokosi daugiau nei 230 mokinių, tačiau daugiausia jų (210) turi Lietuvos pilietybę. Keliolika yra Baltarusijos piliečiai, po vieną du – Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Uzbekistano piliečiai.

– Kaip baltarusių vaikiai yra integruojami?

– Baltarusių mokinių, atvykusių į Lietuvą, integracija vyksta taip pat, kaip ir kitų iš užsienio atvykusių užsieniečių.

Atvykę į Lietuvą mokiniai turi galimybę mokytis ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, ir mokyklose tautinių mažumų mokomąja kalba. Jei pasirenkama mokykla lietuvių mokomąja kalba, nemokantys lietuvių kalbos mokiniai mokykloje vienerius metus mokosi lietuvių kalbos. Jiems sudaromos išlyginamosios mobiliosios grupės (iki 4 mokinių) arba išlyginamosios klasės (nuo 4 iki 15 mokinių). Tokioje klasėje ar grupėje gali būti nuo 20 iki 28 lietuvių kalbos pamokų per savaitę.

Antrąjį mokslo metų pusmetį į lietuvių kalbos ugdymo programą integruojamos Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, pilietinio ugdymo temos, mokiniai supažindinami su mokomųjų dalykų terminais lietuvių kalba.

Tokiu atveju, kai vaikai, nemokantys lietuviškai, atvyksta gyventi ne ilgiau kaip trejiems metams ir mokosi tautinių mažumų bendrojo ugdymo mokykloje, išlyginamojoje klasėje ar mobiliojoje grupėje gali ir nesimokyti. Tuomet mokykloje sudaroma komisija mokinio mokymosi užsienyje pasiekimams įvertinti, sudaromos sąlygos likviduoti atskirų dalykų programų skirtumus, ugdymosi spragas, jei jų yra.

Tvirtinama individuali mokinio ugdymo programa, pedagogų tarybai pritarus, nustatoma atsiskaitymų tvarka. Tėvų pageidavimu, gali būti steigiamos priešmokyklinio ugdymo grupės vaikams, nemokantiems lietuvių kalbos, pagal galimybes sudaromos sąlygos mokytis ir gimtosios kalbos.

– Kaip jiems sekasi mokytis dalykų, dėstomų lietuvių kalba?

– Šiuo metu sunku pasakyti apie rezultatus, nes mokantis kalbos labai svarbus adaptacijos laikotarpis. Turi praeiti laiko, kol mokiniai visiškai apsipras su aplinka ir galės atskleisti savo gabumus. Mokiniai, besimokantys mobiliose grupėse bei išlyginamosiose klasėse, pažymiais nevertinami.

O kiti dalykai, tokie kaip Lietuvos istorija, Lietuvos geografija, pilietinio ugdymo temos, kaip minėta, integruojami į lietuvių kalbos mokymą antrąjį mokslo metų pusmetį.

– Ar bus jiems pasiūlytos papildomos lietuviu kalbos pamokos?

– Taip, mokykla gali pasiūlyti papildomas lietuvių kalbos pamokas, ugdymo diferencijavimą, individualizavimą. Bendruosiuose ugdymo planuose yra numatyta galimybė mokykloms tautinių mažumų mokomąja kalba pačioms priimti sprendimus dėl pamokų skaičiaus lietuvių kalbai mokyti didinimo.

Bendrieji ugdymo planai taip pat leidžia papildomas lietuvių kalbos pamokas: lietuvių kalbai papildomai mokytis galima skirti po 1 valandą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra nustačiusi, kad atvykusiam iš užsienio mokiniui gali būti perskirstytas mokymosi laikas. Pvz., jei mokinys gerai moka užsienio kalbą, jai skiriama mažiau pamokų, o daugiau – lietuvių kalbai ar kitiems dalykams mokytis.

Grįžusiam iš užsienio ar atvykusiam mokiniui ugdyti valstybė skiria 30 proc. daugiau lėšų. Jos gali būti skiriamos papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, švietimo pagalbai ir kitiems individualiems vaiko ugdymosi poreikiams.

– Ar yra kažkokie nurodymai mokytojams dėl tokių vaikų?

– Mokytojai dirbdami vadovaujasi tokiais pačiais principais, tokiais pačiais dokumentais, kaip ir ugdydami kitus iš užsienio atvykusius vaikus. Į pagalbą jie gali labai veiksmingai pasitelkti mokinius savanorius. Yra mokyklų, kuriose tokia praktika labai pasiteisino – naujokai greičiau įsitraukia į mokyklos gyvenimą.

Tokia pagalba kurį laiką galima ir dėl to, kad atvykusiam mokiniui taip pat galima skirti adaptacinį laikotarpį, per kurį stebima mokinio pažanga, bet pasiekimai nevertinami pažymiais.

Mokytojai gali dalyvauti kursuose, specialiai skirtuose aptarti iš užsienio atvykusių mokinių ugdymą (šiuo metu kursai tik nuotoliniai), taip pat gali naudotis metodine medžiaga, skirta mokinių integracijai.

Įgyvendinant ES lėšomis iš dalies finansuojamą projektą „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“, 2021 metais bus parengta metodinė medžiaga su praktinėmis užduotimis, skirta mokinių, nekalbančių lietuviškai ir neturinčių pagrindinių sričių pasiekimų patvirtinimo, turimam žinių bei gebėjimų lygiui nustatyti. Taip pat bus parengti atvykusių ir sugrįžusių iš užsienio vaikų ugdymo organizavimo (įskaitant mokymosi pagalbos teikimą) modeliai.

– Jei situacija Baltarusijoje užsitęs ir šie vaikai turėtų likti ilgesniam laikui, kaip bus sprendžiamas jų keliamas klausimas?

– Jie mokysis ir toliau Lietuvos mokyklose. Šiuo metu Vilniuje veikia dvi mokyklos, kurios turi teisę mokyti baltarusių kalba: Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija ir Vilniaus „Vilnios“ pagrindinė mokykla. Kitos bendrojo ugdymo mokyklos taip pat turi teisę priimti baltarusių ar kitus mokinius, atvykstančius iš kitų šalių.