Pasaulyje

2020.11.24 11:13

Popiežius Pranciškus pirmą kartą pripažino, kad Kinijos musulmonai patiria persekiojimą

atnaujinta 12.15
BNS, LRT.lt2020.11.24 11:13

Popiežius Pranciškus pirmą kartą įvardijo, kad Kinijos Sindziango regione gyvenantys musulmonai patiria valdžios persekiojimą. „Dažnai galvoju apie persekiotus žmones: rohinjus, vargšus uigūrus, jazidus“, – naujoje knygoje cituojamas Katalikų Bažnyčios vadovas.

Apie Mianmaro musulmonų rohinjų genocidą bei ISIS vykdytą jazidų persekiojimą Irake pontifikas yra pasisakęs jau anksčiau. Tačiau tai pirmas kartas, kai Kinijos musulmonus uigūrus jis pavadino persekiojamais, pažymi agentūra „Reuters“.

Žmogaus teisių aktyvistai jau anksčiau ragino popiežių Pranciškų atkreipti dėmesį į šią etninę grupę, tačiau kai kurie komentatoriai mano, kad jis to vengė dėl vykusių Katalikų Bažnyčios ir Kinijos valdžios derybų dėl vyskupų skyrimo ir katalikų padėties šalyje.

Stebėtojai nurodo, kad Kinijos valdžia Sindziango regione vykdo masines etninių musumonų grupių gyventojų represijas. Čia kalinama virš 1 mln. uigūrų, žmonės dirba priverstinio darbo stovyklose, verčiami atsisakyti savo tikėjimo ir musulmoniškų papročių. Kalinimo stovyklose buvę žmonės pasakoja patyrę kankinimus, priverstines sterilizacijas ir kitus žmogaus teisių pažeidimus.

Kritikuoja žmones, protestuojančius prieš COVID-19 ribojimus

Popiežius Pranciškus pirmadienį kritikavo protestus prieš apribojimus dėl COVID-19, priešpriešindamas juos „sveikam pasipiktinimui“, lydėjusiam pasaulį apėmusias demonstracijas prieš rasizmą po juodaodžio George`o Floydo nužudymo JAV.

„Kai kurios grupės protestavo, atsisakydamos laikytis atstumo, kovodamos prieš kelionių apribojimus – tarsi priemonės, kurias vyriausybės turi taikyti savo žmonių labui, yra tam tikras autonomijos ar asmens laisvės politinis puolimas!“ – naujoje knygoje cituojamas pontifikas.

Knygoje „Pasvajokime“ (Let Us Dream), parašytą pagal pokalbius su Pranciškaus biografu britu Austenu Ivereigh, popiežius kritikuoja žmones, teigiančius, kad „vertimas dėvėti kaukę yra valstybės primestas nepagrįstas reikalavimas“.

„Niekada nerasite tokių žmonių proteste prieš George`o Floydo žūtį ar demonstracijoje, rengiamoje todėl, kad esama lūšnynų, kur vaikai stokoja vandens ar išsilavinimo, arba todėl, kad esama ištisų šeimų, netekusių pajamų“, – pažymi jis.

Pranciškus priduria: „Tokiais klausimais jie niekada neprotestuos; jie nepajėgūs išeiti už savo interesų pasaulėlio ribų.“

Knygoje, turinčioje paantraštę „Kelias į geresnę ateitį“ (A Path to a Better Future), daugiausia dėmesio skiriama popiežiaus atsakui į koronaviruso krizę.

„Nepaisant keleto išimčių, vyriausybės deda daug pastangų, teikdamos prioritetą žmonių gerovei ir imdamosi ryžtingų veiksmų sveikatai apsaugoti ir gyvybėms išgelbėti“, – nurodo Šventasis Tėvas.

NBA žvaigždžių vizitas

Žuvus G. Floydui, 44 metų Mineapolio gyventojui, kuriam kelias minutes keliu spaudė kaklą policininkas, Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje nusirito banga protestų prieš rasimą.

Popiežius vėl pasmerkė jo „siaubingą“ žūtį ir pasveikino faktą, kad „daugybė žmonių, kurie kitaip nebūtų pažinoję vienas kito, išėjo į gatves protestuoti, suvienyti sveiko pasipiktinimo“.

Pranciškus pirmadienį taip pat susitiko su keliais NBA krepšinio lygos žaidėjais, dalyvaujančiais kampanijose prieš rasizmą, įskaitant Anthony Tolliverį iš Memfio „Grizzlies“, Jonathaną Isaacą ir Marco Belinelli iš San Antonijaus „Spurs“, taip pat Sterlingą Browną ir Kyle`ą Korverį iš Milvokio „Bucks“.

Jie diskutavo su pontifiku oficialioje Vatikano bibliotekoje ir padovanojo jam kamuolį bei marškinėlius.

„Mums buvo didžiulė garbė atvykti į Vatikaną ir pasidalinti savo patirtimi su popiežiumi Pranciškumi“, – krepšininkų asociacijos NBPA atsiųstame pareiškime pabrėžė K. Korveris.

„Jo atvirumas ir noras diskutuoti šiais klausimais suteikė įkvėpimo ir priminė, kad mūsų darbas turėjo poveikį pasauliui ir turi tęstis“, – pridūrė jis.

Savo knygoje popiežius atsiriboja nuo kai kurių judėjimo „Juodųjų gyvybės svarbios“ (Black Lives Matter, BLM) protestuotojų, nuvertusių vergovės suteptų veikėjų statulų.

Pranciškus tokius veiksmus pavadino „istorijos amputavimu“.

„Laisva tauta yra tauta, kuri prisimena, geba pripažinti savo istoriją, užuot ją neigusi, ir išmoksta geriausias jos pamokas“, – pažymi popiežius.