Pasaulyje

2020.11.23 16:07

Minsko kalėjime 10 dienų praleidęs vilnietis: kameros pergrūstos, žmonės turi mindyti protestų vėliavas

Sigita Vegytė, LRT Radijo laida „Pasaulio laikas“, LRT.lt2020.11.23 16:07

Tomas Valkauskas, Vilniuje 7 metus gyvenantis lietuviškų šaknų baltarusis, 10 parų praleido kalėjime Minske, kelias iš jų aštuonvietėje kameroje gyveno su dar 23 žmonėmis. Fizinio smurto teigia nepatyręs, tačiau atmintyje įsirėžė kokia liguista išmone sulaikyti protesto dalyviai buvo pasitikti įkalinimo vietoje – „reikėjo eiti per vieną iš koridorių, kuriame buvo patiesta balta-raudona-balta vėliava, kad einantys žmonės, t.y. mes, turėtume neišvengiamai ant jos atsistoti“, LRT RADIJUI pasakojo Tomas.


Tai, kas turėjo trukti savaitę, prailgo daugiau kaip dvigubai. T. Valkausko viešnagė Minske pas čia gyvenančius šeimos narius užsitęsė, kai jis buvo sulaikytas per sekmadieninį protestą. Šis buvo nepasisekęs – stichiškas, prastai koordinuotas, žmonėms dar nespėjus susiburti sulaikymus pradėjo režimui lojalūs OMON smogikai.

T. Valkauskas taikioje eisenoje dalyvavo kartu su mama ir sese, kol miesto centrines gatves tiesiog apsupo jėgos struktūros. LRT RADIJO pašnekovas pasakoja supratęs, kad bėgti nėra prasmės, tai veikiau bus tik žalinga.

„Žmones, kuriuos bėgo, vaikinus, pagavę labai stipriai mušė, kaip raudoną skudurą pamatę buliai. (...) Ėjome, prieš mane sulaikė gal 50-ies metų vyriškį, supratau, kad ir mane tikriausiai sulaikys, todėl atidaviau sesei telefoną, nes žinojau, kad jeigu jį pamatys, gali būti daug problemų – gali atidaryti „Telegramą“, nuotraukas“, – pasakojo T. Valkauskas.

Taip ir atsitiko, kartu su dar keliais žmonėmis jis atsidūrė pareigūnų furgone.

„Po manęs atvedė vaikiną, kurį, kaip supratau, šiurkščiai sulaikė, ant jo rankų iš galo buvo juosta, kuria užspaudžiamos rankos, kad negalėtų judinti. Jis pradėjo panikuoti, aš stebėjau jį ir man pasirodė, kad jam prasideda panikos priepuolis ir supratau, kad tai labai erzina OMON, jie pradėjo jį mušti“, – prisiminė pašnekovas.

Po keliolikos valandų areštinėje – kalėjimas, kiekvieną sekmadienį pasipildantis naujais, kartais sugrįžtančiais, sulaikytaisiais. T. Valkauskas pasakoja, jog kai kurie režimo pareigūnų metodai aiškiai skirti įbauginimui, pažeminimui.

„Iššokau iš to autozako, mums iš nugaros rėkė, kad reikia atsistoti prie sienos, rankomis už nugaros. Šiek tiek šoke, nesupranti, kas vyksta, kodėl tiek rėkiama aplink. Po to žiūriu, ant žemės guli maža baltai-raudonai-balta vėliava, atspausdinta popieriuje. Pagalvojau, kad kažkas iš protestuotojų pametė ją, o paskui pamačiau, kad tos vėliavos išmėtytos per visą sieną, tai padaryta tam, kad pajaustume pažeminimą, kad parodytų pažeminimą mūsų simbolikai. Po to reikėjo eiti per vieną iš koridorių, kuriame buvo patiesta baltai-raudonai-balta vėliava, kad einantys žmonės, t.y. mes, turėtume neišvengiamai ant jos atsistoti“, – kalbėjo lietuviškų šaknų baltarusis.

Aštuonių vietų kameroje iš pradžių suvesta 13 asmenų, vėliau jų skaičius pasipildė iki 24. „Pirmos dvi naktys buvo sunkokos – kažkas miegojo ant stalo šešiese, kažkas ant žemės, ant savo striukių“, – sakė T. Valkauskas. Po kelių parų gretos praretėjo – dalis sulaikytojų paleista, atsirado čiužinių ir antklodžių. Pašnekovo pasakojimu, protestuotojų solidarumas iš gatvių persikėlė ir čia, kai teko dalytis ankšta erdve.

T. Valkausko įsitikinimu, susitaikymas su režimu neįvyks, nepaisant to, kiek sėkmingai ateityje bus užkardomi ir vaikomi mitingai.

„Neseniai pasikeitė vidaus reikalų ministras, pastarųjų trijų (pokalbis įrašytas iki dar vienos demonstracijos pastarąjį sekmadienį – LRT.lt) protestų malšinimas buvo jo operacijos ir man atrodo, kad jis bando kuo žiauriai pradėti dirbti, kad užsitarnautų reputaciją prieš didžiausią valdžios atstovą. (...) Protestas neblėsta, galbūt šiek tiek keičiasi. Man atrodo, prasideda žaidimas, kas greičiau pavargs. Prieš tai atrodė, kad situacijai įsisiūbavus pavargusios buvo jėgos struktūros ir valdžią, dabar galbūt šioks toks nusmukimas, bet pakilimas vėl įvyks. Vyksta žmonių nužudymai, tai visada labai mobilizuoja visuomenę. Kai buvau atsisveikinime su Roma (lapkričio 13 d. ligoninėje mirė režimo smogikų sumuštas Romanas Bondarenka – LRT.lt), tai buvo labai didelis kiekis žmonių, ir tai ne miesto centre – žmonės kažkur dvi valandas negalėjo išvažiuoti iš to mikrorajono, nes buvo dideli kamščiai“, – pasakojo T. Valkauskas.

Pašnekovas sako, jog per daugiau kaip tris pastaruosius mėnesius nuo fiktyvių prezidento rinkimų įvyko per daug, kad atsitraukimas būtų priimtinas.

„Nemažai aukų, beveik 30 tūkst. žmonių jau susidūrė su represijomis, atsėdėjo kalėjimuose dėl politinių bylų, pagrindiniai opozicijos politikai sėdi kalėjimuose iki šiol nuo vasaros pabaigos, kita dalis jų išvažiavo iš Baltarusijos, studentai vejami iš universiteto – įvyko tiek daug, kad jau nebegalima, man atrodo, pabaigti protesto. (...) Didžioji dauguma visuomenės nepalaiko šito režimo ir jo nebepalaikys, šioje šalyje niekada nebeužaugs vaikai, kurie galėtų turėti režimui kokią nors simpatiją“, – sakė T. Valkauskas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Pasaulio laikas“ įraše.