Pasaulyje

2020.11.24 14:41

LRT trumpai. Nuo Nobelio už taiką prie pilietinio karo – kas vyksta Etiopijoje?

Julius Palaima, LRT.lt2020.11.24 14:41

Etiopija arti pilietinio karo slenksčio. Šios šalies ministras pirmininkas ir Nobelio taikos premijos laureatas Abiy Ahmedas paskelbė 72 valandų ultimatumą prieš centrinę valdžią maištaujantiems Tigrėjaus regiono lyderiams. Dėl kruvino konflikto šalį jau paliko tūkstančiai gyventojų, o abi nesutarimų pusės ruošiasi dar didesniam kariniam susidūrimui.

„Jūsų griovimo laikas baigiasi. Siūlome taikiai pasiduoti per ateinančias 72 valandas ir taip pripažinti, kad jūs neturite kelio atgal. Pasinaudokite šia galimybe“, – Tigrėjaus vadams kalbėjo šalies premjeras A. Ahmedas.

Tigrėjaus pajėgos tikina, kad trauktis neketina ir ruošiasi kovai su nacionalinėmis pajėgomis, nepaisant to, kad Vyriausybės pajėgos 30 km spinduliu apsupo regiono sostinės – Mekelės miestą.

Konfliktas tarp dviejų pusių prasidėjo dar mėnesio pradžioje – lapkričio 4 dieną, kai Tigrėjaus liaudies išvadavimo frontas (TPLF) buvo apkaltintas dviejų išpuolių surengimu prieš valstybines šalies pajėgas.

Ir nors tikro žuvusiųjų skaičiaus ir kovos masto Tigrėjuje nusakyti nepavyksta, nes abi konflikte dalyvaujančios pusės blokuoja internetą ir telefono ryšį, kilusią krizę puikiai nusako tūkstančių taikių civilių bandymai iš Etiopijos pabėgti į kaimyninį Sudaną.

Konflikto ištakos

Įtampa tarp Tigrėjaus liaudies išvadavimo fronto (TPLF) ir Etiopijos Vyriausybės tvyro jau kurį laiką. Neramumus dar labiau sustiprino ministro pirmininko A. Ahmedo sprendimas dėl koronaviruso atšaukti nacionalinius rinkimus birželio mėnesį, praneša BBC.

Todėl TPLF įsitikinusi, kad premjero valdoma Vyriausybė yra nelegitimi, o pats A. Ahmedas neturi teisės vadintis ministru pirmininku.

Tačiau manoma, kad konflikto šaknys yra kur kas gilesnės nei tik ideologiniai skirtumai ar nesutarimai dėl rinkimų.

Pasak „Foreign Policy“ analitiko Kassahuno Mellese`ės, agresyviais veiksmais prieš Etiopijos Vyriausybę Tigrėjaus maištininkai bando įtvirtinti savo ekonominę galią.

Jo teigimu, įvykius Etiopijoje analizuojantys užsienio ekspertai nenumano, kad Tigrėjaus vadų galvose – gamtos išteklių ir finansinės paramos iš tarptautinių organizacijų kontrolė.

„Kiekvienais metais Etiopija iš tarptautinių organizacijų gauna apie 2,9 mlrd. eurų paramos. TPLF beveik tris dešimtmečius dominavo šalies politikoje, tad nenuostabu, kad supranta finansinės paramos svarbą ir bando ją bet kokia kaina užsitikrinti“, – tikina K. Mellese.

Nerimas šalyje toliau didėja ir panašu, kad artimiausios 72 valandos nenumalšins aršių susirėmimų ateityje.

Ir nors vienas ryškiausių pastarojo meto Afrikos politikų A. Ahmedas tikino, kad lapkričio 4 dieną Tigrėjaus maištininkai užpuolė nacionalinės kariuomenės bazes regiono Mekelės mieste, TPLF tokius kaltinimus griežtai neigia.

Šios grupės karių branduolį sudaro gerai apmokyti ir ginkluoti medikų būriai ir atsargos kariuomenė. Manoma, kad iš viso prie TPLF veiksmų prisideda iki 250 tūkst. žmonių.

Žmonės priversti bėgti

Konfliktas tarp Etiopijos Vyriausybės ir TPLF sukėlė didžiulę krizę – iš savo namų į kaimyninį Sudaną pabėgo mažiausiai 33 tūkst. žmonių, o dėl karinių veiksmų žuvusiųjų civilių skaičius gali siekti kelis tūkstančius, rašo BBC.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra informuoja, kad per ateinančius šešis mėnesius į kaimyninę šalį gali atkeliauti iki 200 tūkstančių nuo smurto bėgančių Etiopijos gyventojų.

Organizacija baiminasi, kad pačiame Sudane padėtis taip pat gali destabilizuotis, nes valstybė jau yra priėmusi daugiau kaip milijoną pabėgėlių iš kitų žemyno šalių.

„Dėkojame Sudano žmonėms, kad mus priėmė, bet mes esame alkani. Mes negalėjome nieko pasiimti, pabėgome taip, kaip esame dabar apsirengę“, – CNN kalbėjo 55 metų šešių vaikų motina Oyeb Bari.

Gashawas Maledas sako, kad keliems jo draugams pavyko išsigelbėti nuo Tigrėjaus karių, apsiginklavusių mačetėmis ir peiliais.

„Nenorėjau toliau būti žmogumi, kai pamačiau, ką jie darė su mano draugais. Atkeliavome čia tiesiog dirbti, tačiau kai Tigrėjaus pajėgos sužinojo apie valstybinės kariuomenės pergales, jie mus pradėjo žudyti be jokios priežasties“, – pasakojo Mai Kadros miesto žudynes iš arti matęs vyras.

Didžioji į Sudaną patraukusių Etiopijos pabėgėlių dalis – vaikai. Paramos organizacijos tikina, kad nutraukti pabėgėlių krizę gali tik paliaubos, jos sustabdytų besiartinančią humanitarinę tragediją.

Dar penktadienį TPLF buvo apkaltinta šaudžiusi raketas į Bahir Daro miestą, šalia Tigrėjaus esančio Amharos regiono sostinę.

Ir nors pranešta, kad civilių aukų pavyko išvengti, tokie agresyvūs Tigrėjaus maištininkų veiksmai gali sukelti didžiulius karinius veiksmus, nes su Amharos regionu nesutarimai tęsiasi ilgą laiką.

Vyriausybė nelinkusi derėtis

Etiopijos Vyriausybė tikina, kad jos kontroliuojama kariuomenė praėjusią savaitę perėmė kelis svarbius Tigrėjaus regiono miestus, įskaitant istoriškai svarbų Aksumą ir Idaga Hamusą.

Traukdamiesi iš Aksumo miesto TLPF sugriovė miesto oro uostą ir daug kitų svarbių objektų bei istorinių paminklų. Miestas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Deja, tikslią informaciją apie kariuomenės veiksmus sužinoti yra sunku, nes telefono ir interneto ryšys regione neveikia nuo pat konflikto pradžios lapkričio 4 dieną.

Nobelio Taikos premiją praėjusiais metais laimėjęs A. Ahmedas ragino Tigrėjaus regiono sostinės Mekelės miesto gyventojus paremti Vyriausybės kariuomenę, kad ši „įvykdytų teisingumą prieš maištininkus“.

Afrikos žemyno lyderiai ragina konfliktuojančias puses sėsti prie derybų stalo. Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa paskelbė apie trijų buvusių prezidentų paskyrimą derėtis dėl karinių veiksmų nutraukimo.

Bet apie galimas derybas Etiopijos Vyriausybė su A. Ahmedu priešakyje net nesiruošia kalbėtis. „Mes su nusikaltėliais nesiderame. Mes juos nuvesime prie teisingumo, o ne prie derybų stalo“, – kalbėjo vyriausiasis premjero patarėjas Mamo Mihretu.

Maištininkų rėmimu apkaltino ir PSO vadovą

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat sulaukė kaltinimų iš Etiopijos Vyriausybės, neva padėjo tiekti ginklus TPLF judėjimui, pranešė BBC.

Pats įtakingos organizacijos vadovas yra kilęs iš Tigrėjaus ir visai nesenai vadovavo Etiopijos sveikatos ministerijai.

„Pasklido gandų, kad aš neva prisidėjau prie kažkurios pusės šiame konflikte. Tai yra visiška netiesa. Aš palaikau tik vieną pusę, kurią vadinu taika“, – pranešime „Twitter“ tinkle rašė T. A. Ghebreyesusas.

Su koronaviruso pandemija šiuo metu besigrumiančios organizacijos vadovą Tigrėjaus maištininkų palaikymu apkaltino valstybinės kariuomenės generolas Genas Berhanu Jula.

„Mes nesitikime, kad jis palaikys Etiopijos žmones. Jis darė viską, kad remtų Tigrėjaus pajėgas, ir ragino kaimynines šalis pasmerkti karą. Jis padėjo jiems tiekti ginklus“, – sakė G. B. Jula.

„Man plyšta širdis, kai matau tai, kas vyksta mano gimtojoje Etiopijoje. Prašau visų pusių užtikrinti taiką ir civilių saugumą, prieigą prie sveikatos ir humanitarinės pagalbos“, – pareiškime į Etiopijos lyderius kreipėsi PSO vadovas.

Apie konfliktą pasisakė ir išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno patarėjas užsienio politikos klausimais Antony Blinkenas, jis teigė, kad „konfliktas Etiopijoje yra grėsmė viso regiono taikai ir tolimesniam saugumui“.