Pasaulyje

2020.11.20 10:21

Įvykiai Baltarusijoje. Cichanouskaja pradės Baltarusijos jėgos struktūrų pripažinimo teroristinėmis procedūrą

atnaujinta 21.00
BNS2020.11.20 10:21

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pradės OMON ir Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija pagrindinės valdybos (GUBOPiK) pripažinimo teroristinėmis organizacijomis procesą.

Apie tai penktadienį pranešta jos oficialiame kanale platformoje „Telegram“.

„Per darbo vizitą Nyderlanduose, Sviatlana Cichanouskaja susitiko su užsienio reikalų ministru Stefu Bloku. Jie aptarė tarptautinius tyrimus, susijusius su Baltarusijos režimo nusikaltimais ir jėgos struktūrų OMON ir GUBOPiK pripažinimo teroristinėmis organizacijomis proceso pradžią. S. Blokas išreiškė pasirengimą padėti šiuo klausimu“, – sakoma pranešime.

S. Cichanouskaja pabrėžė, kad „kadangi GUBOPiK'as ir OMON'as virto nusikalstamomis gaujomis, mes pradedame šių organizacijų pripažinimo ekstremistinėmis ar teroristinėmis procedūrą“.

„Visi [šių struktūrų] darbuotojai, kurie neišeis iš darbo iki tyrimo pabaigos, bus pripažinti bendrininkais ir sulauks sankcijų bei turto arešto. Amnestijos gali tikėtis tik tie jėgos struktūrų pareigūnai, kurie pereis į tautos pusę“, – sakė ji.

Aleksijevič: Baltarusijoje įkurta nauja opozicijos koordinacinė taryba

Rašytoja ir Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič teigia, kad Baltarusijoje įkurta nauja opozicijos koordinacinė taryba, jos narių vardai laikomi paslaptyje. Ji tai pareiškė penktadienį paskelbtame interviu Vokietijos leidiniui „Spiegel“.

„Tos opozicijos koordinacinės tarybos nebėra. Jos nariai yra arba buvo kalėjime, buvo išsiųsti arba pabėgo iš šalies. Yra nauja taryba, jos narių vardai dėl jų pačių saugumo laikomi paslaptyje. Bendraujama per socialinius tinklus“, – sakė S. Aleksijevič. Išsamesnių detalių apie tai rašytoja nepateikė.

Baltarusijos teismas paliko galioti areštą opozicionierei M. Kalesnikavai

Minsko miesto teismas paliko galioti opozicionierei Maryjai Kalesnikavai, kaltinamai padarius žalos Baltarusijos nacionaliniam saugumui, skirtą areštą.

„Šiandien Minsko miesto teismas nepatenkino Maryjos gynybos skundo dėl arešto laikotarpio pratęsimo. Teismas teisėtu palaikė sprendimą skirti sulaikymą iki sausio 8 dienos“, – platformoje „Telegram“ penktadienį paskelbė buvusio pretendento į prezidento postą Viktaro Babarykos štabas.

Žinutėje, remiantis advokate Liudmila Kazak, nurodoma, jog „sprendimas buvo paskelbtas per uždarą posėdį, o tai prieštarauja Baudžiamojo proceso kodeksui, nes visi teismo sprendimai yra vieši ir turi būti paskelbti dalyvaujant visiems norintiesiems“.

Be to, teisininkė atkreipė dėmesį į problemas dėl korespondencijos.

Pasak L. Kazak, jos klientė išsiuntė jai apie 10 laiškų, bet iš jų buvo pristatyti tik keturi.

„Kur dar buvo pamesti mažiausiai šeši? Neaišku. Net gynėjui siunčiamų laiškų vėlavimas yra pavojaus varpelis. Dabar mes tai nagrinėjame: kalėjimo viršininkui išsiųstas skundas“, – „Telegram“ žinutėje cituojama advokatė.

„Maryja neseniai taip pat kreipėsi į kalėjimo viršininką su prašymu pateikti jos vardu išsiųstų laiškų sąrašą, nurodant korespondencijos likimą. Jie privalo pateikti tokią informaciją. Jei padėtis artimiausiu metu neišsispręs, dėsime daugiau apeliavimo pastangų. Ir tai jau bus prokuratūros kompetencija “, – pridūrė L. Kazak.

Baltarusijos opozicijos įsteigtos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė M. Kalesnikava buvo sulaikyta rugsėjį prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Remiantis valdžios versija, M. Kalesnikava drauge su opozicionieriais Ivanu Kravcovu ir Antonu Radniankovu bandė prasiveržti pro sieną ir ji buvo išstumta iš automobilio salono.

Vėliau M. Kalesnikavos bendražygiai pranešė, kad ją pareigūnai norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą, norėdama išvengti prievartinės deportacijos.

Minske atsisveikinama su Romanu Bondarenka

Baltarusijos sostinėje penktadienį vyksta atsisveikinimo su mirusiu aktyvistu Ramanu Bandarenka ceremonija, kurioje dalyvauja tūkstančiai žmonių.

Laidotuvių pamaldos surengtos Kristaus Prisikėlimo cerkvėje Minsko šiaurės rytinėje dalyje.

Atėjusieji atsisveikinti su velioniu užpildė visą aikštę priešais cerkvę, eilė nusidriekė apie pusę kilometro. Ateina vis naujų žmonių, nešančių raudonas ir baltas gėles. Kas penkios minutės žmonės iškelia gėles į viršų, signalizuoja pro šalį važiuojantys automobiliai.

Aplinkinėse gatvėse susidarė eismo spūstys. Susirinkusieji prie maldos namų skanduoja „Tegyvuoja Baltarusija!“, „Neužmiršim, neatleisim“, „Roma, tu – didvyris!“ ir paskutiniuosius R. Bandarenkos viename socialiniame tinkle parašytus žodžius – „Aš išeinu“.

Išnešant iš cerkvės karstą su velionio aktyvisto kūnu minia jį pasitiko plojimais.

Po apeigų R. Bandarenka palaidotas Minsko Šiaurinėse kapinėse.

31 metų buvęs karys R. Bandarenka prieš savaitę buvo areštuotas po ginčo sostinės daugiabučio kieme, kur reguliariai renkasi opozicijos šalininkai. Lapkričio 11-osios vakarą jis išėjo į savo namų kiemą, kai nežinomi kaukėti asmenys atvažiavo nuimti nuo tvoros baltos ir raudonos spalvų juostelių.

Kilo ginčas, R. Bandarenka buvo išvežtas. Kitą dieną pranešta, kad R. Bandarenka ligoninėje mirė. Ši žinia išprovokavo pasipiktinimo bangą opozicijos stovykloje, kurios atstovai sako, kad dėl vyro mirties kaltos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos saugumo pajėgos.

Baltarusijos Tyrimų komitetas teigia, kad R. Bandarenka buvo neblaivus ir per peštynes patyrė traumą, tada buvo nuvežtas į Minsko milicijos centrinio rajono valdybą aiškintis incidento aplinkybių. Vėliau jam buvo iškviestas greitosios pagalbos automobilis, o lapkričio 12-ąją R. Bandarenka mirė.

Tolesnius procesinius veiksmus dėl aktyvisto mirties aplinkybių vykdys Generalinė prokuratūra.

Prezidentas A. Lukašenka lapkričio 13 dieną pareiškė užuojautą R. Bandarenkos artimiesiems, sakė, kad valdžiai nėra naudinga aktyvisto mirtis, ir paragino nedaryti iš jos politikos. Tuo pačiu A. Lukašenka palaikė Tyrimų komiteto versiją, kad R. Bandarenka incidento metu buvo girtas.

Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

ES dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš protestuotojus taiko sankcijas daugiau kaip pusšimčiui Minsko režimo pareigūnų, tarp jų A. Lukašenkai.