Pasaulyje

2020.11.20 22:07

Tibete kinai draudžia melstis ir aukoti prie garsios šventyklos – kontrolę slepia po rūpesčiu dėl oro kokybės

LRT.lt2020.11.20 22:07

Kaip teigia „Radio Free Europe“ (RFA) šaltiniai Tibeto sostinėje Lasoje, neva dėl oro taršos Kinija uždraudė deginamų kadagių šakų ir kitų kvapnių dūmų aukojimus prie žymiosios Džokango šventyklos. 

Šiuo sprendimu dar labiau sugriežtinti šiuo metu galiojantys aukojimo prie visame pasaulyje garsios piligrimystės vietos ribojimai, o pati aikštė priešais Džokango šventyklą aptverta, kad aplinkui vykstant statyboms ten nebūtų viešai meldžiamasi ar organizuojami kitokie pamaldumo demonstravimo ritualai.

Kaip šią savaitę RFA sakė Tibete gyvenantis šaltinis, priešais Džokango šventyklą įrengti du dideli aukojimams skirti statiniai, tibetiečių kalba vadinami Sang Sol, šiuo metu visiškai uždaryti maldininkams, kurie tradiciškai čia rinkdavosi į apeigas kiekvieną trečiadienį ir kitomis ypatingomis progomis.

„Kinijos valdžia Lasoje teigia, kad netvarkingas aukų deginimas kenkia aplinkai ir teršia orą“,– sakė RFA šaltinis ir pridūrė, kad lapkritį Kinijos pareigūnai surengė keletą paskaitų, kurių metu aiškino visuomenei apie šią problemą.

„Propagandos kampanija buvo vykdoma ir pakelėse, šalia aukojimo vietų priešais Džokangą, kur užrašai oficialiose iškabose skatina, kaip rašoma, atsakingą, „individualiu sąmoningumu ir švietimu“ grįstą požiūrį į Sang Sol praktiką, – teigė šaltinis, sutikęs kalbėti tik užtikrinus jo anonimiškumą. – O kol kas abu Sang Sol ceremonijoms skirti statiniai priešais Džokango šventyklą lieka uždaryti.“

Griežtėjanti kontrolė

Anot ekspertų ir stebėtojų, nauji ribojimai Džokango šventykloje signalizuoja apie Kinijos siekį vis griežčiau kontroliuoti tradicinę Tibeto religinę praktiką ir Pekino pastangas Tibeto budizmą pateikti kaip kinų tikėjimą, rašo RFA.

Balandį Lasoje taikyto karantino, kuriuo buvo siekiama riboti COVID-19 plitimą, metu priešais Džokangą buvo įrengti du kiniško stiliaus paviljonai, sukėlę susirūpinimą, kad šventyklos stiliui nebūdingų svetimų komponentų įvedimas į šventyklos kompleksą gali turėti neigiamos įtakos jos, kaip UNESCO pasaulio paveldo objekto, statusui.

2018 m. vasario 17 d. šventyklos teritorijoje kilo gaisras, užsiliepsnojo bent vienas pastatas, tačiau pagrindinis statinys ir jame saugoma garsioji Budos statula, kurią septintajame amžiuje į Tibetą atsigabeno iš Kinijos kilusi Tibeto imperatoriaus Songceno Gampo nuotaka, liko nepaliesti.

Be to, kaip ankstesniuose pranešimuose teigia RFA šaltiniai, Kinijos valdžia, vykdydama vieną tiesmukiškiausių išpuolių prieš Tibeto kultūros ir religijos simbolius, daugelyje regiono vietų įsakė sunaikinti maldos vėliavas.

Tiek senos, tiek naujos maldos vėliavos su mantromis buvo surinktos iš įprastų vietų, neva aplinkos švarinimo ir „elgesio reformos“ tikslais, sakė vienas šaltinis ir pridūrė, kad net stulpai, ant kurių tos vėliavos kabėjo, buvo išardyti.

„Kinai kontroliuoja visus Tibeto žmonių religinės praktikos aspektus“, – šią savaitę RFA sakė antrasis šaltinis Tibete ir pridūrė, kad dėl pastaruoju metu sugriežtintos kontrolės maldos laisvė Tibete buvo „dar labiau apribota“.

„Tradicinių tibetiečių maldos vietų, įskaitant ir Sang Sol, uždarymas primena Kinijos kultūrinės revoliucijos laikus“, – teigė RFA šaltinis.