Pasaulyje

2020.11.21 09:07

Bideno užsienio politiką formuos kelionės: lankėsi Sovietų Sąjungoje, Afganistane ir Balkanuose

Mike Eckel, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.11.21 09:07

Prieš tapdamas išrinktuoju prezidentu ir net prieš tapdamas viceprezidentu Joe Bidenas 36 metus praleido JAV Senate, atstovaudamas Delavero valstijai. Ne vienerius metus jis dirbo Užsienio reikalų komitete, įskaitant dvi kadencijas jo pirmininko poste.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Tai suteikė jam galimybę plačiai skelbti savo požiūrį apie JAV vaidmenį pasaulyje, kurį galima būtų pavadinti internacionalistiniu, transatlantiniu ar liberaliu intervenciniu.

Tikimasi, kad jo politika smarkiai skirsis nuo prezidento Donaldo Trumpo, kuris šaipėsi iš tokių aljansų kaip NATO, privertė Jungtines Valstijas pasitraukti iš pagrindinių ginklų kontrolės ir branduolinių susitarimų ir, be kita ko, sužlugdė JAV santykius su didžiausiais prekybos partneriais.

J. Bideno karjera Senate taip pat suteikė jam galimybių daug keliauti po užsienį. Manoma, kad jis yra aplankęs dešimtis šalių. „The Washington Post“ paskaičiavo, kad viešėdamas užsienyje ar priimdamas svečius Jungtinėse Amerikos Valstijose jis susitiko su daugybe užsienio lyderių ir aukštų pareigūnų iš beveik 60 šalių ir teritorijų.

Ir visa tai vyko prieš jam įžengiant į Baltuosius rūmus ir 2009 m. tampant viceprezidentu.

„Visų šių kelionių metu jis įvairiais būdais, įvairiais laikotarpiais atstovavo Junginėms Valstijoms, – RFE / RL sakė buvęs JAV diplomatas Peteris Chase`as, šiuo metu dirbantis Briuselyje įsikūrusiame Vokietijos Marshallo fonde. – Jis iš tiesų įkūnija po Antrojo pasaulinio karo vykdytą užsienio politiką, kuria siekiama stiprinti teisės viršenybę. Tuo jis užsiėmė per visą savo ilgametę karjerą.“

J. Bidenas apie tai prakalbo jau pirmosiomis rinkimų kampanijos dienomis.

„Nesvarbu, ar aš teisus, ar ne, aš apie Amerikos užsienio politiką žinau tiek pat, kiek ir visi aplinkiniai, įskaitant ir Kissingerį, – 2019 m. gegužę jis sakė lėšų rinkėjui, turėdamas omenyje legendinį JAV užsienio politikos guru Henry Kissingerį. – Aš tai sakau, dėl to, kad tuo užsiimu visą savo sąmoningą gyvenimą.“

J. Bideno pereinamojo laikotarpio komanda, atsakinga už jo pasirengimą sausio mėnesį pradėti eiti prezidento pareigas, neatsakė į prašymą pateikti jo užsienio kelionių sąrašą.

JAV Senatas taiko pakankamai griežtas taisykles, numatančias, kada ir kaip įstatymų leidėjai gali keliauti į užsienį – taip yra stengiamasi užkirsti kelią etikos pažeidimams ar lobizmui. Tačiau JAV Senato istoriko biuras ataskaitas apie senatorių keliones į užsienį saugo ne ilgiau kaip šešerius metus, nes tokį terminą numato įstatymas.

Tai reiškia, kad sunku rasti informacijos apie J. Bideno keliones, į kurias jis leidosi prieš keletą dešimtmečių. Tačiau naudodamasi Kongreso įrašais ir viešaisiais šaltiniais, RFE / RL sudarė kai kurių žymesnių J. Bideno užsienio kelionių sąrašą, ypač į Rytų Europą, Pietų Aziją, Sovietų Sąjungą ir buvusios Sovietų Sąjungos šalis.

Maskvoje 1979 m.

Dirbti Užsienio santykių komitete J. Bidenas pradėjo praėjus vos dvejiems metams po to, kai 1973 m. pirmą kartą buvo išrinktas į Senatą. Kadangi vienas iš pagrindinių J. Bideną dominusių klausimų buvo ginklų kontrolė, 1979 m. rugpjūtį, neilgai trukus po to, kai Senatas neratifikavo priešraketinės gynybos sutarties SALT II, jis išvyko į Maskvą susitikti su sovietų užsienio reikalų ministru Andrejumi Gromyko.

„Manau, kad sovietų ir amerikiečių santykių perspektyvos yra geros, tačiau kalbant atvirai, svarbu, kad pirmiausia patvirtintume SALT II susitarimą, kuris juos dar pagerins, o tada nedelsdami pradėtume derėtis dėl SALT IIII ir Europos pajėgų – jūsų ir mūsų – klausimu“, – sakė jis žurnalistams.

Jis taip pat paminėjo sovietų emigracijos politiką, kurią JAV tuo metu kritikavo, ypač dėl apribojimų sovietų žydams palikti šalį.

Galiausiai SALT II sutartis buvo padėta į stalčių neribotam laikui, o paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo mėnesiais ji buvo pakeista START I susitarimu.

Maskvoje 1988 m.

1988 m. sausį Vašingtonui ir Maskvai derantis dėl dar vieno svarbaus ginklų kontrolės susitarimo, J. Bidenas dar kartą apsilankė Sovietų Sąjungos sostinėje. Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį pasirašė sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas ir JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, o JAV Senatas ruošėsi diskutuoti ir balsuoti dėl jos ratifikavimo, kas ir buvo padaryta tų metų gegužę.

Sovietų naujienų laida „Vremia“ netransliavo J. Bideno pasisakymų, tačiau diktoriaus komentaras už kardo leido susidaryti pakankamai teigiamą vizito vaizdą.

„Sovietų vadovybė remiasi prielaida, kad amerikiečių pusės veiksmai įrodys, jog jie visiškai pripažįsta savo didelę atsakomybę“, – kalbėjo diktorius.

Bosnijoje 1993–1994, 2001 ir 2009 metai

Dešimtojo 20 a. dešimtmečio pradžioje Jugoslavijoje įsiplieskė etninės neapykantos pakurstytas karinis konfliktas, tad 1993 m. J. Bidenas atvyko į Sarajevą, apgultyje atsidūrusią dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos sostinę. Dar Vašingtone J. Bidenas kartu su kitais senatoriais, respublikonais ir demokratais, pasisakė už priemones, leidžiančias siųsti ginklus į Bosniją, kad ši galėtų atsilaikyti prieš serbų remiamas pajėgas.

Po daugelio metų pasakytoje kalboje jis papasakojo, ką jautė tuomet keliaudamas į Sarajevą.

„Prisimenu, kaip 1993 m. skrisdamas virš šio miesto mačiau didelius namus oro uosto prieigose ir suvokiau, kad jie visiškai negyvenami, išskyrus kai kuriuose aukštuose įsitaisiusius snaiperius, – pasakojo jis. – Mieste matėme sugriautus pastatus, nuplėštais stogais ir kulkų išvarpytomis sienomis.“

Tos pačios kelionės metu J. Bidenas aplankė ir Serbijos sostinę Belgradą kur susitiko su įtakingu to meto politiku Slobodanu Miloševičiumi. Savo atsiminimų knygoje „Pažadai, kuriuos reikia tesėti“ (angl. „Promises To Keep“), J. Bidenas teigia, kad su S. Miloševičiumi kalbėjo tiesiai šviesiai. „Aš manau, kad tu esi pasmerktas karo nusikaltėlis ir tave reikėtų teisti kaip tokį“, – teigia jis sakęs Serbijos lyderiui.

1994 m. J. Bidenas grįžo į Sarajevą kartu su respublikonų senatoriumi Bobu Dole`u, kuris buvo pagrindinis ginklų embargo atšaukimo, už kurį Senatas balsavo 1995 m., rėmėjas.

2001 m. J. Bidenas vėl apsilankė buvusioje Jugoslavijoje, o dar po aštuonerių metų grįžo į Sarajevą kaip JAV viceprezidentas, išrinktas Barackui Obamai tapus prezidentu. Tos kelionės metu jis taip pat aplankė Belgradą, Prištiną ir Skopję.

Neįprastame kreipimesi į Bosnijos įstatymų leidėjus 2009 m. gegužę jis pasveikino šalį su pažanga, pasiekta nuo karo pabaigos. Tačiau kiek vėliau savo kalboje, kurios tiesmukiškumas puikiai atspindėjo išskirtinį jo stilių, J. Bidenas išbarė įstatymų leidėjus už „staigų ir pavojingą nacionalistinės retorikos stiprėjimą“ pastaraisiais metais.

„Atleiskite, kad apie tai kalbu jūsų parlamente, tačiau tokie dalykai turi liautis, – sakė J. Bidenas. – Pasakysiu jums tiesiai šviesiai – vienintelis būdas jums užsitikrinti saugią ir klestinčią ateitį yra prisijungti prie Europos kaip Bosnija ir Hercegovina. Kol kas einate ne tuo keliu.“

Irake, Afganistane ir Pakistane 2009 ir 2011 m.

Po to, kai J. Bidenas kartu su B. Obama laimėjo 2008 m. rinkimus, viena iš paskutinių kelionių, į kurias būsimasis viceprezidentas leidosi dar kaip Užsienio santykių komiteto pirmininkas, buvo į Iraką, Afganistaną ir Pakistaną. Jo paties skaičiavimu, tai buvo bene 10 jo kelionė į Pietų Aziją.

Tačiau kelionei pasirinktas laikas, likus vos porai savaičių iki jo ir B. Obamos inauguracijos, ne visiems Vašingtone pasirodė priimtinas – kai kurie stebėtojai prabilo apie dviprasmiškus signalus, kuriuos šis vizitas siunčia, dar neįvykus valdžios perdavimui.

J. Bideno biuras Senate tvirtino, kad į kelionę jis leidosi kaip Senato komiteto pirmininkas.

„Faktų paieškos delegacija užsienio valstybių lyderiams aiškiai pasakys, kad atvyko ne tam, jog kalbėtų JAV Vyriausybės vardu ar perteiktų būsimos administracijos politinę poziciją“, – rašoma tuomet išplatintame pranešime spaudai.

Po dvejų metų J. Bidenas dar kartą apsilankė Kabule, kur siekė užtikrinti afganistaniečius, kad JAV kariuomenė neketina trauktis iš šalies.

„Mes neišvyksime 2014 m. Tikimės, kad iki to laiko būsime visiškai perleidę [saugumo atsakomybę] Afganistano saugumo pajėgoms, kurios ir palaikys saugumą šalyje“, – po susitikimo su tuomečiu Afganistano prezidentu Hamidu Karzai kalbėjo J. Bidenas. – Bet mes neišvyksime, jei jūs patys to nepanorėsite. Ir mes planuojame toliau dirbti kartu su jumis, nes tai naudinga abiem mūsų valstybėms.“

Persikelkime į 2020 m.: Donaldas Trumpas pasišovė išvesti visus JAV karius iš Afganistano, nepaisydamas to, kad smurtas šalyje nesiliauja, o Talibanas kelia rimtą grėsmę silpnai Vyriausybei Kabule.

Savo ruožtu J. Bidenas sakė, kad JAV pajėgos turėtų būti atitraukiamos palaipsniui, esant tinkamoms aplinkybėms, ir kad dalis pajėgų turėtų likti, kad užkirstų kelią galimų teroristinių grupuočių formavimuisi.

Kijeve 2015 m.

J. Bidenas tvirtai rėmėsi savo užsienio politikos patirtimi, kai po 2013 m. pabaigoje ir 2014 m. pradžioje Ukrainoje prasidėjusių masinių protestų, privertusių iš šalies bėgti prorusišką prezidentą, perėmė vadovavimą JAV santykiams su šia valstybe.

Po to, kai 2014 m. kovą Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir sukėlė karą Rytų Ukrainoje, JAV finansinė ir karinė parama Kijevui tapo gyvybiškai svarbi, siekiant apsaugoti šalies Vyriausybę nuo griūties. Ir čia J. Bidenas tapo pagrindine figūra.

2015 m. gruodį jis nuvyko į Kijevą – tai buvo viena iš šešių jo kelionių į Ukrainą, nuo 2009 m. einant viceprezidento pareigas. Kalbėdamas Ukrainos parlamente, jis pagyrė ukrainiečius, narsiai kovojančius su Rusijos remiamomis pajėgomis.

Tačiau nešykštėjo ir karčių žodžių.

„Tačiau jūs turite stoti į dar vieną kovą – į istorine kovą su korupcija. Ukraina negali sau leisti, kad žmonės vėl prarastų viltį. Vienintelis dalykas, baisesnis už visišką vilties netekimą yra matyti, kaip viltis atgimsta, o tada pamatyti, kaip ji vėl ir vėl sudūžta, atsimušusi į korupcijos uolas“, – kalbėjo jis.

J. Bideno raginimai Ukrainai apsivalyti nuo korupcijos buvo vainikuoti sėkmingu postūmiu nuversti generalinį prokurorą, kuris buvo laikomas netinkančiu toms pareigoms, o gal net ir korumpuotu. Tai paskatino JAV respublikonus, paskleidusius kaltinimus neva J. Bidenas siekė apsaugoti Ukrainos gamtinių dujų įmonę, kurios valdyboje buvo jo sūnus Hunteris, atidžiau pasidomėti susidariusia situacija.

D. Trumpas galiausiai ėmė spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis ištirtų J. Bideno ir jo sūnaus veiklą. Kai paaiškėjo D. Trumpo skambučio su V. Zelenskiui detalės, JAV Atstovų rūmai bandė surengti prezidentui apkaltą, tačiau šių metų pradžioje Senatas D. Trumpą išteisino.

Miunchene 2019 m.

Vieno iš paskutinių vizitų prieš prasidedant prezidento rinkimų kampanijai J. Bidenas nuvyko į Vokietiją, kur turėjo sakyti kalbą kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje – svarbiame Europos, Šiaurės Amerikos ir kitų šalių pareigūnų bei ekspertų susitikime.

Prieš J. Bideną kalbėjęs D. Trumpo viceprezidentas Mike`as Pence`as kritikavo Europos sąjungininkus už paramą 2015 m. Irano branduoliniam susitarimui, iš kurio D. Trumpo administracija pasitraukė 2018 m.

Tuo tarpu J. Bidenas savo kalboje kritikavo bendrą D. Trumpo požiūrį į NATO – požiūrį, privertusį sąjungininkus Europoje nuogąstauti, kad D. Trumpas gali priversti JAV visiškai pasitraukti iš Aljanso.

„Amerika, kurią matau, visiškai nenori atsukti nugaros pasauliui ar savo sąjungininkams, artimiausiems sąjungininkams“, – tąkart sakė J. Bidenas.