Pasaulyje

2020.11.21 21:47

Kai koronavirusas plinta nevaldomai – Irane kasami triaukščiai kapai sunkiai talpina aukas

Golnaz Esfandiari, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.11.21 21:47

Šių metų pradžioje koronavirusui pradėjus plisti visame pasaulyje, Iranas greitai susidūrė su didžiausiu protrūkiu Artimuosiuose Rytuose. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE /RL) originalus kūrinys.

Irano valdžios atstovai vangiai taikė ribojimus ir įvairias karantino priemones, kurios būtų padėjusios suvaldyti vieną po kitos žmonių gyvybes pasiglemžiančią pandemiją.

Vyriausybė buvo kaltinama dėl uždelstos reakcijos, nepakankamo skaidrumo, netinkamo situacijos valdymo ir nenoro pristabdyti JAV sankcijų nustekentą ekonomiką.

Nedaug teleidęs atsikvėpti per pastaruosius 10 mėnesių, COVID-19 grįžo su nauja jėga, tarsi įgavęs antrą kvėpavimą.

Per pastarąsias keletą savaičių koronaviruso pandemijos aukų skaičius išaugo, vos ne kasdien fiksuojami nauji rekordai.

Nuo rugsėjo pradžios dienos vidurkis išaugo beveik 400 proc., o lapkričio mėnesį kasdien fiksuojama beveik po 400 mirčių.

Oficialiais duomenimis, nuo COVID-19 šalyje jau mirė daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, tačiau Sveikatos apsaugos viceministro teigimu, tikrasis mirusiųjų skaičius greičiausiai bus dvigubai didesnis. Kiti stebėtojai mano, kad žuvusiųjų skaičius yra dar didesnis. Oficialus užsikrėtusiųjų skaičius šia savaitę viršijo 700 tūkst.

Lapkričio 12 dieną Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie 457 mirtis per pastarąsias 24 valandas. Lapkričio 10 dieną užfiksuotas oficialus mirusių nuo COVID-19 rekordas – 462 žmonės.

Užsikrėtimo atvejų skaičius pastaruoju metu taip pat auga. Lapkričio 11 d. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė rekordinį skaičių – 11 780 naujų atvejų, užfiksuotų, kaip teigiama, jau trečiosios koronaviruso bangos šalyje metu.

„Koronaviruso skerdynės“

Sveikatos apsaugos ir kiti pareigūnai, įskaitant 65 medicinos fakultetų ir universitetų vadovus, paragino šalies mastu dviem savaitėms įvesti karantiną ir griežtai apriboti tarpmiestinį judėjimą.

Pasak pareigūnų, didžiausią susirūpinimą kelia situacija sostinėje Teherane, kur fiksuojama daugiau kaip pusė visų mirčių nuo koronaviruso.

Ligoninės perpildytos, kai kuriose jau ima trūkti lovų, o padėtis didžiausiose šalyje Behesht-Zahra kapinėse Teherane apibūdinama kaip „beprecedentė“ per pastaruosius 50 metų.

Teherano miesto tarybos vadovas Mohsenas Hashemi savaitgalį sakė, kad kapinių pajėgumai patrigubėjo, pradėjus naudoti „trijų aukštų kapus“.

Širazo universiteto epidemiologijos vadovė Haleh Ghaem lapkričio 10 dieną įspėjo, kad neįvedus griežto karantino, šaliai gresia „koronaviruso skerdynės“.

„Vyriausybės pareiga šiomis sunkiomis dienomis įvesti visuotinį karantiną, – sakė H. Ghaem ir pridūrė, kad ne mažiau kalti ir taisyklių nesilaikantys žmonės. – Jaunimas būriuojasi be kaukių. Deja, kai kurie mano, kad nuo COVID-19 miršta tik jų kaimynai.“

Irano medicinos tarybos vadovas Mohammadreza Zafarghandi teigė, kad bent dviejų savaičių karantinas yra būtinas, siekiant suteikti galimybę bent kiek atsipūsti pavargusiems ir išsekusiems medikams.

Anot M. Zafarghandi, nuo COVID-19 slaugydami pacientus mirė 300 Irano medicinos darbuotojų. Nepriklausomi medicinos aktyvistai nurodo, kad mirė daugiau nei 350 medikų, manoma, kad tūkstančiai jų užsikrėtė darbo metu.

Kai kurių jų nuotraukos šios savaitės pradžioje buvo paskelbtos pirmame dienraščio „Etemad“ puslapyje, kuriame rašoma, kad „šie vyrai ir moterys buvo didžiausias šalies turtas“, tačiau neteko gyvybės, rūpindamiesi COVID-19 sergančiais pacientais.

Žinoma gydytoja ir nacionalinės kovos su koronavirusu darbo grupės narė Minoo Mohraz teigia, kad delsimas įvesti karantiną daugiau nei 8 mln. gyventojų turinčiame Teherane yra tikra „katastrofa“.

„Šalys, kurios neklauso savo sveikatos apsaugos pareigūnų, susiduria su problemomis“, – sako M. Mohraz, kurios koronaviruso testo atsakymas taip pat buvo teigiamas, ir kaip tokios šalies pavyzdį nurodė JAV.

Mašhado mieste dirbantis gydytojas, sveikatos priežiūros aktyvistas ir sveikatos klausimais rašantis žurnalistas Mahdiaras Saeedianas teigia, kad šiuo metu tik „karinis“ karantinas gali padėti sulėtinti infekcijos plitimą šalyje. „Mūsų problema nuo pat pradžių buvo netinkamas situacijos valdymas. Sveikatos apsaugos ministerija neturėjo pakankamai įgaliojimų ir paramos, kad įveiktų krizę, be to, nebuvo realaus karantino“, – sakė jis.

Kaltinimai korupcija ir nekompetencija

Iš pradžių valdžia bandė menkinti koronaviruso protrūkį šalyje, nesugebėjo įvesti karantino tokiuose miestuose kaip Kumas, kurie tapo viruso epicentru.

Kovo pabaigoje buvo paskelbtas dalinis karantinas, tačiau Novrūzo metu daugelis nepaisė judėjimo ribojimų, mat Teherano gyventojai yra pratę atostogas leisti šalies šiaurėje, prie Kaspijos jūros. Valdžia taip pat buvo kaltinama protrūkio masto slėpimu. Ekspertų teigimu, nebuvo užtikrinamos reikiamos testavimo apimtys.

„Be to, reaguojama buvo vangiai, nors dar sausį mūsų kolegos sakė, kad yra pacientų, turinčių rimtų plaučių problemų, kurios neretai baigiasi mirtimi“, – aiškina M. Saeedianas. Dėl susidariusios padėties jis taip pat kaltino šalį žlugdančias JAV sankcijas, sakydamas, kad daugelis iraniečių, kurie dėl ekonominės krizės ir astronominių maisto kainų vargiai suduria galą su galu, negali sau leisti užsidaryti namuose.

Pandemija siaučia visuomenės nusivylimo valdžia, kurią daugelis kaltina korupcija, nekompetencija ir abejingumu, sprendžiant piliečiams gyvybiškais svarbius klausimus, fone.
2019 m. lapkritį, valdžiai panaudojus jėgą prieš antivyriausybinių protestų dalyvius, žuvo keli šimtai žmonių.

Stengdamasi reaguoti į susidariusią krizę, nuo lapkričio 10 d. Vyriausybė įvedė komendanto valandą sostinės ir kitų didžiųjų miestų restoranams bei ne pirmojo būtinumo verslams – tokios priemonės šalyje pritaikomos pirmą kartą.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat paskelbė, kad testavimo apimtys bus didinamos nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. tyrimų per dieną.

Visos viltys siejamos su Bidenu

Tuo tarpu iraniečių akys nukreiptos į išrinktąjį JAV prezidentą Joe Bideną ir jo būsimą administraciją, tikintis, kad galbūt ji pasiūlys sušvelninti Teheranui taikomas sankcijas.

Balandį J. Bidenas kalbėjo, kad JAV turėtų imtis veiksmų ir padėti labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms šalims, įskaitant ir Iraną.

„Nors Irano vyriausybė nesugebėjo veiksmingai reaguoti į krizę, melavo ir slėpė tiesą nuo šalies gyventojų ir toliau elgiasi provokuojančiai regione, Irano žmonės labai kenčia“, – rašė J. Bidenas ir pridūrė, kad JAV sankcijos riboja Irano galimybes naudotis medicinos priemonėmis ir įranga.

Jis taip pat teigė, kad Jungtinės Valstijos turėtų imtis „neatidėliotinų veiksmų problemai spręsti ir sudaryti Iranui galimybes gauti humanitarinę pagalbą, kuri padėtų kovoti su koronaviruso krize“.