Pasaulyje

2020.11.22 14:42

Kim Jong Uno režimas bijo maišto – trūkstant pinigų, Šiaurės Korėjos elitas gali susimąstyti

LRT.lt2020.11.22 14:42

Sankcijos ir bendras pasaulio ekonomikos nuosmukis sudavė dvigubą smūgį Šiaurės Korėjai. Japonija nerimaujama, kad Tokijuje leidžiamas Pchenjaną palaikantis laikraštis apmokestino skelbiamą informaciją, tokiu būdu bandydamas papildyti Kim Jong Uno režimo iždą, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Kasdienes naujienas ir įvykius Šiaurės Korėjoje nušviečiantis leidinys „Choson Sinbo“ yra populiarus informacijos šaltinis maždaug 150 tūkst. Japonijoje gyvenančių, bet Pchenjanui ištikimų, Šiaurės Korėjos piliečių,.

Daugelis šių žmonių yra Japonijoje gyvenančių šiaurės korėjiečių asociacijos „Chosen Soren“ nariai, kurie per šią organizaciją reguliariai finansiškai remia Pchenjano darbininkų partiją.

Spalį laikraštis įvedė prenumeratos paslaugą ir nuo šiol už prieigą prie informacijos prašo iki 15 eurų per mėnesį.

Tokijuje leidžiamo leidinio vykdomasis redaktorius Choe Kwan Ikas DW teigė, kad dienraščio interneto svetainėje pateikiama informacija apmokestinta dėl to, kad laikraštis patiria nuostolių.

Šiaurės Korėjos analitikai Japonijoje teigia, kad Pchenjano režimas spaudžia visus savo finansinius šaltinius skirti daugiau pinigų ir tokiu būdu palaikyti šalies ekonomiką koronaviruso sukeltoje pasaulinės ekonomikos krizėje, kurios poveikį Šiaurės Korėjoje dar labiau sustiprino šaliai taikomos sankcijos.

Tokijo Wasedos universiteto profesorius, daugelio knygų apie valdančią Kimų dinastiją autorius Toshimitsu Shigemura DW sakė, kad Pchenjanas „kliaujasi“ užsienyje gyvenančiais šiaurės korėjiečiais, kad šie atsiųstų režimui daugiau pinigų.

Choe Kwan Iko teigimu, laikraščio apmokestinimas neturi jokių slaptų motyvų. „Šiuo metu praktiškai visi pasaulio laikraščiai susiduria su finansiniais sunkumais“, – sakė jis ir pridūrė, kad pardavimai ir reklama nepadengia veiklos išlaidų.

Siekdamas pateisinti informacijos apmokestinimą, Choe Kwan Ikas sakė, kad laikraštis buvo pertvarkytas – buvo išplėsti tam tikri populiarūs skirsniai. Laikraštyje dirba 40 darbuotojų, tačiau redaktorius atsisakė atskleisti prenumeratorių skaičių ar jų mažėjimo procentą, rašo „Deutsche Welle“.

Šiaurės Korėjai trūksta pinigų

Šiaurės Korėjos ekonomika jaučia spaudimą dėl vis griežtesnių JT inicijuotų sankcijų, taikomų Pchenjanui nuo 2006 m., kai šalis pirmą kartą išbandė branduolinį ginklą.

Šiuo metu yra ribojamas režimui leidžiamos importuoti naftos kiekis, draudžiamas mineralų, anglies, tekstilės ir jūros gėrybių eksportas, finansų įstaigoms apribotos galimybės patekti į tarptautinę bankų sistemą.

Sankcijos taikomos ir kitiems režimo pajamų šaltiniams, kaip antai darbininkų išsiuntimui į užsienį, pirmiausia į Rusiją ir Kiniją, kad uždirbtų režimui tvirtos valiutos. Taip pat nuolat pasirodo pranešimų, kad Šiaurės Korėja nelegaliai eksportuoja ir užsienyje parduoda sintetinius narkotikus bei padirbtas prekes.

Tarptautinei bendruomenei uždarius šiuos kelius, šalis siekia maksimaliai didinti pajamas iš visų likusių šaltinių, įskaitant Japonijoje gyvenančius savo piliečius.

„Jie prašo išsiųsti daugiau pinigų, tačiau dėl tarptautinių sankcijų tai padaryti yra gana sunku, todėl lėšos keliauja per Kiniją ar Pietryčių Azijos šalis, – „Deutsche Welle“ sako T. Shigemura. – Be to, kalbama, kad „Chosen Soren“ viduje vyksta kova dėl valdžios, kuri taip pat neigiamai atsiliepia organizacijos gabėjimams rinkti lėšas Pchenjanui.“

Pasak analitikų, Šiaurės Korėją pasiekiantys pinigai naudojami šalies branduolinės ginkluotės ir tolimojo nuotolio balistinių raketų, kurios, pasak Kim Jong Uno, yra būtinos, norint apginti Šiaurės Korėją JAV įsiveržimo atveju, gamybai.

Anot T. Shigemuros, pastaraisiais mėnesiais galima įžvelgti požymių, kad Kim Jong Unas šiek tiek daugiau dėmesio skiria vidaus ekonomikos plėtrai, iš dalies dėl to, kad supranta, jog reikia suteikti visuomenei pojūtį, kad gyvenimas yra patenkinamas.

Jei gyvenimo lygis ir toliau kris kartu su ekonomika, ypač jei artėjančios žiemos mėnesiais išryškės maisto trūkumas, valdžios koridoriuose Pchenjane nerimaujama, kad nepasitenkinimas gali sukelti neramumus, kurie savo ruožtu gali kelti grėsmę režimo išlikimui, rašo „Deutsche Welle“.

Pchenjano „elitas“ nepatenkintas?

Didžiausią susirūpinimą Kim Jong Unui kelia Šiaurės Korėjos „elitas“, palyginti prabangiai gyvenantis šalies sostinėje ir besimėgaujantis tokiomis privilegijomis kaip pietūs restorane ar galimybė apsipirkti parduotuvėse, kur šiuo metu taip pat mažėja iš užsienio importuotų prekių pasiūla.

Jei elitas pajus, kad padėtis pablogėjo tiek, kad kyla grėsmė jų prabangiam gyvenimo būdui, jo atstovų galvose gali užsimegzti mintis mesti iššūkį dabartinei šalies vadovybei.

Siekdamas užtikrinti, kad taip neatsitiktų, Kim Jong Unas, anot T. Shigemuros, aplink save rezga tinklą, kuriuo tikisi pritraukti bet kokius galimus pajamų šaltinius. Tai gali paaiškinti, kodėl anksčiau laisvai prieinamas laikraštis „Choson Sinbo“ nuo šiol pasiekiamas tik už informaciją susimokėjusiems prenumeratoriams.

T. Shigemuros teigimu, Donaldui Trumpui pralaimėjus JAV prezidento rinkimus, tikimybė, kad pavyks susitarti dėl sankcijų naštos palengvinimo, dar labiau sumenko. „Kim Jong Unas ieško, kas jam galėtų padėti“, – pridūrė jis.