Pasaulyje

2020.11.19 05:30

Kunigų pedofilijos problema nebėra tokia tolima: Vatikano kovoje minimas Jonas Paulius II, o Lietuvoje teikiami anoniminiai skundai

atnaujinta 16.28
Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.11.19 05:30

Lenkijoje tęsiasi dvasininkų seksualinių nusikaltimų skandalas ir bažnytiniai tyrimai, dėl jų jau pasitraukė keli vyskupai. Įtariama, kad apie netinkamą dvasininkų elgesį žinojo ir popiežius šv. Jonas Paulius II, jo asmeninis sekretorius. Vatikano paskelbta detali ataskaita rodo – popiežius Pranciškus į šią problemą žvelgia rimtai. Tuo metu apie panašius atvejus Lietuvoje daugiausia liudija anoniminiai skundai.

Lapkritį Šventasis Sostas paskelbė ataskaitą apie nušalintą JAV kardinolą Theodore`ą McCarricką, kuris seksualiai išnaudojo nepilnamečius ir suaugusius žmones, piktnaudžiavo savo pozicija.

2000-aisiais Jonas Paulius II paskyrė Th. McCarricką Vašingtono arkivyskupu, kitais metais ir kardinolu, nors žinojo gandus apie jo netinkamą elgesį, rašoma minėtoje ataskaitoje.

Tačiau pontifikas labiau pasitikėjo dvasininko asmeniniu tvirtinimu, kad kaltinimai nepagrįsti, nors paaukštinti Th. McCarricko nerekomendavo keli aukšto rango Bažnyčios pareigūnai. Ataskaitoje atskleidžiama, kad dvasininkas išnaudojo nepilnamečius daug metų, seminaristus kvietėsi į savo paplūdimio namą, vertė su juo miegoti.

Prisiekinėjimai, kad yra nekaltas, įtikino ir popiežių Benediktą XVI, nors tada Šventasis Sostas prašė kardinolo „neatkreipti į save dėmesio“.

Popiežius Pranciškus taip pat nekeitė pirmtakų sprendimų, kol 2017 metais pasirodė konkretūs kaltinimai, kad Th. McCarrickas išnaudojo nepilnamečius.

Th. McCarrickas yra aukščiausio rango Katalikų bažnyčios figūra, šiais laikais pašalinta iš kunigų luomo. 2018 metais jis neteko kardinolo rango, o 2019-aisiais – ir kunigo statuso.

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Paulius Vaidotas Subačius LRT.lt teigia, kad ataskaitoje identifikuojamos kritinės Bažnyčios problemos, kai aukščiausi vadovai patys nepriima tiesioginių sprendimų, tai daro jų aplinkos žmonės, tarpininkai gali nuslėpti informaciją, gali vykti susitarimai.

„Tai, kad tokie dalykai smulkmeniškai, detaliai analizuojami, paviešinami, liudija, jog asmeniškai popiežius ir jo artimiausia aplinka yra tikrai nusiteikę tokius dalykus pakeisti. Ataskaita nebūtų reikalinga, jei nebūtų rimtų ketinimų pertvarkyti procedūras, skyrimus, kitus dalykus, naudotis kitomis praktikomis“, – teigia profesorius.

Minimas Jonas Paulius II

Paskelbus ataskaitą, užsienio žiniasklaidoje imta svarstyti, ar popiežius Jonas Paulius II šventuoju buvo paskelbtas ne per anksti. „Šventieji yra žmonės ir šventieji savo žmogiškume gali būti apgauti“, – „Reuters“ citavo Jono Pauliaus II biografą George`ą Weigelį.

„Nemanau, kad kas nors abejotų jo šventumu terpėje, kur jis laikomas šventuoju. (...) Tai, kas vyksta ir vyks, ko gero, pozityvu, bus atsijota šiek tiek žmonių, kurie jo šventumo šviesoje bandė savo simbolinį kapitalą padidinti, kurie naudojosi ta šventumo šviesa. (...) Tai pasakytina apie kardinolą Dziwiszą, platesnį iš Lenkijos kilusios dvasininkijos sluoksnį, kurių monsinjorų daug buvo Vatikane“, – teigia P. V. Subačius.

Lenkijos vyskupų konferencijos vadovas pareiškė, kad Th. McCarrickas „ciniškai apgavo“ Joną Paulių II. Tačiau dalis lenkų pasipiktino šios ataskaitos paskelbtais atradimais – Varšuvoje ant Jono Pauliaus II aveniu žyminčio ženklo buvo užklijuotas lipdukas „Jono Pauliaus II aukų aveniu“.

LRT RADIJO bendradarbis Varšuvoje Laurynas Vaičiūnas pažymėjo, jog dabar Lenkijos katalikų bažnyčia, stipriai veikianti šalies politiniame gyvenime, sulaukia pykčio tiek dėl galimo Abortų įstatymo griežtinimo, tiek dėl šio skandalo.

„Pedofilijos slapstymo skandalas yra tik dar vienas lašas pykčio taurėje (...). Pedofilijos slapstymas tik dar labiau mobilizuoja protestuotojus, o nuosaikių pažiūrų piliečiams, politikams ir žurnalistams iš rankų išmušami bet kokie argumentai. Socialiniuose tinkluose tenka matyti pasipiktinimą tėvų, kurių vaikai išmetami iš tikybos pamokų už kaukes su žaibo ženklu“, – pasakoja žurnalistas.

Vatikanas šios situacijos nekomentavo.

JAV dvasininkas Tomas Doyle`is dar 9 dešimtmetyje rengė įvairias ataskaitas apie kunigų seksualinius nusikaltimus, kurie buvo perduoti Jonui Pauliui II, bet situacija esą negerėjo, rašo „National Catholic Reporter“. Th. McCarricko ataskaitoje rašoma, kad Jono Pauliaus II sprendimą pasitikėti vyskupo žodžiu galėjo lemti dvasininko patirtis socialistinėje Lenkijoje, kur valdžios struktūros dažnai bandė juodinti katalikų dvasininkus ir tikinčiuosius.

Anot L. Vaičiūno, šiandien konservatyvūs Bažnyčios šalininkai Lenkijoje situaciją vadina bandymu suteršti Jono Pauliaus II atminimą. „Liberalių ir kairiųjų pažiūrų žmonės pabrėžia spartėjantį Lenkijos pasaulietiškėjimą. Trūksta patikimos statistikos, bet greičiausiai apie 36 proc. reguliariai lanko bažnyčią (Katalikų bažnyčios sociologijos instituto duomenys – LRT.lt). Nubyra apie procentą per metus“, – teigia LRT RADIJO bendradarbis.

Įtraukė ir kitą Lenkijos dvasininką

Pernai Lenkijos katalikų bažnyčią supurtė keli kunigų seksualinių nusikaltimų skandalai, kai dokumentiniuose filmuose prabilo kunigų išnaudojimą patyrę žmonės. Šį lapkritį Vatikanas griežtai nubaudė iš Vilniaus rajono kilusį kardinolą Henryką Gulbinowiczių, kai buvo ištirti jam mesti kaltinimai lytiškai išnaudojus nepilnamečius ir dangsčius kitų Lenkijos dvasininkų nusikaltimus.

Dabar Lenkijos televizija TV24 parodė naują dokumentinį filmą „Donas Stanislavas, kitas kardinolo Dziwiszo veidas“ (orig. Don Stanislao. Druga twarz kardynała Dziwisza). Jame teigiama, kad Krokuvos kardinolas Stanislawas Dziwiszas žinojo apie aukšto rango kunigų seksualinius nusikaltimus ir juos už pinigus dangstė.

Gauti dešimtys tūkstančių JAV dolerių esą buvo panaudoti mokyklų, bažnyčių ir paminklų (dviejų Jonui Pauliui II ir pačiam kardinolui) statyboms, rašo „PolandIn“.

S. Dziwiszas 27 metus buvo asmeninis Jono Pauliaus II sekretorius, kol 2005-aisiais buvo paskirtas Krokuvos arkivyskupu.

Filme teigiama, kad S. Dziwiszas žinojo apie „Kristaus legiono“ įkūrėjo Marcialo Macielio Degollado netinkamą elgesį. Manoma, kad šis dvasininkas išnaudojo apie 200 nepilnamečių, jo aukos skundėsi Vatikanui, situaciją net bandė spręsti Kardinolų kolegijos dekanas Josephas Ratzingeris (vėliau tapęs popiežiumi Benediktu XVI).

„Du labiausiai prisidėję prie šių įvykių nuslėpimo asmenys buvo kunigas Dziwiszas ir kardinolas (Angelo) Sodano, Jono Pauliaus II Vatikano sekretorius“, – televizijai TV24 sakė amerikiečių žurnalistas, parašęs knygą apie „Kristaus legioną“, Jasonas Berry.

Pats S. Dziwiszas interviu Lenkijos televizijai paneigė kaltinimus gavus piniginį atlygį, dangsčius nusikaltimus ir sakė, kad apie M. M. Degollado „dvilypį gyvenimą“ nežinojo.

S. Dziwiszas taip pat kaltinamas žinojęs apie Lenkijos kunigų įtariamus seksualinius nusikaltimus, bet eidamas Krokuvos kardinolo pareigas jis esą juos padėjo nuslėpti. Jis kaltinamas brolio Jano Wodniako nusikaltimų dangstymu, kai dvasininkas 5 metus išnaudojo nepilnametį Januszą Szymiką.

„Viskas truko taip ilgai, nes aš buvau vaikas, jis mane užspaudė į aklavietę, gyvenau spąstuose, neturėjau į ką kreiptis pagalbos ir Wodniakas tai puikiai žinojo“, – „National Catholic Reporter“ cituoja J. Szymiką, kuris teigia dėl patirto išnaudojimo svarstęs nusižudyti.

Auka kelis kartus kreipėsi į prokuratūrą, taip pat į Lenkijos katalikų bažnyčios atstovus, tačiau jo atvejis buvo perduotas S. Dziwiszui, o iš jo jis esą nesulaukė jokių žinių. S. Dziwiszas neigia gavęs informacijos apie šį išnaudojimo atvejį.

2014 metais Vatikanas pradėjo tyrimą dėl J. Wodniako elgesio, jis buvo nušalintas nuo parapijos klebono pareigų, vėliau Tikėjimo doktrina paskelbė jį kaltu, todėl iš jo atimtos bažnytinės pareigybės, jam neleista atlikti dvasininko veiklos. Vėliau, po J. Wodniako apeliacijos, kaltė buvo sumažinta įrodžius tik kelis tuzinus, o ne šimtus seksualinių „kontaktų“, pažymi „National Catholic Reporter“.

Kardinolas S. Dziwiszas taip pat kaltinamas padėjęs karjeros laiptais kilti minėtam Th. McCarrickui.

Pasirodžius filmui S. Dziwiszas išplatino pareiškimą, kuriame prašo sukurti nepriklausomą komisiją ir ištirti situaciją. Lenkijos vyskupų konferencijos vadovas arkivyskupas Stanislawas Gądeckis išreiškė viltį, kad šiuos kaltinimus ištirs Šventasis Sostas. Kartu arkivyskupas padėkojo S. Dziwiszui už „ilgą tarnybą Jonui Pauliui II“, pažymi „PolandIn“.

„Bažnyčia šiomis dienomis atrodo labai nuolanki. Sutinka su visais tyrimais, žada bendradarbiauti ir taip toliau. (...) Stebina tik Bažnyčios reakcija dėl Th. McCarricko. Dabar pristatoma tokia situacija, kad Jonas Paulius buvo apgautas, o ne pats pratylėjo. Kad jo tikrai nepasiekė informacija apie nusikaltimus“, – aiškina L. Vaičiūnas.

Kaltinimų, esą S. Dziwiszas slepia kunigų nusikaltimus, būta dar 2007 metais, tada jis žinojęs apie minėto M. M. Degollado ir į pensiją išėjusio Poznanės arkivyskupo Juliuszo Paetzo netinkamą elgesį.

J. Szymikas spalį internete paskelbė atvirą kreipimąsi į popiežių Pranciškų, kuriuo prašo sukurti specialią komisiją S. Dziwiszo elgesiui tirti.

L. Vaičiūnas pabrėžia, kad, apklausų duomenimis, dauguma lenkų toliau teigiamai vertina Jono Pauliaus II pontifikatą, o nuosaiki katalikiška spauda rašo, jog Bažnyčia yra pajėgi pati apsivalyti.

Problema arčiau, nei manyta

Lietuvos katalikų bažnyčioje apie sisteminį nepilnamečių išnaudojimą ar tokių dvasininkų nusikaltimų dangstymą nežinoma. Tačiau galimų pavienių atvejų būta.

2016 metais Dainius Černas apkaltino kunigą Juozapą Antanavičių išnaudojimu, tai esą vyko 1992-aisiais, kai jam buvo septyniolika metų. Vyras kreipėsi ir į Panevėžio vyskupiją, o 2010 m. tyrimą atliko Vatikanas, kuris nustatė netinkamą dvasininko elgesį ir uždraudė jam eiti kunigo pareigas.

Prieš dvejus metus Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad kunigą Kęstutį Ralį, kai šis buvo vaikas, galėjo išnaudoti jau miręs klierikas Vladas Petraitis. K. Ralys pats anksčiau pranešė patyręs dvasininko išnaudojimą, tačiau kiti, kaip manoma, nukentėję asmenys nepatvirtino, kad buvo išnaudoti.

Bažnyčiai atlikus tyrimą G. Grušas kvietė kitus dvasininkų išnaudojimą patyrusius žmones apie tai pranešti ne tik Bažnyčiai, bet ir teisėsaugos institucijoms.

„Žmonės rašo anoniminius laiškus, bet retai atsiranda tokių, kurie sutiktų liudyti ne teisme, tarkim, ateiti pas vyskupą asmeniškai, pasakyti savo vardą, pavardę, įvykio aplinkybes. Žinau situacijų, kai tokių žmonių buvo sąmoningai ieškoma reaguojant į anoniminius skundus. Ir jų neatsirado“, – teigia P. V. Subačius ir pabrėžia, kad Bažnyčia tvirtai remiasi nekaltumo prezumpcija, be to, dėl besikeičiančių kultūrinių normų šiandien įtariai gali būti vertinamas anksčiau normaliu laikytas elgesys.

Dabar Vatikanui turėtų būti perduoti atlikto bažnytinio tyrimo duomenys, kai Lietuvos policija aptiko du kunigus, besidalijusius nepilnamečių pornografija. Macaičių parapijos klebonas Alionidas Budrius nuotraukomis internetu mainėsi su vikaru Dainiumi Matiuku.

Vienas iš dvasininkų jau nušalintas nuo visų pareigų ir išsiųstas į vienuolyną „maldai ir mąstymui“, kol laukiama Šventojo Sosto sprendimo.

P. V. Subačiaus nuomone, H. Gulbinowicziaus atvejis leido pajusti, kad kunigų seksualinio elgesio problema nebėra tokia tolima, – šis kardinolas lankėsi Lietuvoje, dalyvavo vyskupų šventinimuose, kitose ceremonijose. Lenkijos spauda svarstė, kad dvasininkas galėtų būti palaidotas Vilniaus rajone, Vatikanui uždraudus jį laidoti katedroje Lenkijoje, tačiau jis veikiausiai bus laidojamas Balstogėje.

Popiežiaus Pranciškaus reformos

Popiežius Pranciškus jau anksčiau ėmėsi priemonių kovoti su dvasininkų seksualiniais nusikaltimais ir jų dangstymu, vyskupų konferencijoms buvo duoti nurodymai, kaip tirti atvejus. 2019-ųjų gegužę popiežius Pranciškus paskelbė naują motu proprio, kuris įpareigoja vyskupus pranešti apie visus įtarimus išnaudojimu arba jo dangstymu.

„Per pastaruosius metus dėl skirtingų priežasčių – ne tik šių, bet ir dėl finansinio neskaidrumo – faktiškai keturi kardinolai buvo atstatydinti ar priversti atsistatydinti. Tokio masto bandymo susitvarkyti, pažvelgti tiesai, tikrovei į akis, negeriems dalykams nėra buvę, tai beprecedentis procesas“, – teigia P. V. Subačius.

Jis pabrėžia, kad poreikį pertvarkyti Vatikano administraciją matė ir popiežius Benediktas XVI, kuris iš pareigų galėjo pasitraukti ir dėl energijos stygiaus įgyvendinti reformas. Dabar jas tęsia popiežius Pranciškus.

„Pranciškus pasirodė kaip vienintelis popiežius, turintis drąsos reaguoti į šią problemą“, – „Politico“ sakė šio popiežiaus biografas Marco Politi.

Išnaudojimą patyrusios aukos paskelbtą ataskaitą vertina skeptiškai. Italijoje nuo dvasininkų išnaudojimo nukentėjusius žmones vienijančios organizacijos atstovas Francesco Zanardi tai pavadino teatru, nes Bažnyčia vis dar „nenurodė, kad apie tokius įtarimus dvasininkai privalo pranešti civilinėms institucijoms“.

Tačiau P. V. Subačius pabrėžia, jog vykdomi tyrimai, kuriems vadovauja specialūs tyrėjai, o vyskupų atsistatydinimai itin tradicinių pažiūrų Lenkijoje rodo, kad tie tyrimai yra efektyvūs. Kitur jie turėtų būti greitesni ir griežtesni. Tačiau nagrinėti kiekvieną anoniminį skundą būtų pernelyg sudėtinga dėl didelio jų skaičiaus. Vis dėlto profesorius neatmeta, kad gali paaiškėti daugiau tokių nusikaltimų Lietuvoje.

„Tai, kas bendriausiai vadinama pedofilija, (...) yra kriminalinis nusikaltimas pasaulietinės teisės požiūriu ir bažnytinės yra visiškai nederamas, netinkamas. Nemanau, kad tų atvejų turėtų būti daug, tačiau koks nors atvejis gali paaiškėti“, – prognozuoja VU profesorius.

M. Politi leidiniui „Politico“ sakė, kad ataskaita rodo, jog pontifikas turi nešti didelę „Bažnyčios reformavimo naštą“, o procesas bus ilgas. „Tačiau jis eina tinkama linkme“, – teigia M. Politi.

Ši publikacija patikslinta 2020 m. lapkričio 25 dieną.

Ankstesnėje teksto versijoje buvo klaidingai teigiama, kad J. Antanavičiaus kaltė nebuvo įrodyta. Atlikęs tyrimą 2010 m. Vatikanas nustatė, kad dvasininkas elgėsi netinkamai ir jam uždraudė eiti kunigo pareigas.