Pasaulyje

2020.11.17 15:50

Nausėda po susitikimo su Duda: Lenkijoje mėginama rasti kompromisą, paieškos virto protestais

atnaujinta 17.25
LRT.lt2020.11.17 15:50

Antradienį Vilniuje Gitanas Nausėda susitinka su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Šalių vadovai aptarė bendradarbiavimo klausimus, įvykius Baltarusijoje bei žmogaus teisių klausimus pačioje Lenkijoje, kur vyksta masiniai protestai dėl abortų įstatymo griežtinimo.

G. Nausėda pabrėžė, kad su Lenkijos vadovu aptarė saugumo, žmogaus teisių, teisių viršenybės klausimus tiek šalių viduje, tiek visoje ES.

Su Duda susitikęs Nausėda: Lenkijoje mėginama rasti kompromisą tarp valdžios ir visuomenės

Ambasadoriai išvyti iš Baltarusijos

Šalių vadovai aptarė padėtį kaimyninėje Baltarusijoje, kur jau virš 100 dienų vyksta protestai prieš neteisėto prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą.

„Kalbėjome apie situaciją Baltarusijoje kad žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje yra netoleruotini. Kad turime prisidėti prie padėties sprendimo įvairiais būdais (...) Esame inicijavę ir toliau kalbamės, kad ES turi priimti trečią sankcijų paketą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nes įgyvendintos sankcijos rezultato, kurio tikėjomės, nedavė“, – sakė Lietuvos prezidentas.

„Mes remiame protestus Baltarusijos, linkime kuo geriausio baltarusių tautai, norėtume, kad jie gyventų laisvoje demokratinėje valstybėje, priklausytų Vakarų demokratinių šalių draugijai. Baltarusiai prašė šios paramos“ – sakė A. Duda, su G. Nausėda aptaręs, kaip būtų galima toliau padėti jau virš 100 dienų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą protestuojantiems baltarusiams.

Kalbėdamas apie protestų Baltarusijoje šimtadienį, A. Duda pabrėžė, kad Lenkija ir Lietuva buvo baltarusių palaikymo avangarde, nuo pradžių rėmė protestus reikalaudami atsižvelgti į „šios Europos tautos“ demokratijos siekius.

„Mums su Lietuvos vadovu liūdna dėl to, kad mūsų ambasadoriai buvo de facto išvyti iš Baltarusijos, diplomatinės atstovybės praktiškai neveikia, susilpnėjo“, – sakė A. Duda. Anot jo, visiems aišku, kad tik Lietuvos ir Lenkijos valdžios ryžtingai remia prodemokratinį judėjimą Baltarusijoje.

G. Nausėda išsakė viltį, kad santykiai su „strategine partnere“ Lenkija liks geri, bendradarbiavimas bus ir toliau plėtojamas. Tam esą pritaria ir naują valdančiąją daugumą formuojančios Lietuvos partijos.

Prezidentai taip pat įsteigė konsultacinio pobūdžio tarybą, kurios susitikimai vyks bent kartą per metus – susitikę šalių vadovai, kartu su Vyriausybių nariais aptars aktualius klausimus. A. Duda pridėjo, kad susitikimuose bus aptariama viso regiono politinė situacija ir šalių tikslų regione įgyvendinimo perspektyvos.

Lenkijos prezidentas A. Duda pabrėžė, kad Lenkijos ir Lietuvos santykiai nebesikeičia nuo politikos lyderių pasikeitimo. Jis taip pat padėkojo kadenciją baigiančiam premjerui Sauliui Skverneliui už draugiškų santykių su Lenkija kūrimą.

Aptarė žmogaus teisių klausimą

Lenkijoje jau kelias savaites vyksta protestai dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris sugriežtintų vienus griežčiausių ES abortų draudimų. Šalių vadovai aptarė žmogaus teisių klausimą ir protestus.

Lietuvos vadovas teigė besitikintis, kad Lenkija, būdama „viena seniausių demokratijų Europoje“, ieškos „konstruktyvaus dialogo su visomis visuomenės grupėmis“.

G. Nausėda susitikimo metu teigia aiškiai pasakęs, kad žmogaus teisių gerbimo principas vienija visą ES: „Lietuva besąlygiškai ir neabejotinai pasisako už žmogaus teisių įgyvendinimą, tačiau tai nereiškia, kad skirtingos šalys gali turėti skirtingų reguliavimo praktikų (...), jei jos neprieštarauja Konstitucijai ar bendriesiems ES teisės principams.“

Anot Lietuvos prezidento, abortų reguliavimo principai ES narėse skiriasi, Lietuvoje jie liberalesni nei Lenkijoje.

„Kas vyksta pastaruoju metu, sakyčiau, mėginama rasti kompromisą tarp valdžios ir visuomenės. Ir kartais kompromiso paieškos tampa protestais. Jei tai tampa protestais gatvėse, reikia ieškoti visų būdų kaip teisiniu ir dialogo būdu sureguliuoti klausimą taip, kad tų protestų nebūtų“, – sakė G. Nausėda.

A.Duda sakė, kad „Lenkijoje žmogaus teisės atitinka visus tarptautinius standartus“.

„Noriu pabrėžti, kad protestai buvo Konstitucinio teismo sprendimo pasekmė, o ne valdžios sprendimo priėmimo pasekmė, (...) tai nebuvo mano priimtas sprendimas“ – sakė Lenkijos prezidentas.

Jis nurodė pateikęs siūlymus, kaip spręsti susidariusią situaciją ir rasti visas puses tenkinantį sprendimą.

„Klausydamas balsų paruošiau įstatymo pataisą, kur numatyta išimtis nuo abortų uždraudimo, kai dar negimęs vaikas yra paliestas letalinių apsigimimų. (...) Nėra taip, kad Lenkijoje yra kažkoks abortų draudimas, yra trys išimtys“, – pridėjo Lenkijos vadovas.

Tikisi, kad vietoje veto bus deramasi

Prezidentai aptarė ir pirmadienį Lenkijos bei Vengrijos sprendimą vetuoti daugiametį ES biudžetą ir ekonomikos gaivinimo priemones, nes jos buvo susietos su teisės viršenybės principu. A.Duda pareiškė, kad ES biudžeto susiejimas su „kokiais nors principais“, kurie esą nėra nustatyti ES sutartyse, yra neteisingas.

„Mes nesutinkame su jokiais diktatais, tokiais sprendimais. (...) Kriterijai turi būti aiškūs, visi Europoje turi būti traktuojami lygiai. (...) Turi būti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos visos valstybės turi būti vertinamos“ – sakė A. Duda.

G. Nausėda priminė dalyvavęs EVT derybose dėl daugiamečio biudžeto, kai buvo bandoma rasti visus tenkinantį kompromisą.

„Tai pavyko padaryti tik po ilgų ir labai kruopščių pastangų tiek kalbantis akis į akį, tiek daugiašaliu formatu. (...) Suprantu, kad EP demokratinėje visuomenėje vaidina labai svarbų vaidmenį. (...) Tačiau status quo nuo liepos mėnesio šiek tiek pasikeitė. (...) Dabar teisės viršenybės principas nėra nukreiptas prieš Lenkiją, Vengriją ar kitą valstybę, jis galioja visoms be išimties ES valstybėms. Jis gali būti pažeistas bet kurioje valstybėje, tada įsigaliotų numatyta procedūra. Todėl kviesčiau dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi nesutarimai ir nereiktų eiti kraštutiniu veto keliu. Priešingu atveju nukentėtume visi. Patvirtintas dokumentas naudingas visiems, ir Lenkijai, ir Lietuvai“ – sakė G. Nausėda.

Anot A. Dudos, dabartinė padėtis gali „sukelti didelių valstybių hegemoniją mažųjų atžvilgiu“, todėl Lenkija esą stojo ginti mažų valstybių interesų.

„Dialogu galima pasiekti daugiau, nei rankų laužymu“, – pridėjo G. Nausėda.

G. Nausėda priėmė kvietimą apsilankyti Varšuvoje gegužės pradžioje, minint Gegužės 3-osios Konstitucijos dieną.

Lietuvos prezidentas sakė, kad su JAV tikimasi ir toliau tęsti vaisingą bendradarbiavimą saugumo, energetikos ir ekonomikos srityje, nepaisant JAV prezidento rinkimų rezultatų.

„Nepaisant kaip pasibaigtų ar kaip baigėsi rinkimai JAV, abu su pasitenkinimu konstatavome, kad egzistuoja tam tikras strateginis vektorius bendradarbiavimo su translatlantiniu partneriu, kuris reiškia, kad gynybos garantijos, Baltijos regiono valstybių saugumas lieka svarbiu JAV administracijos prioritetu. Ir tikimės tolesnio vaisingo bendradarbiavimo, kaip ir bendradarbiavimo ekonomikos, energetikos srityse įvairiais formatais“, – sakė Lietuvos vadovas.

Prezidentai taip pat aptarė ES Rytų partnerystės programą, susitarė, jog šie klausimai turi užimti aukštą vietą ES darbotvarkėje.