Pasaulyje

2020.11.17 07:48

Įvykiai Baltarusijoje. URM vadovas žada atsakyti į Europos Sąjungos sankcijas

atnaujinta 17.05
Milena Andrukaitytė, BNS, ELTA, LRT.lt2020.11.17 07:48

Baltarusija ruošiasi imtis atsakomųjų priemonių į numatomą Europos Sąjungos sankcijų griežtinimą, antradienį pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladzimiras Makejus po pasitarimo su prezidentu užsienio politikos klausimais.

Baltarusija ruošiasi imtis atsakomųjų priemonių į numatomą Europos Sąjungos sankcijų griežtinimą, antradienį pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Vladzimiras Makejus po pasitarimo su prezidentu užsienio politikos klausimais.

„Būkite tikri, kad šios iniciatyvos, jeigu jų imsis mūsų partneriai europiečiai, neliks be atsako. Reakcija tikrai bus adekvati ir labai jautriai paveiks mūsų partnerius europiečius“, – kalbėjo V. Makejus.

Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Mums atrodo, kad mes stengėmės adekvačiai reaguoti į tuos iššūkius, su kuriais susidūrė ir susiduria Baltarusija“, – sakė ministras.

Pasak jo, Baltarusija niekada nebuvo suinteresuota sankcijų politika.

„Mes visada sakėme, kad sankcijos – nėra būdas tarptautinių santykių realizavimui, – pareiškė V. Makejus. – Tačiau jeigu jau tie, kurie inicijuoja tokius dalykus, nori eiti šiuo keliu, tai, žinoma, mes būsime priversti reaguoti. Ir šiandien posėdyje buvo apsvarstyta (ir iš esmės palaikyta) visa virtinė priemonių, kurių gali imtis Baltarusija tuo atveju, jeigu mūsų partneriai priims sprendimą griežtinti šias sankcijas – pereiti nuo individualių sankcijų prie ekonominių, ką ragina daryti kai kurie Baltarusijos valdžios oponentai.“

„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) išvakarėse pranešė, kad ES ketvirtadienį gali pritarti naujoms sankcijoms Baltarusijai.

Vis tik vienas diplomatinis šaltinis pareiškė naujienų agentūrai „Interfax“, kad ši konferencija nebus oficialus ES Tarybos susitikimas – taigi, ministrai negalės priimti teisiškai įpareigojančio sprendimo.

„Diskusijų metu ministrai gali kelti bet kokius klausimus. Gali būti, kad ministrai pasieks politinį susitarimą dėl tokio paketo priėmimo“, – pažymėjo šaltinis, bet pabrėžė, kad sankcijų klausimas net nėra įtrauktas į susitikimo darbotvarkę.

Anksčiau Briuselis „nežmonišku ir gėdingu Baltarusijos pareigūnų veiksmų rezultatu“ pavadino civiliniais drabužiais apsirengusių saugumo pajėgų narių kankinto aktyvisto Ramano Bandarenkos žūtį Minske.

Briuselis priminė, kad Bendrija jau taiko sankcijas 55 baltarusių pareigūnams, kuriuos laiko atsakingais už bendrapiliečių persekiojimą. ES taip pat pagrasino įvesti Minskui papildomas baudžiamąsias priemones, jei represijos tęsis.

Tuo metu Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį nurodė, kad Baltarusijos režimo pareigūnų, kuriems yra taikomos ES sankcijos, sąrašas turėtų pailgėti iki daugiau kaip 200 pavardžių.

Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

S. Cichanouskaja ragina atlikti tarptautinį tyrimą dėl opozicijos aktyvisto mirties

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį paragino pradėti tarptautinį tyrimą dėl Minske milicijos sulaikyto opozicijos aktyvisto mirties praėjusią savaitę.

Atvykusi į Stokholmą susitikti su švedų užsienio reikalų ministre Anna Linde S. Cichanouskaja paprašė atlikti „tarptautinį tyrimą“.

„Jeigu mūsų šalyje nėra įstatymo, jeigu mūsų šalyje nėra teisingumo, mes prašome tarptautinės pagalbos, kad šalys, kuriose vyrauja demokratija, kuriose vyrauja įstatymai, pabandytų mums padėti“, – sakė baltarusių opozicionierė interviu naujienų agentūrai AFP.

„Mes pažiūrėsime, ar tai yra įmanoma, bet esu įsitikinusi, kad tai reikia padaryti“, – pridūrė ji.

Po Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos ginčijamo perrinkimo rugpjūčio mėnesio prezidento rinkimuose S. Cichanouskaja gyvena Lietuvoje.

Valdžioje daugiau nei du dešimtmečius esančio 66 metų A. Lukašenkos kritikai sako, kad rinkimai buvo suklastoti, o tikrąja jų nugalėtoja tapo S. Cichanouskaja.

Buvęs karys 31 metų Ramanas Bandarenka buvo areštuotas po ginčo Minsko daugiabučio kieme, kur reguliariai renkasi opozicijos šalininkai. Liudininkai pasakojo, kad konfliktas kilo tarp protestuotojų, kabinusių raudonos bei baltos spalvų kaspinus, ir neuniformuotų milicininkų, kurie bandė tuos kaspinus nuimti.

Kitą dieną buvo pranešta, kad R. Bandarenka mirė. Ši žinia išprovokavo pasipiktinimo bangą opozicijos stovykloje, kurios atstovai sako, kad dėl vyro mirties kaltos A. Lukašenkos saugumo pajėgos.

„Pastarasis Ramano Bandarenkos mirtinas sumušimas yra vėliausias pasipiktinimą keliančių ir gėdingų Baltarusijos valdžios veiksmų rezultatas“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė bendrame interviu.

Nuo sausio 1 dienos pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) perimanti Švedija „negali taikstytis su nebaudžiamumu, ir mes pasisakome už tai, kad į ES sankcijų sąrašą būtų įtraukta daugiau asmenų, verslo įmonių“, pareiškė A. Linde.

S. Cichanouskaja pirmadienį susitiko su Švedijos, Danijos, Nyderlandų, Kanados ir Airijos ambasadoriais ir taip pat paragino pradėti tarptautinį tyrimą dėl R. Bandarenkos mirties aplinkybių.

Baltarusijoje per sekmadienio antivyriausybinius protestus buvo sulaikyta per 700 žmonių, pirmadienį nurodė Baltarusijos vidaus reikalų ministerija. Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo ruožtu paskelbė, kad sekmadienį buvo sulaikyta mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių.

ES: užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį gali svarstyti naujas priemones Baltarusijai

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį per neformalią vaizdo konferenciją aptars padėtį Baltarusijoje ir gali svarstyti naujas sankcijas, sakė ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio atstovas Peteris Stano.

„Viskas įmanoma, jei bus visų Europos Sąjungos valstybių narių sutarimas. Nenoriu užbėgti už akių ministrų diskusijų rezultatams ar turiniui. Reikia palaukti diskusijų, ES valstybių narių vertinimų dėl padėties Baltarusijoje, taip pat pasiūlymų“, – antradienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė P. Stano.

Jo buvo paklausta, kaip toli ES pasirengusi eiti vykdydama sankcijų Baltarusijai politiką ir ar bus įvestos ekonominės sankcijos. Bendrija jau taiko sankcijas 55 baltarusių pareigūnams, kuriuos laiko atsakingais už bendrapiliečių persekiojimą. Tarp jų yra ir prezidentas A. Lukašenka.

P. Stano atsakė, kad ketvirtadienį vyksiančios diskusijos „taip pat yra skirtos galimiems pasiūlymams, ir nebūtinai visada aptarinėjami iš anksto parengti pasiūlymai: gali būti aptarinėjamos kūrybiškos, naujos priemonės, jei bus sutarimas“.

„Reikia palaukti ministrų diskusijų. Kaip ir sakiau, viskas įmanoma, jei yra 27 ES valstybių narių sutarimas“, – pridūrė jis.

Anot P. Stano, ES pozicija dėl Baltarusijos visiškai aiški.

„Mes nepripažįstame pono Lukašenkos, kaip valstybės vadovo, legitimumo. ES ir Baltarusijos dialogas oficialiu lygiu buvo nutrauktas jau seniai, reaguojant į neleistinus valstybės valdžios veiksmus“, – kalbėjo jis.

ES diplomatijos vadovo atstovas pranešė, kad Bendrija apribojo kontaktus su Baltarusija iki ekspertų lygio.

Ankstesniam bendradarbiavimui pagal Rytų partnerystės programą atkurti būtina, kad Baltarusijos valdžia nutrauktų represijas prieš savo šalies gyventojus ir reaguotų į jų reikalavimus, nurodė jis.

„Dialogas [su Baltarusija] per peržiūrėtas ir pažemintas iki ekspertų lygio ", – sakė P. Stano.

Jis pridūrė, kad ES ketina toliau palaikyti baltarusius ir pilietines organizacijas.

„Po dviejų dienų užsienio reikalų ministrai aptars tai [per vaizdo konferenciją], įskaitant galimą baudžiamųjų priemonių išplėtimą“, – nurodė J. Borrellio atstovas.

Baltarusija Rytų partnerystės programoje dalyvaus žemesniu lygiu

Baltarusija dėl politizuoto partnerių požiūrio pažemins iki ekspertų lygio savo dalyvavimą Rytų partnerystės iniciatyvoje, antradienį pareiškė užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus.

Apie tai ministras informavo po pasitarimo su prezidentu Aliaksandru Lukašenka aktuliais užsienio politikos klausimais.

„Pasitarime buvo pasiūlyta idėja pažeminti mūsų atstovavimo Rytų partnerystėje lygį“, – sakė V. Makejus žurnalistams ir pridūrė, kad pasitarimo dalyviai palaikė šią idėją.

Anot ministro, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA, Baltarusija mato „bandymus politizuoti virtinę infrastruktūros, tarpregioninių projektų, įgyvendinamų pagal šią iniciatyvą“.

„Dėl to nuspręsta pažeminti iki ekspertų lygio Baltarusijos dalyvavimą šioje iniciatyvoje“, – sakė V. Makejus.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Europos Sąjungos iniciatyva pradėta įgyvendinti Rytų partnerystės programa skirta nubrėžti santykius su šešiomis posovietinėmis valstybėmis – Sakartvelu, Moldova, Ukraina, Armėnija, Baltarusija ir Azerbaidžanu – siekiant sukurti platformą bendradarbiauti demokratijos vystymo, prekybos, ekonominės strategijos, žmonių judėjimo ir kitais klausimais.

Lukašenka: pasiekimai santykiuose su Lietuva ir Lenkija gali žlugti

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, esą dėl Lietuvos ir Lenkijos pozicijos kilus krizei Baltarusijoje po rugpjūčio 9 d. rinkimų per pastaruosius kelis metus dvišaliuose santykiuose padaryta pažanga gali žlugti, rašo valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „BelTA“

„Baltarusija visada pasirengusi bendradarbiauti su tais, kurie laikosi tarpusavio pagarbos, nuoširdumo ir tvarkos principų. Gaila, kad kai kurie iš mūsų vadinamųjų partnerių nėra pasirengę darbui tokiomis sąlygomis“, – susitikime su valdžios pareigūnais dėl užsienio politikos teigė A. Lukašenka.

Jis paaiškino turįs omenyje šalis, su kuriomis pastaraisiais metais Minskas kūrė teigiamus dvišalius santykius, ypač Lietuvą ir Lenkiją.

„Deja, jų pozicija Baltarusijos atžvilgiu gali sužlugdyti jei ne viską, tai didelę dalį pasiekimų“, – pareiškė A. Lukašenka.

Rugpjūčio rinkimuose pergalę teigia iškovojęs A. Lukašenka, tačiau, opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tai neigia ir ragina baltarusius protestuoti. Netrukus po rinkimų ji pati pasitraukė į Lietuvą.

A. Lukašenka šalį valdo jau daugiau nei ketvirtį amžiaus. ES atmetė rugpjūčio rinkimų rezultatus kaip „nei laisvus, nei sąžiningus“ ir atsisakė pripažinti A. Lukašenką Baltarusijos prezidentu bei įvedė sankcijas A. Lukašenkai artimiems pareigūnams.

Savo ruožtu pats A. Lukašenka draugiškiausiomis Baltarusijai valstybėmis vadina Rusiją ir Kiniją.

„Mūsų tradiciniai sąjungininkai parėmė Baltarusiją, nepaisant precedento neturinčio užsienio spaudimo. Labiausiai jutome paramą iš Rusijos, Kinijos ir kitų valstybių. Tuo pačiu įsitikinome, kad draugą nelaimėje pažinsi“, – sakė A. Lukašenka.

Valdžia imasi naujų priemonių malšinti protestus – gyventojams nutraukė vandens tiekimą

Minsko „Novaja Borovaja“ rajono gyventojai jau trečią parą laiką savo butuose leidžia be vandens ir šildymo. Antradienį dėl šios priežasties buvo uždaryti rajone esantys darželiai ir mokyklos, rašo nepriklausomas šalies portalas tut.by.

Manoma, kad prie šio sprendimo prisidėjo centrinė Baltarusijos valdžia, kuri taip bando numalšinti protestuojančių žmonių entuziazmą. Į rajoną atvykę geradariai bando dalinti vandens butelius gyventojams, tačiau prie jų greitai prisistatė OMON pareigūnai, kurie atima šiuo metu rajone taip reikalingą vandenį, rašo tut.by.

Pranešama, kad nemažai OMON pareigūnų braunasi ir į gyventojų butus, norėdami sulaikyti protestuose dalyvaujančius žmones.

Oficiali vandens ir šildymo nutraukimo priežastis – neva įvykusi avarija, tačiau oficialiame Minsko komunalinių paslaugų puslapyje tokia informacija nėra pateikiami.

Informacijos nepateikia ir Minsko valdžia, tikindama, kad nekomentuos situacijos.

Minskas paprašė Lenkijos išduoti opozicijos kanalo „Nexta“ įkūrėjus

Baltarusija antradienį paprašė Lenkijos išduoti opozicijos kanalo „Nexta“ susirašinėjimo platformoje „Telegram“ kūrėją Sciapaną Pucilą ir buvusį šio kanalo vyriausiąjį redaktorių Ramaną Pratasevičių, Minskui siekiant juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „neramumų kurstymą“.

„Baltarusijos generalinė prokuratūra kreipėsi į Lenkijos teisingumo ministeriją su prašymu suimti ir išduoti Baltarusijos Respublikos piliečius Sciapaną Pucilą ir Ramaną Pratasevičių, siekiant patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn“, – nurodoma prokurorų pareiškime.

Ten pat pažymima, kad jiedu kaltinami tokiais nusikaltimais kaip riaušių organizavimas ir socialinės nesantaikos kurstymas.

„Mūsų žiniomis, šie piliečiai yra Lenkijos teritorijoje, Varšuvoje“, – priduriama pareiškime.

Spalį Minsko teismas pripažino kanalą „Nexta“ bei jo logotipą ekstremistine medžiaga. Vėliau S. Pucila ir R. Pratasevičius sulaukė kaltinimų neramumų kurstymu, buvo paskelbta jų tarptautinė paieška.

Išvakarėse buvo pranešta, kad baltarusių valdžia pareikalavo iš Lenkijos pasiuntinio Martino Wojciechowskio kaip įmanoma greičiau išduoti abu opozicionierius.

Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Milicija per protestus sulaikė tūkstančius demonstrantų, o daugelis jų vėliau pasakojo patyrę pareigūnų smurtą ir kankinimus. Malšinant protestus mažiausiai keturi žmonės žuvo.

Rugsėjo pabaigoje Kanada ir Britanija už represijas prieš protestuotojus paskelbė tikslines sankcijas Minsko režimo pareigūnams, tarp jų autoritariniam šalies lyderiui A. Lukašenkai.

Nausėdos patarėja sako, kad Minsko režimas neišvengs naujų ES sankcijų

Trečiasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas Baltarusijos režimui tampa neišvengiamas, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

„Dialogo galimybės tarp režimo ir pilietinės visuomenės, deja, kasdien menksta. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, konstatuoja, kad režimas nekreipia dėmesio į išsakomus įspėjimus ir raginimus, todėl trečiasis ES sankcijų paketas tampa neišvengiamas“, – sakoma prezidento patarėjos komentare BNS.

A. Skaisgirytė pažymi, kad ES sankcijos yra veiksmingos, nes galioja visoje Sąjungoje, apima ne tik draudimus atvykti į ES šalis, bet ir turto įšaldymą ES.

„Lietuva aktyviai palaiko būsimus ES sprendimus dėl trečiojo sankcijų paketo aktyvavimo, kurie tikėtini jau šios savaitės ES Užsienio reikalų taryboje. ES pavyzdžiu seka JAV, JK ir Kanada, plėsdamos savo nacionalines sankcijas“, – teigia prezidento patarėja.

„Situacija Baltarusijoje nuolat blogėja, sulaikomų protestuotojų skaičius auga, jiems keliamos baudžiamosios bylos, šie asmenys nuteisiami laisvės atėmimo bausmėmis. Tuo tarpu jėgos struktūrų pareigūnai išvengia atsakomybės už naudojamą smurtą. Vienas paskutinių pavyzdžių, sukėlęs didelį pasipiktinimą Baltarusijos visuomenėje – protestuotojo R. Bandarenko mirtis“, – padėtį kaimyninėje šalyje komentuoja A. Skaigirytė.

Pastaruoju metu Baltarusijoje kilo didelis pasipiktinimas, kai būdamas sulaikyme nuo smegenų traumos mirė 31 metų buvęs karys Ramanas Bandarenka. Opozicijos atstovai sako, kad dėl vyro mirties kaltos Aliaksandrui Lukašenkai lojalios saugumo pajėgos.

Kanada ir JK pirmąjį Žiniasklaidos laisvės apdovanojimą skyrė baltarusių žurnalistams

Pirmasis Žiniasklaidos laisvės apdovanojimas, įsteigtas Jungtinės Karalystės ir Kanados vyriausybių, pirmadienį buvo skirtas Baltarusijos žurnalistų sąjungai, pranešė abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos.

Šiuo apdovanojimu siekiama skatinti tarptautines pastangas stiprinti žurnalistų saugumą visame pasaulyje, sakė Kanados užsienio reikalų ministras Francois-Philippe'as Champagne'as ir JK diplomatijos vadovas Dominicas Raabas.

Apdovanojimas nepriklausomų Baltarusijos žurnalistų sąjungai buvo skirtas baigiantis antrajai pasaulinei spaudos laisvės konferencijai. Kanados ir Botsvanos organizuota konferencija vyko vaizdo ryšiu.

Baltarusių žurnalistų sąjunga apdovanota už „atsidavimą žurnalistikos etikai bei principams ir jos atkaklumą bei pasiaukojimą, Baltarusijos žiniasklaidai susiduriant su išaugusiomis tikslinėmis represijomis“, rašoma Kanados vyriausybės išplatintame pareiškime.

Minske įsikūrusi Baltarusijos žurnalistų sąjunga, turinti 1 300 narių, 2004-aisiais pelnė Europos Parlamento skiriamą prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę.

„Šiandien žurnalistams Baltarusijoje tenka dirbti taikioje šalyje tiesiogine prasme aidint šūviams, – sakė Baltarusijos žurnalistų sąjungos pirmininkas Andrejus Bastunecas, atsiimdamas apdovanojimą. – Jie yra milicijos smurto aukos ir už savo darbą ilgam laikui siunčiami už grotų.“

Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Milicija per protestus sulaikė tūkstančius demonstrantų, o daugelis jų vėliau pasakojo patyrę pareigūnų smurtą ir kankinimus. Malšinant protestus mažiausiai keturi žmonės žuvo.

Rugsėjo pabaigoje Kanada ir Britanija už represijas prieš protestuotojus paskelbė tikslines sankcijas Minsko režimo pareigūnams, tarp jų autoritariniam šalies lyderiui A. Lukašenkai.

Populiariausi