Pasaulyje

2020.11.16 09:21

Įvykiai Baltarusijoje. Teisių gynėjai skelbia, kad sulaikyta virš 1,2 tūkst. protestuotojų, VRM skaičius – mažesnis

atnaujinta 19.16
Milena Andrukaitytė, BNS2020.11.16 09:21

Baltarusijoje po naujausių antivyriausybinių protestų sulaikyta per 700 žmonių, pirmadienį paskelbė Vidaus reikalų ministerija, šalyje augant pykčiui dėl protestuotojo Ramano Bandarenkos mirties.

Tūkstančiai žmonių sekmadienį išėjo į sostinės Minsko gatves dalyvauti naujausioje iš masinių demonstracijų, vykstančių jau daugiau kaip trys mėnesiai. Protestus išprovokavo autoritarinio šalies lyderio Aliaksandro Lukašenkos paskelbimas rugpjūčio 9-osios rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarai laiko suklastotais, laimėtoju.

Daugiau kaip du dešimtmečius valdančio 66 metų A. Lukašenkos oponentai tvirtina, kad iš tikrųjų prezidento rinkimus laimėjo politikos naujokė Sviatlana Cichanouskaja.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija pirmadienį nurodė, jog daugiau kaip 700 žmonių dėl „masinių susibūrimų įstatymų pažeidimų“ buvo nuvežti į tardymo izoliatorius.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ savo ruožtu paskelbė, kad sekmadienį buvo sulaikyta mažiausiai 1,2 tūkst. žmonių.

Per sekmadienio protestus ginkluoti milicininkai minias vaikė ašarinėmis dujomis, kurtinamosiomis granatomis ir vandens patranka.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvietė Lenkijos ambasadorių Minske ir pareikalavo, kad Varšuva išduotų Lenkijoje tvarkomo susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalo „Nexta Live“, kuriuo baltarusių opozicija koordinuoja protestus, įkūrėją.

Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Varšuva turėtų perduoti Baltarusijai „Nexta“ įkūrėją Sciapaną Pucilą ir buvusį kanalo vyriausiąjį redaktorių Ramaną Pratasevičių.

Anksčiau šį mėnesį Baltarusijos Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą S. Pucilai ir R. Pratasevičiui, kuriuos kaltina masinių neramumų po rugpjūčio rinkimų organizavimu.

S. Cichanouskaja, kuri netrukus po rinkimų spaudžiama valdžios pasitraukė į Lietuvą, pirmadienį sakė, kad susitiko su kelių Vakarų valstybių ambasadoriais ir aptarė tolesnes sankcijas A. Lukašenkos režimui dėl „akivaizdaus smurto paaštrėjimo“.

Per „Telegram“ paskelbtame pareiškime ji pridūrė, kad naujų sankcijų galima tikėtis „šią savaitę“.

Europos Sąjunga dėl rinkimų klastojimo ir prieš protestuotojus naudojamo smurto įvedė sankcijas A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams.

Penktadienį tūkstančiai žmonių į Minsko gatves buvo išėję dėl 31 metų protestuotojo R. Bandarenkos mirties, apie kurią buvo pranešta kitą dieną po to, kai milicija jį areštavo.

Nuo protestų pradžios žuvo keli žmonės ir ES praėjusią savaitę perspėjo, kad R. Bandarenkos mirtis gali nulemti tolesnes sankcijas.

Virtinė Vakarų lyderių parėmė S. Cichanouskają ir atsisakė pripažinti Baltarusijos rinkimų rezultatus.

Maskvos remiamas A. Lukašenka atsisako trauktis ir vietoje to pasiūlė reformuoti konstituciją.

Linkevičius: Lietuva pritaria, kad ES plėstų sankcijas Baltarusijos režimui

Lietuva pritaria siekiui išplėsti sankcijas Baltarusijos režimo atstovams po protestuose dalyvavusio jauno vyro Pavelo Bandarenkos mirties, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Pritariame siekiui išplėsti sankcionuojamų asmenų sąrašus, ypač po R. Bandarenkos mirties ir pastarųjų dienų brutalaus susidorojimo su Baltarusijos žmonėmis“, – L. Linkevičiaus poziciją BNS perdavė jo atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

„Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ pirmadienį pranešė, kad ketvirtadienį Europos Sąjunga gali pritarti naujoms sankcijoms Baltarusijai.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius savo ruožtu tviteryje pranešė, kad Baltijos šalys netrukus išplės sankcijas režimui.

Pastaruoju metu Baltarusijoje kilo didelis pasipiktinimas, kai būdamas sulaikyme nuo smegenų traumos mirė 31 metų buvęs karys R. Bandarenka. Opozicijos atstovai sako, kad dėl vyro mirties kaltos Aliaksandrui Lukašenkai lojalios saugumo pajėgos.

Linkevičius: Lietuva remia įsipareigojimus, siekiant užtikrinti žodžio laisvę

Linas Linkevičius sako, kad Lietuva tvirtai remia tarptautinius įsipareigojimus, siekiant užtikrinti žodžio laisvę ir žurnalistų saugumą, bei dar kartą paragino Baltarusijos valdžią nutraukti represijas.

Jis pirmadienį dalyvavo nuotoliniame Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime, kurį organizavo Botsvanos ir Kanados Užsienio reikalų ministerijos.

„Neramina tai, kad taikos metu žurnalistų žūsta daugiau, nei karo zonose“, – pasisakyme teigė L. Linkevičius.

„Mes smerkiame visus išpuolius, represijas ir smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie yra persekiojami, sulaikomi ar net žudomi ne tik ginkluotų konfliktų, bet ir taikos metu“, – sakė jis.

L. Linkevičius susitikime paminėjo, kad šiemet sukanka penkeri metai, kai Lietuvai pirmininkaujant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, buvo vieningai priimta rezoliucija dėl žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsaugos ginkluotuose konfliktuose.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, šioje rezoliucijoje išreikštas susirūpinimas dėl žurnalistų saugumo yra aktualus ir šiandien.

L. Linkevičius dar kartą paragino Baltarusijos valdžios institucijas susilaikyti nuo jėgos naudojimo prieš taikius demonstrantus, taip pat žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, sustabdyti nepagrįstus sulaikymus ir įkalinimus, o teisėsaugos institucijų atstovus, atsakingus už žurnalistų pažeminimą, nedelsiant patraukti atsakomybėn.

Po susitikimo paskelbtas Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų komunikatas.

Žiniasklaidos laisvės koalicija buvo įsteigta 2019 metų liepos mėnesį Londone.

ES rengiasi plėsti sankcijas

„ES užsienio reikalų ministrai ketina uždegti žalią šviesą trečiam sankcijų Baltarusijai paketui ketvirtadienį per susitikimą vaizdo konferencijos formatu. [Aktyvisto Ramano] Bandarenkos nužudymas pagreitino procesą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė RFE/RL žurnalistas Rikardas Jozwiakas.

Vis tik vienas diplomatinis šaltinis pirmadienį pareiškė naujienų agentūrai „Interfax“, kad ši konferencija nebus oficialus ES Tarybos susitikimas – taigi, ministrai negalės priimti teisiškai įpareigojančio sprendimo.

„Diskusijų metu ministrai gali kelti bet kokius klausimus. Gali būti, kad ministrai pasieks politinį susitarimą dėl tokio paketo priėmimo“, – pažymėjo šaltinis, bet pabrėžė, kad sankcijų klausimas net nėra įtrauktas į susitikimo darbotvarkę.

Anksčiau Briuselis „nežmonišku ir gėdingu Baltarusijos pareigūnų veiksmų rezultatu“ pavadino civiliniais drabužiais apsirengusių saugumo pajėgų narių kankinto R. Bandarenkos žūtį Minske.

„Europos Sąjunga nuoširdžiausią užuojautą pono Bandarenkos šeimai ir draugams. ES reiškia solidarumą su visais baltarusiais, kurie po suklastotų rugpjūčio 9 dieną įvykusių prezidento rinkimų nukentėjo ir tebekenčia nuo Baltarusijos valdžios veiksmų“, – rašoma penktadienį Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) išplatintame pareiškime.

Briuselis priminė, kad Bendrija jau taiko sankcijas 55 baltarusių pareigūnams, kuriuos laiko atsakingais už bendrapiliečių persekiojimą. ES taip pat pagrasino įvesti Minskui papildomas baudžiamąsias priemones, jei represijos tęsis.

Tuo metu Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį nurodė, kad Baltarusijos režimo pareigūnų, kuriems yra taikomos ES sankcijos, sąrašas turėtų pailgėti iki daugiau kaip 200 pavardžių.

„Tariamės su kitomis šalimis, kad jos plėstų, gilintų sankcijų sąrašus. Nuo praeitos savaitės aktyviai dirbame dėl ekonominių sankcijų verslo subjektams ir valstybinėms įmonėms, maitinančioms režimą. Be to, laukiama, kad ES šalys artimiausiu laikus išplės asmeninių sankcijų sąrašą iki daugiau kaip 200 pavardžių“, – sakoma S. Cichanouskajos štabo išplatintame pranešime.

Opozicijos lyderė pažymėjo, kad jos komanda šiuo metu deda pastangas, kad būtų persvarstytos tarptautinės paramos Baltarusijai sutartys, siekiant užtikrinti, „jog pinigai būtų skiriami ne režimui, o tiesiogiai Baltarusijos visuomene“.

S. Cichanouskaja pridūrė, kad taip pat siekiama, jog „užsienio bankai liautųsi kredituoti Baltarusijos [bankus], visų pirma valstybinius – „Belarusbank“ ir „Belagroprom“, ir su jais bendradarbiauti“.

„Aptarinėjame galimybę atjungti Lukašenkos režimą nuo SWIFT sistemos“, per kurią vyksta tarptautiniai tarpbankiniai atsiskaitymai, sakoma S. Cichanouskajos pranešime.

Sekmadienio protestuose sulaikyta daugiau nei 1 tūkst. baltarusių

„Viasna“ sudaromuose sulaikytųjų sąrašuose pirmadienį ryte buvo 1 127 pavardės.

Daugiausiai protestuotojų sulaikyta sostinėje Minske. Tačiau teisių gynėjai taip pat praneša apie areštus Gomelyje, Svetlahorske, Naugarduke, Babruiske, Gardine, Pinske, Breste, Navapolacke, Baranovičiuose, Mogiliave, Asipovičuose, Žlobine, Maladečinoje, Vijoje.

Minsko milicija patvirtino, kad Baltarusijos sostinėje buvo sulaikyta žmonių. Milicija taip pat patvirtino, jog buvo panaudotos specialiosios priemonės, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip pareigūnai Minske sprogdina kurtinamąsias granatas ir leidžia ašarines dujas.

Pranešama, kad buvo sulaikyta naujienų agentūros „Interfax“ korespondentė, nušvietusi vykstančius protestus, taip pat dar keturi Rusijos žiniasklaidos priemonių žurnalistai. Kiek po 19 valandos jie buvo paleisti.

Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, sekmadienį per protesto akcijas įvairiuose miestuose buvo sulaikyta iš viso apie 20 žurnalistų.

Baltarusiją jau ketvirtą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju apsiskelbė Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais, todėl A. Lukašenkos nelaiko teisėtu šalies prezidentu.