Pasaulyje

2020.11.16 15:33

Didžiausi nuo „Solidarumo“ protestai Lenkijoje: ar valdžios sprendimą pakeistų tik gimdyvės mirtis

Eglė Zubriūtė, LRT.lt2020.11.16 15:33

Lenkijoje nuo spalio 22-osios tęsiasi protestai dėl abortų įstatymo pokyčių. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nutraukti nėštumą apsigimus vaisiui, yra „nesuderinama“ su gyvybės apsaugos principu. Kaip teigia protestuojanti Varšuvos gyventoja Anna Prus, žmonės išėjo į gatves ne tik dėl abortų įstatymo – jie taip išreiškia nepasitikėjimą valdžia ir jos sprendimais.

Pati A. Prus – savanorė vienoje iš organizacijų, kuri padeda lenkėms išvykti į užsienį atlikti abortų. Ji mano, kad Lenkijos visuomenė yra pasirengusi abortų įstatymo pokyčiams, tačiau ne griežtinimo, o kaip tik lengvinimo linkme.

– Kaip prasidėjo protestai?

– Nuo 1993 metų Lenkijoje abortai buvo leidžiami tik trimis atvejais: kai moteris buvo išprievartauta arba nėštumas – incesto pasekmė, kai besilaukiančiosios gyvybei gresia pavojus ir trečioji priežastis – kai vaisius turi sunkų apsigimimą ar nepagydomą, gyvybei grėsmę keliančią ligą. Moterys tokiu įstatymu nebuvo patenkintos, todėl buvo norima surengti referendumą dėl šio klausimo, netgi buvo surinktas milijonas parašų, tačiau valdžiai tai nerūpėjo, nes jie savo politiką derino su Lenkijos Katalikų Bažnyčia. Taigi su gimda susiję įstatymai buvo apibrėžti vyrų – politikų ir dvasininkų. Taigi nepasitenkinimas kaupėsi jau seniai.

Dabar viskas prasidėjo spalio 22 dieną, iš karto po to, kai Konstitucinis Teismas nusprendė, jog bus draudžiami abortai apsigimimo atveju. Visuomenė dėl to buvo nusivylusi ir šokiruota, nes dažniausiai Lenkijos ligoninėse būtent dėl šios priežasties ir atliekami abortai. Žmonės suprato, kad kompromisas dabar – nėra išeitis, nes kai yra ribojimai, juos galima dar labiau sustiprinti.

– Šie protestai – didžiausi nuo „Solidarumo“ laikų, kai žmonės išėjo į gatves priešindamiesi komunizmui. Ar tik abortų įstatymas paskatino visuomenę išeiti į gatves?

– Žmonės išėjo į gatves dėl abortų įstatymo ir dabar jie nori daugiau pokyčių. Protestuotojai dabar valdžiai sako – sustokite, mūsų žmogaus teisės turi būti tokios pačios kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Dabar daug jaunų žmonių gatvėse, dėl to kartais pati protestuose jaučiuosi šiek tiek sena, nes man 28 metai ir tokiuose protestuose ėmiau dalyvauti prieš ketverius metus. Aš dabar jaučiu, kad užaugo visa karta, kuri turi nuostabią energiją, naujas idėjas, kaip protestuoti.

Taigi po kelių protestų dienų tapo aišku, kad jie vyksta ne tik dėl abortų, mūsų valdžia tikrai prastai tvarkosi su COVID-19 pandemija, tai, ką jie daro – tiesiog skandalas. Žmonėms nusibodo, kad jais nesirūpinama – jie praranda darbus, negauna pagalbos iš valdžios, neįgalių vaikų motinos, kurios dažniausiai lieka namuose, taip pat prašo pagalbos. Protestai nukrypo prieš valdžią, bet mes vis primename protestuotojams, kad pagrindinė protestų priežastis – reikalavimas šalyje įteisinti laisvus ir legalius abortus.

– Jūs minėjote, kad dalyvaujate tokiuose protestuose jau ketverius metus. Kaip pasikeitė protestuojantieji?

– Dabar daugiau žmonių renkasi į protestus ir taip yra dėl to, kad jaunoji karta jau gali palikti namus be tėvų, nes paaugliai, kurie buvo 12–13 metų 2016 metais, dabar jau yra 16-mečiai. Jie nebežino kitokios realybės – jų taip neveikia Katalikų Bažnyčia, jie nematė Lenkijos prieš įstojimą į Europos Sąjungą, jie turi internetą, todėl žino, kas vyksta kitose šalyje ir jie nori tokių pat teisių, kaip kiti europiečiai. Jie žino, kad gali norėti ir gauti daugiau.

2016 metais, kai buvo protestuojama prieš sumanymą visiškai uždrausti abortus, tarp protestuojančiųjų buvo ir konservatyvių asmenų, kurie buvo prieš abortus. Jie sutiko, kad abortų uždraudimas – nėra geras sprendimas ir palaikė konsensunso variantą. Dabar mes nekalbame apie konsensusą – mes esame drąsios kalbėdamos apie savo reikalavimus, mums nerūpi, jei mes matomos kaip vulgarios, nes skanduotėse yra daug keiksmažodžių. Mums nerūpi žurnalistų, politikų heteroseksualių vyrų, kuriems yra 40–60 metų, nuomonė. Jie tiesiog nori išsaugoti status quo.

– O ar dabar jaučiate palaikymą iš visuomenės?

– Aš buvau sukrėsta, kai sužinojau, kad didžioji dalis visuomenės mus palaiko. Buvo atlikta apklausa, kurioje buvo klausiama, ką manote apie abortus. Apklausa parodė, kad dauguma lenkų pritartų abortams iki 12-os neštumo savaitės. Tai rodo, kad visuomenė pasisako už priešingus įstatymus nei valdžia ar Bažnyčia. Mes jaučiame palaikymą iš visuomenės ir aš manau, kad dabar Lenkijoje vyksta tam tikra revoliucija.

– Kaip toliau tęsis protestai?

– Labai sunku palaikyti žmonių dvasią protestuoti ir logistiškai sunku, nes visi protestuotojai turi ir savo asmeninį gyvenimą – darbą, šeimą, todėl negali viso laiko praleisti protestuojant. Dabar moterų organizacija „Moterų streikas“ nusprendė, kad protestai, kurių metu blokuojami miestų centrai, vyks kiekvieną pirmadienį, bet žmonės vis tiek susirenka į gatves kitomis dienomis, pavyzdžiui, tam tikrose Varšuvos dalyse rengiami maži protestai rajonuose.

Aišku, šalyje koronaviruso pandemijos situacija išlieka sudėtinga ir oficialiai negalima rengti susirinkimų, kuriuose būtų daugiau nei 5 žmonės, tačiau protestuose dalyvauja tūkstančiai. Bet tai valdžios kaltė, kad įstatymo pakeitimai dėl abortų turi vykti būtent dabar, pandemijos metu. Jie turi daug darbų, kuriuos turi atlikti, tačiau kažkodėl vienas iš jų – abortai.

– Kaip policija elgiasi su protestuotojais?

– Mažesniuose miestuose policija su protestuotojais elgiasi pakankamai gerai, bet Varšuvoje situacija sudėtingesnė. Pavyzdžiui, pirmąją protestų dieną policininkai prieš žmones panaudojo ašarines dujas, juos mušė. Situacija dabar nepasikeitė, bet reiktų išskirti, kad jie taip elgiasi ne prieš visus protestuojančius, ta neapykanta labiau nukreipta prieš mažas grupeles, kuriose yra daugiausia moterys ar LGBTQ bendruomenės nariai.

Aš esu visiškai tikra, kad taip elgiamasi ne dėl pandemijos ar dėl nurodymo būriuotis tik po 5 asmenis. Pavyzdžiui, neonaciai ir nacionalistai renkasi priešais bažnyčias tam, kad jas saugotų, o tuose susibūrimuose visada būna daugiau nei 5 žmonės, tačiau policijai taip pat nerūpi. Mes dabar turime net kelias bylas, kai vairuotojai važiuodavo į protestuotojų minią ir yra užfiksuota, kaip vienas toks vairuotojas pabėga iš savo automobilio, o vėliau grįžta jo pasiimti lydimas policijos.

– Jūs esate organizacijos, kuri padeda Lenkijos moterims abortų klausimais, savanorė. Ką veikia tokios organizacijos?

– Aš esu aktyvistė, savanorė organizacijoje „Abortų svajonių komanda“ („Abort Dream Team“), mano darbas – visiškai su tuo nesusijęs, aš dirbu vienoje iš korporacijų. Taigi mūsų kasdieninis aktyvizmas, kai negalime susitikti dėl pandemijos, gali būti apibūdinamas kaip partizaninis darbas dėl abortų – mes sukūrėme ženklus, kuriais gali parodyti, kad esi už legalius abortus, o kartu ir paskatinti žmones eiti į viešąsias erdves ir palikti savo numerį organizacijai „Abortai be sienų“.

Tokia telefono numerių dalijimo iniciatyva prasidėjo po to, kai viena 17 metų mergina Lenkijoje internete ieškojo būdų pasidaryti abortą, jos pažįstamos tai pamatė internete ir papasakojo apie jos ketinimus tėvams ir vaikinui. Po to mergina buvo priversta gimdyti nenorimą vaiką. Išgirdusios šią istoriją mes nusprendėme, kad mes nebenorime, kad moterys ieškotų informacijos nesaugioje aplinkoje, todėl mes užsakėme lipdukų, ant kurių nurodytas „Abortų be sienų“ telefono numeris. Tada skatiname žmones šios organizacijos numerį parašyti gatvėse, ant sienų, atspausdinti skrajutes su reikalinga informacija. Ir mes matome, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie padeda skleisti žinią. Dabar mes susikoncentravę ties informacijos platinimu, kad visiems, kuriems jos reikia, ją gautų.

„Abortai be sienų“ – tai „Abortų palaikymo tinklo“ iš Londono ir FIAPAC iš Berlyno bei „Abortų svajonių komandos“ iš Varšuvos projektas, kuris padeda Lenkijos moterims išvažiuoti pasidaryti abortus į Vokietiją ar Nyderlandus. Taigi paskambinus platinamu numeriu galima pasikonsultuoti apie savo galimybes gauti abortą, jie padeda finansiškai, pataria, kaip užsisakyti vaistų, kurie padeda atlikti medikamentinį abortą, kuris Lenkijoje yra legalus. Jie gali kalbėtis su tavimi, kai tau atliekamas abortas tam, kad žinotum, kas su tavimi vyksta. Dabar tai – vienas žinomiausių telefono numerių Lenkijoje.

Pastaruoju metu aš padedu „Abortų svajonių komandai“ socialiniuose tinkluose, nes ji šiuo metu turi daug darbo, pavyzdžiui, per pastarąją savaitę ji suorganizavo 33 abortus užsienyje moterims, kurios buvo nėščios antrą trimestrą. Anksčiau tai buvo skaičius abortų, kuriuos jiems pavykdavo suorganizuoti per mėnesį. Aš perduodu informaciją, kai žmonės jos prašo instagrame ar feisbuke. Dažniausiai sulaukiame klausimų, kaip įsigyti medikamentiniam abortui reikalingus vaistus, kas vyksta su moterimi po aborto, kaip joms išgyventi abortą.

– O galbūt jūs turite duomenis, kiek per metus Lenkijoje padaroma nelegalių abortų?

– Aš nežinau, kiek yra padaroma nelegalių abortų. Lenkijoje yra trijų tipų abortai – legalūs, kurie atliekami ligoninėse, nelegalūs, mes apie juos informacijos neturime, ir medicininiai abortai, kurie šalyje legalūs dėl to, kad jų įstatymas tiesiog neapibrėžia.

Pačioje Lenkijoje tokie medikamentai neparduodami, tačiau juos galima parsisiųsti iš užsienio. Taip pat svarbu, kad už vaistus moteris turi susimokėti pati, nes kitų asmenų mokėjimas – nelegalus. Moteris medikamentinį nėštumo nutraukimą gali atlikti iki 22-os nėštumo savaitės. Lenkijos moterų organizacijos skaičiuoja, kad kiekvienais metais šalyje įvykdoma 100 tūkst. abortų, per dvi savaites organizacija padėjo 500 moterų įsigyti medikamentų abortui.

– O koks įstatymas dėl abortų, jūsų manymu, turėtų būti įteisintas Lenkijoje?

– Aš manau, kad kiekvienas įstatymas, reguliuojantis abortus, yra prieš juos. Geriausias būdas apibrėžti abortus yra toks, kaip Kanadoje – čia nėra išskirtinio įstatymo abortams, yra tik bendras Sveikatos ministerijos įstatymas.

Mes, pavyzdžiui, neturime atskiro įstatymo kojų, rankų lūžiams, smegenų sukrėtimui. Abortai – vienintelė išimtis. Net jei abortai būtų legalūs iki 12-os neštumo savaitės, to negana, nes toks įstatymas rodo nepasitikėjimą moterimis ir norą reguliuoti jų gyvenimą. Mes žinome, kad kuo mažesnė stigma bus abortas, tuo anksčiau moterys jį atlieka. Kai moterys abejoja, ieško pagalbos, svarsto apie visuomenės požiūrį, tuo vėliau ir sudėtingiau jis yra padaromas.

– Kaip manote, kada situacija dėl abortų šalyje gali pasikeisti?

– Aš nemanau, kad dabar valdžioje esanti „Teisės ir teisingumo“ partija trauksis iš valdžios, nes jiems svarbūs pinigai ir Jeroslawo Kaczynskio ambicijos. Jie nepasiduos ir neatiduos galios. Aš manau, kad protestai anksčiau ar vėliau baigsis, bet aš išlieku optimistiška. Aš neturiu vilties dabar pasiekti kažkokį susitarimą su valdžia, nes „Teisė ir teisingumas“ ras būdą iš žmonių atimti drąsą tam, kad jie neprotestuotų.

Bet matome iš Airijos pavyzdžio, kad reikia nueiti ilgą kelią tam, kad legalizuotume abortus ir mes esame šio kelio pradžioje. Airijoje pokyčiai prasidėjo po to, kai mirė moteris, kuri negavo medicininės pagalbos, kai buvo nėščia ir dėl griežto įstatymo numirė – tai sukėlė ne tik visuomenės pasipiktinimą, bet ir pokyčius.

Lenkijos atveju viskas prasidėjo nuo Konstitucinio Teismo sprendimo ir, aš manau, kad dar daug ką reikia padaryti, bet aš nė akimirkai neabejoju, kad mums pavyks viską pakeiti. Žmonės drąsiai kalba apie abortus ir ko jie nori, o dabartinis susitarimas jų nebetenkina.