Pasaulyje

2020.11.13 14:01

Trumpas niekur nedings: ar „trumpizmas“ toliau gyvuos ir kaip paveiks Bideno kadenciją

Lukas Kivita, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.11.13 14:01

Joe Bidenas sunerimti galėtų ne dėl prezidento rinkimų rezultatų užginčijimo, kurio ėmėsi Donaldas Trumpas, tačiau dėl to, ar jo konkurentas mėgins išlikti matomas politiniame lauke. Kitas iššūkis – ar pavyks suvienyti šalį, laviruojant tarp respublikonų ir progresyviosios demokratų stovyklos. Taip sako Vašingtone gyvenantis lietuvių kilmės politikos stebėtojas Viktoras Nakas.


LRT RADIJO tinklalaidės „Amerika renkasi“ dalyje kalbėjęs V. Nakas gimė ir užaugo Detroite, Mičigano valstijoje, o šiuo metu gyvena Vašingtone. Jo tėvai iš Lietuvos pasitraukė Antrojo pasaulinio karo metais, V. Nakas Jungtinėse Valstijose studijavo Rusijos ir sovietų istoriją.

Nuo mažens buvo ateitininkas, prieš pat Lietuvos atgimimo pradžią dirbo Lietuvių katalikų religinės šalpos organizacijoje. Vėliau kelerius metus praleido dirbdamas Lietuvos ambasadoje Vašingtone, galiausiai įsidarbino tame pačiame mieste esančiame Amerikos katalikų universitete.

Tinklalaidėje pašnekovas dalijosi svarstymais, kokia bus J. Bideno prezidentavimo pradžia. Pasak jo, ar poliarizacija Jungtinių Valstijų visuomenėje mažės, priklausys ne tik nuo prezidento, bet ir nuo jo buvusio konkurento.

„Labai daug kas priklausys nuo Donaldo Trumpo, niekas tikrai nežino, kiek jis toliau sieks turėti įtakos. Pagal Konstituciją jis vėl galės kandidatuoti 2024 metais. Bidenas surinko 75 mln. balsų, Trumpas – maždaug 70 mln. Tik Bidenas yra gavęs daugiau balsų istorijoje negu Trumpas – 70 mln. balsų yra daugiau, negu bet kuris kitas prezidentas, išskyrus jį, gavo.

Bidenas turės su tuo skaitytis, jis (Trumpas) vis dar turi didelę galią, daug pasekėjų. Tačiau Trumpo laukia visokios civilinės ir galbūt kriminalinės bylos, kai jis nebebus prezidentu – klausimas, kiek energijos ir laiko tai iš jo reikalaus. Ar Bidenas galės suvienyti šalį, priklausys nuo to, ką Trumpas toliau darys“, – sakė V. Nakas.

Nėra visiškai aišku, kiek „trumpizmu“ kai kurių stebėtojų pramintas fenomenas yra neatskiriamas nuo paties D. Trumpo asmenybės, kalbėjo V. Nakas.

„Klausimas, kiek tas kultas yra asmeniškas ir kiek jis išliks, kai Trumpo nebus. Ir jeigu jis ir yra asmeniškas, priklausys nuo to, kaip Trumpas elgsis. Jeigu Trumpas bus agresyvus ir skleis savo demagogiją, trumpizmas dar liks gyvas. Taip pat Trumpo įtaka daug priklauso nuo žiniasklaidos, ypač televizijos. Jis iškilo 2015 metais daugiausia dėl dėmesio, kurį televizija jam skyrė. O kodėl skyrė? Todėl, kad pastebėta, kad kai Trumpas kalba, labai daug žmonių žiūri – ir tų, kurie jį palaiko, ir tų, kurie neapkenčia“, – sakė jis.

J. Bidenas suvienyti šalį gali, bent jau užglaistyti tuos nesutarimus, kuriuos kurstė ankstesnis prezidentas, įsitikinęs V. Nakas. Vis dėlto lengva nebus, o vietų, kur galima paslysti, – apstu.

„Nesvarbu, ką jis sakys apie abortus, vieną ar kitą pusę jis suerzins garantuotai. Kuo mažiau jis turės kalbėti apie tai, tuo jam bus geriau. Bus klausimas, kokius ministrus jis skirs į savo kabinetą, juos patvirtinti turės Senatas. Jeigu Senatą valdys respublikonai, jokių radikalių ministrų skirti jis negalės, nes jie bus atmesti, jeigu skirs vadinamojo isteblišmento atstovus, labai supyks progresyvistai. Tai gali būti jam dilema“, – sakė V. Nakas.

Kita problema – jėgų balansas iš dvejų rūmų sudarytame JAV Kongrese. 435 vietų Atstovų Rūmuose demokratai užsitikrino mažiausiai 218 vietų, tačiau veikiausiai nepasieks iki šiol turėtų 232 mandatų.

„Jo mandatas yra ribotas, nors jis skelbia atvirkščiai. Bet paprastai, kai išrenkamas naujas prezidentas, dėl jo įtakos išrenkamas ir didesnis jo partijos narių skaičius į Kongresą. Pagal šią logiką, Atstovų Rūmuose turėjo demokratų skaičius augti, tą ir pranašavo jų lyderiai, kad demokratai perims Senato valdymą. O išėjo kitaip – užuot buvus 15 demokratų kongresmenų daugiau, atrodo, kad bus maždaug 15 mažiau“, – atkreipė dėmesį V. Nakas.

Senate kol kas – beveik lygybė. Šiuo metu jame iš 100 vietų respublikonai yra užsitikrinę 49, o demokratai – 48. Sausio pradžioje dar laukia pakartotiniai rinkimai Džordžijos valstijoje.

Visas pokalbis – LRT RADIJO tinklalaidėje „Amerika renkasi“. Visų ankstesnių epizodų klausyti galite LRT mediatekoje.