Pasaulyje

2020.11.10 05:30

Terorizmo grėsmė ir Lietuva – radikalizuojasi internete, vietoj bombų renkasi peilius ir automobilius

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.11.10 05:30

Prieš Vakarų Europos šalims užsidarant į antrąjį karantiną, Prancūzijoje ir Austrijoje buvo įvykdyti kruvini teroristiniai išpuoliai. Atrodo, kad didelių išpuolių Vakarų pasaulyje nevyko nuo pat pandemijos pradžios, nors Lietuvos teismai sprendė kone pirmą vidinio terorizmo bylą. Ar terorizmo grėsmė Lietuvoje ir pasaulyje auga?

Karantinas užkerta kelią

Pavasarį daugelis Europos Sąjungos valstybių įvedė karantiną, kovodamos su COVID-19 pandemija, ir didelio masto teroristinių atakų šalyse surengta nebuvo, o keli mažesni išpuoliai nefigūravo pirmuosiuose dienraščių puslapiuose.

Tačiau rudenį kai kurių musulmoniškų šalių lyderiai ir gyventojai ėmė piktintis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimais, kad jis kovos su islamistiniu ekstremizmu, o islamas kaip religija neva išgyvena krizę.

E. Macronas pažadėjo, kad Prancūzija neatsisakys savo vertybių, tokių kaip žodžio laisvė, kurias simbolizuoja ir pranašo Mahometo karikatūros, – dėl šių rodymo vienas čečėnų kilmės jaunuolis nužudė mokytoją ir sukėlė nacionalinį pasipiktinimą.

Netrukus Prancūzijoje užpuolikai surengė kelis išpuolius, vieną įvykdė ir Austrijoje. „Išpuoliai galėjo būti surengti prieš uždarymą [karantinui]. (...) Kam niežėjo labai kažką nuveikti, tai suskubo daryti būtent dabar“, – teigia Baltijos gynybos koledžo Politikos ir strategijos studijų vadovė dr. Asta Maskaliūnaitė.

Pavasarį įvedus karantiną, Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų valstybėse, saugumo padėtis buvo sustiprinta – gatvėse patruliavo policijos pajėgos, pasitelktos kitos jėgos struktūros. Dėl pandemijos miestų gatvėse būriuojasi mažiau žmonių, todėl potencialiems užpuolikams sunkiau rasti taikinių masinio susibūrimo vietose.

„Mažiau taikinių, sunkiau prie jų prieiti – tai stabdo žmones. Žinome iš kitų atvejų, kad jie nedaro išpuolių, jei neturi lengvesnio priėjimo“, – nurodo A. Maskaliūnaitė ir priduria, kad prevencinių sulaikymų, kai pareigūnai užkerta kelią potencialiai teroristinei atakai, nepadaugėjo.

Ekspertė teigia, kad Vakaruose teroristinių išpuolių skaičius per pastaruosius penkerius metus mažėja. Atakoms kelią užkerta ir efektyvesnė pareigūnų, institucijų veikla.

„Europa daugybę kartų turėjo pasimokyti ir panašu, kad pasimokė. Padaryti taip, kad nebūtų jokių išpuolių ar nusikaltimų apskritai, turbūt beveik neįmanoma. Padaryti taip, kad būtų sudėtinga išpuolius suorganizuoti, įmanoma ir panašu, kad tai buvo pasiekta“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. Egdūnas Račius.

Peiliai, automobiliai ir vieniši vilkai

Pastaruoju metu islamistinės teroristinės grupuotės prarado savo valdytas teritorijas Artimuosiuose Rytuose, o kartu veikiausiai sumažėjo jiems prijaučiančių asmenų skaičius Europoje.

„Panašu, kad Europos valstybės investavo kolosalias lėšas, žmogiškuosius išteklius, idant sugebėtų ne tiek atkalbėti ar įtikinti neorganizuoti tų išpuolių, kiek užkardyti galimybes tuos išpuolius organizuoti“, – teigia E. Račius.

To rezultatas – išpuoliams pradėti naudoti lengviau prieinami ginklai bei priemonės, pavyzdžiui, peiliai, automobiliai.

„Tai labiausiai prieinami būdai žmonėms, kurie galbūt patys radikalizuojasi naudodamiesi internetu. Taip pat vadinamųjų „vienišų vilkų“ iškilimas yra galbūt pastarųjų metų naujovė. Anksčiau irgi buvo kviečiami pavieniai žmonės vykdyti tuos išpuolius, bet nelabai galbūt buvo to kvietimo klausoma, buvo bandoma prisijungti prie kažkokių grupuočių“, – analizuoja A. Maskaliūnaitė.

Keičiasi ir potencialūs atakų taikiniai, grupuotėms vis daugiau dėmesio skiriant Afrikai ir Artimiesiems Rytams. E. Račius pažymi, kad religinio smurto daugėja Sahelyje, kituose Afrikos žemyno regionuose, todėl musulmonų radikalizacija nėra prislopusi, o ginkluotų grupuočių smurto nemažėja.

Tačiau bent kurį laiką nebėra vienos aiškios teroristinės organizacijos, kurios charizmatiški lyderiai vienytų islamistinei ideologijai prijaučiančius asmenis.

„Pati retorika yra kultivuojama, „Islamo valstybės“ ideologija internete yra labai skleidžiama. Internete žmonės yra įaudrinami nebe pačių organizacijų, bet jų sukurtos, plėtotos ideologijos“, – aiškina E. Račius.

Jo vertinimu, pasaulyje saugumo situacija per pastarąjį dešimtmetį nepagerėjo, nors Europoje šiuo metu jaučiamas didesnis saugumas.

Naujos grėsmės

Praėjusių metų spalį teroristinę ataką Lietuvoje bandė surengti jaunuolis, radikalizavęsis internete, bet jo padėtas sprogmuo nedetonavo. Studentą, savo namuose pagaminusį sprogmenį, motyvavo kraštutinės dešinės pažiūros, patarimų, kaip sukurti bombą jis gavo iš Jungtinėje Karalystėje gyvenančio 17-mečio, kuris nuteistas kalėti 10 metų.

Europolo vertinimu, kraštutinės dešinės terorizmas Vakaruose kelia vis didesnę grėsmę. Kraštutinės kairės radikalizacija ir smurtas labiau būdingas Pietų Europos valstybėms, tačiau dešiniųjų išpuoliai rengiami visur – pakanka prisiminti dideles atakas prieš musulmonus Naujojoje Zelandijoje ir žydus Europoje, nurodoma Europolo 2019 m. ataskaitoje. Išpuoliai prieš migrantus buvo surengti ir Lietuvoje.

Dešiniajame ekstremizme nėra vienijančios organizacijos, bendrų tikslų, ideologija nesiūlo aiškios alternatyvos sistemai, pažymi tyrėjai.

Tačiau toks radikalizmas neaplenkia ir valstybinių jėgos struktūrų. Vokietijoje atliktas tyrimas nustatė, kad kelios dešimtys policijos pareigūnų priklausė socialinių tinklų grupėms, kur dalytasi neonacistinėmis, rasistinėmis žinutėmis, atlikta keli šimtai patikrinimų dėl įtarimų ekstremizmu.

Tokia tendencija vyravo ir praėjusiame amžiuje, kai Vakarų Europos valstybės kovojo su kairiuoju terorizmu, o jų struktūrose daugėjo dešiniojo radikalizmo. Perdėtai didelis terorizmo grėsmės eskalavimas gali privesti ir prie grėsmių demokratijai.

„Tikėkimės, kad struktūros susitvarkys, kitaip mūsų demokratija baigsis, – sako A. Maskaliūnaitė. – Matėme ne vienoje valstybėje, kai dėl kovos su terorizmu buvo nuspręsta, kad mums demokratijos gana, kad galbūt kariuomenė ar kažkas kitas, paėmęs valdžią, „geriau“ susitvarkytų.“

Kraštutinės dešinės išpuoliai susilaukia mažiau visuomenės dėmesio ir kelia mažiau baimės, nes jų mastas yra mažesnis, o pačios atakos dažniau nukreiptos prieš mažumas. „Todėl šios atakos daugumai galbūt atrodo ne tokios baisios, ne taip labai juos liečiančios“, – aiškina A. Maskaliūnaitė.

Lietuvos institucijos po nesėkmingo atakos bandymo nurodė, kad teroro grėsmės lygis šalyje lieka žemas. Tačiau jo tikimybė išlieka, nes pasaulyje vyraujančios tendencijos, kai radikalizuojamasi internete, pasiekia ir Lietuvą.

A. Maskaliūnaitė pritaria, kad terorizmo grėsmės augimo Lietuvoje tendencija menkai tikėtina, bet problema nedings. Kita vertus, pandemija ir besikeičiančios terorizmo kryptys gali priversti peržiūrėti saugumą užtikrinančią sistemą.

„Buvome šioje srityje pasiekę tokį lygį, kai papildomų resursų metimas nieko per daug nebekeitė. Galbūt pradėsime adekvačiau į tai žiūrėti“, – svarsto A. Maskaliūnaitė.