Pasaulyje

2020.11.05 21:07

Abortų krizė Lenkijoje – moterų padėtis bus blogesnė nei socialistinėje Rumunijoje?

Craig Turp-Balazs, Emerging Europe, LRT.lt2020.11.05 21:07

Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) visiškai nereaguoja į kritiką. Nepriklausomai nuo to, ar ji kritikuojama šalies viduje, ar sulaukia aštresnio žodžio iš išorės, iš Europos Sąjungos, bet kokie bandymai kritikuoti nurašomi kaip antilenkiškai nusiteikusių visuomenę kiršinančių liberalų šūkavimai.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Emerging Europe“ originalus kūrinys.

O PiS įsisupa į Lenkijos vėliavą ir, kliaudamasi pagyvenusių žmonių, kaimo bendruomenių ir įtakingos Lenkijos katalikų bažnyčios parama, žygiuoja toliau. Kad ir kaip ten būtų, PiS yra labai efektyvi rinkimų mašina, laimėjusi pastaruosius dvejus Lenkijos parlamento ir prezidento rinkimus.

Vis dėlto partija, kuri nuo pat jos įsikūrimo 2001 m. didžiavosi esanti antikomunizmo bastionu, atsvara tam, ką ji pati laiko šliaužiančiu neomarksizmu visame Vakarų pasaulyje, yra jautri tam tikrai kritikos formai, t. y. palyginimui su komunistais. Tai ją skaudina.

Būtent tokios kritikos PiS sulaukė pastarąją savaitę po aukščiausiojo šalies teismo sprendimo, nėštumo nutraukimą dėl vaisiaus apsigimimų paskelbti prieštaraujančiu konstitucijai. Vaisiaus apsigimimai yra 98 proc. šalyje atliekamų abortų priežastis.

Remiantis šiuo išaiškinimu, lenkėms nuo šiol bus leidžiama nutraukti nėštumą tik tuo atveju, jei jis yra išžaginimo ar kraujomaišos pasekmė arba jei kyla grėsmė moters sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės sudaro tik du procentus šalyje atliekamų teisėtų abortų, toks teismo sprendimas reiškia faktinį nėštumo nutraukimo procedūros draudimą.

Tai leido palyginti šiandieninę Lenkiją su komunistine Rumunija, kur nuo 1967 m. iki 1989 m. abortai buvo draudžiami, todėl gimė dešimtys tūkstančių nepageidaujamų vaikų, kurių daugelis atsidūrė liūdnai pagarsėjusiuose valstybiniuose vaikų namuose. Tačiau net ir komunistinėje Rumunijoje vaisiaus apsigimimų atveju buvo leidžiama nutraukti nėštumą.

Nuo pat 2015 m., kai PiS grįžo į valdžią, jie siekė griežtesnių abortų įstatymų, nepaisant to, kad nėštumo nutraukimą reglamentuojantys teisės aktai šalyje yra vieni griežčiausių Europoje. Po 2016 m. vykusių masinių protestų partija atsitraukė.

Kasmet Lenkijoje atliekama mažiau nei 2 tūkst. teisėtų nėštumo nutraukimų, nors moterų teisių grupės paskaičiavo, kad dar apie 200 tūkst. abortų atliekama nelegaliai arba užsienyje.

Kelių knygų apie Lenkiją autorė ir buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro žmona Anne Applebaum savo „Twitter“ paskyroje apibendrino žiaurius naujųjų įstatymų reikalavimus: „Abortai jau buvo uždrausti Lenkijoje – išimtys buvo padarytos išprievartavimo, kraujomaišos, pavojaus motinos gyvybei ir su gyvybe nesuderinamų vaisiaus apsigimimo atvejais. Naujasis įstatymas atima ir tai; moterys bus priverstos gimdyti kūdikius, kurie mirs. Tokia viso to prasmė,“ – rašė ji.

„Amnesty International“ vyresnioji mokslo darbuotoja Ester Major sako, kad šis teismo sprendimas yra koordinuotų sistemingų Lenkijos įstatymų leidėjų bandymų riboti moterų žmogaus teises rezultatas, atspindintis jų pastarojo meto bandymus uždrausti Lenkijoje abortus.

„Teisinis draudimas nutraukti nėštumą neužkerta kelio abortams ir nesumažina abortų skaičiaus; jis tiesiog kelia grėsmę moterų sveikatai, nustumdamas abortus į pogrindį arba versdamas moteris keliauti į užsienio šalis, ieškant joms reikalingų paslaugų ir priežiūros, į kurią jos turi teisę, – sako ji. – Nors šis žiaurus sprendimas gali paveikti visas moteris, skaudžiausiai jo pasekmes pajus marginalizuotos moterų grupės, negalinčios sau leisti išvykti į užsienį.“

Lenkų reakcija į naujus draudimus buvo tūžminga.

Dešimtys tūkstančių išėjo į gatves protestuodami, naudodami dar visai neseniai kaimyninėje Baltarusijoje matytą taktiką, kuomet nuosavais automobiliais blokuojamos pagrindinės sankryžos miestų centruose. Buvo tokių, kurie savo įniršį nukreipė į katalikų bažnyčią. Praėjusį savaitgalį grupė protestuotojų surengė akciją, susėdę priešais vienos iš Poznanės bažnyčių altorių, laikydami plakatus ir skanduodami šūkius. Dėl tokio protestuotojų elgesio kunigui net teko nutraukti mišias.

Kiti, laikydami plakatus su užrašu: „Jūsų rankos suteptos krauju“ ir „Melskimės už teisę į abortą“, taip pat bandė patekti į bažnyčias kituose miestuose. Kelios bažnyčios, įskaitant ir Varšuvos katedrą, buvo aprašinėtos tokiais šūkiais kaip „Abortas yra gerai“ ir „Abortai be sienų“.

Reaguodamos į tai, kraštutinių dešiniųjų ir ekstremistų krikščionių grupės pareiškė, kad sukurs „nacionalinę gvardiją“, kuri saugos katalikų bažnyčią ir jos turtą, bei pagrasino pilietiniais neramumais.

Spalio 27 d. nerimą sukėlė PiS lyderio ir faktinio Lenkijos vadovo Jaroslawo Kaczynskio išsakytas palaikymas ekstremistams ir raginimas „bet kokia kaina“ ginti bažnyčias nuo „iš anksto paruoštų“ abortų šalininkų protestų. Netrukus J. Kaczynskio kreipimasis buvo palygintas su 1981 m. komunistų lyderio Wojciecho Jaruzelskio įvesta karo padėtimi. Tokio palyginimo nesibodėjo net W. Jaruzelskio dukra, opozicijai atstovaujanti kairiųjų pažiūrų politikė.

Kiek anksčiau tą pačią dieną, reaguodama į kaltinimus, kad toks teismo sprendimas nesulaukė palaikymo tarp Lenkijos moterų, PiS pasiuntė keletą savo parlamentarių pabendrauti su žiniasklaida. Šis žingsnis jiems skaudžiai atsirūgo po to, kai žurnalistė uždavė klausimą, ar jos galėtų padaryti pareiškimą, kuriame aiškiai išsakytų palaikymą sprendimui, jog moterys turėtų gimdyti kūdikius, pavyzdžiui, be smegenų. Parlamentarės atsisakė atsakyti į šį klausimą ir nutraukė spaudos konferenciją.

Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ atlikta apklausa rodo, kad naujoms taisyklėms priešinasi ne tik moterys: 73 proc. lenkų „nepritaria“ Konstitucinio Teismo sprendimui, o 54 proc. teigia remiantys vykstančius protestus. Beveik du trečdaliai lenkų mano, kad abortai tam tikrais atvejais turėtų būti teisėti, ir tik 11 procentų palaiko visišką jų draudimą. Apklausa verta dėmesio dar ir dėl to, kad PiS paprastai žymiai geriau įvertina visuomenės nuotaiką.

„Protestuotojus palaiko platesnė visuomenės dalis: taksi vairuotojai, aktoriai, net policija kažkaip tyliai pritaria streikui, – sako Londono universiteto koledžo populizmo Centrinėje ir Rytų Europoje ekspertė Paulina Lenik. – Garsenybės finansiškai remia (socialinių tinklų organizuotą) judėjimą. Universitetai skelbia pareiškimus, kuriuose smerkiamas visiškai netinkamai pasirinktas teismo sprendimo laikas. Protestus palaikė ir Krokuvos prezidentas. Į gatves išėjo medikai. Vienintelės grupės, palaikančios abortų draudimą, yra bažnyčia, konservatyviausi PiS šalininkai ir radikalūs katalikai.“

Be to, kalbėdama su „Emerging Europe“, ji teigė, kad protestuotojai greitai perėjo nuo reikalavimo surengti referendumą dėl abortų draudimo prie raginimų Vyriausybei atsistatydinti ir atkurti teisės viršenybę bei pasaulietinę valstybę. „Kritikuojamas nuolatinis katalikų bažnyčios finansavimas mokesčių mokėtojų pinigais, nepaisant konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad Lenkija yra pasaulietinė valstybė“, – sako ji.

„Tai rodo, kad judėjimas nėra susijęs vien tik su reprodukcinėmis teisėmis (ir kurstomas kairiųjų fanatikų, kai PiS kad bando pavaizduoti). Todėl, jei J. Kaczynskio kovingumas stiprės, pas mus gali prasidėti sava „Baltarusija“, ypač atsižvelgiant į tai, kad artėja lapkričio 11-oji (Nepriklausomybės diena), kuomet kraštutinės nacionalistinės grupės tradiciškai ima ieškoti problemų“, – aiškina P. Lenik.

Anot A. Applebaum, ankstesnis nėštumo nutraukimo taisyklių variantas buvo priimtas kaip „kompromisas“ tarp religingų ir nereligingų lenkų. O pastarojo meto protestus iššaukę įstatymo pakeitimai „tapo įmanomi tik dėl to, kad konstitucinio teismo sudėtis buvo neteisėtai ir antikonstituciškai pakeista“.

A. Applebaum bando pasakyti, kad PiS taip sutvarkė Lenkijos teismų sistemą, kad nebeliko nepriklausomo tikrinimo ir kontrolės mechanizmo net ir tais atvejais, kai jie būtų reikalingi, siekiant apsaugoti partiją nuo jų pačių puikybės.

Pasak „Amnesty International“, nuo 2015 m., kai „Teisė ir teisingumas“ grįžo į valdžią, jie apribojo Konstitucinio Teismo nepriklausomybę ir jo, kaip vykdomosios valdžios kontrolės organo, funkciją. Tiek Europos Tarybos teisinė patariamoji institucija Venecijos komisija, tiek ir Europos Komisija ne kartą išsakė savo nepritarimą dėl Lenkijos Vyriausybės kišimosi į teismų darbą.

2020 m. rugsėjį išplatintoje Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje Europos Komisija pažymėjo, kad išlieka „nerimas dėl konstitucinio teismo nepriklausomumo ir teisėtumo“. 2017 m. ES pradėjo 7 straipsnio procedūras prieš Lenkiją dėl teisės viršenybės principo pažeidimų, įskaitant nepriklausomos ir teisėtos konstitucijos kontrolės stoką.

Jei neskaičiuosime praėjusios savaitės, paskutinis įstatymas dėl abortų Lenkijoje buvo priimtas 1993 m., o dabartinė šalies konstitucija – 1997 m. Todėl daugelis lenkų klausia, kokiu būdu dabartinės taisyklės 23 metus buvo tinkamos ir tik dabar staiga buvo nustatyta, kad jos prieštarauja vėliau už jas priimtai konstitucijai?

„Tai yra ilgalaikė teisės viršenybės principo nesilaikymo pasekmė, – reziumuoja P. Lenik. – Todėl dabar mes susiduriame su niūriomis perspektyvomis, kuomet kai kurios institucijos šio sprendimo laikysis, o kitos (tvirtindamos, kad teismas neturi teisėto pagrindo) jo negerbs. Paprastas moralinis ginčas dėl abortų įstūmė Lenkiją į konstitucinę krizę.“