Pasaulyje

2020.11.03 21:13

Kova dėl Baltųjų rūmų. Ekspertų žvilgsnis krypsta į išskirtinę valstiją: jei Trumpas čia nelaimės – šansų praktiškai neturi

Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.11.03 21:13

Kas toliau vadovaus JAV – respublikonas Donaldas Trumpas ar demokratas Joe Bidenas? Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistas Deividas Jursevičius kalbėjosi su Amerikos lietuvių bendruomenės tarybos nariu ir Getisbergo koledžo dėstytoju Rimvydu Baltaduoniu ir komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi.

– Pone Baltaduoni, esate Pensilvanijoje, kuri yra abiejų kandidatų taikiklyje. Būtent čia buvo surengti abiejų kandidatų paskutiniai pasirodymai. Kodėl Pensilvanija tokia svarbi rinkimuose?

R. Baltaduonis: Pensilvanija yra viena iš svyruojančių valstijų, kur kandidatai mažiausiai vienas nuo kito nutolę, todėl nenuostabu, kad jie skiria daug dėmesio šiai valstijai. Čia yra 20 rinkikų balsų, kuriuos jie gali laimėti, jeigu valstija atiteks vienam ar kitam kandidatui. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad tai galėtų net nulemti rinkimų rezultatus. Ši valstija yra labai įvairi, daug interesų, kurie tradiciškai atstovaujami vienos ir kitos partijos, todėl nenuostabu, kad šiai valstijai labai daug dėmesio skiria abu kandidatai. J. Bidenas yra gimęs ir augęs Pensilvanijoje, čia įkūrė savo rinkimų štabą Filadelfijoje, jam strategiškai tai irgi labai svarbu, o prezidentas D. Trampas per praėjusius rinkimus šioje valstijoje laimėjo šiek tiek mažiau negu 1 proc. persvara. Tad jis irgi žino, kad išlaikytų tuos rinkikų balsus, turi tikrai padirbėti.

Dienos tema. Anot ekspertų, Baltųjų rūmų šeimininkas gali spręstis jau Pensilvanijoje (su vertimu į gestų k.)

– Pensilvanija yra ne vienintelė vadinamoji svyruojanti valstija. Jūs kokias valstijas šią naktį stebėsite ir kodėl jos tokios svarbios?

M. Katkus: Pensilvanija, be jokios abejonės, pati svarbiausia valstija, ne be reikalo ir prezidentas D. Trumpas čia lankėsi pastaruoju metu, per dieną turbūt net 3–4 susitikimus su rinkėjais padarydavo. Praktiškai nėra šansų, kad D. Trumpas galėtų laimėti, jeigu jam nepavyktų laimėti Pensilvanijos. Kita valstija, kurią labai svarbu žiūrėti, – Florida. Tai nuolatinė mįslė – niekuomet neaišku, kas nugalės. Pastaruoju metu labai mažu skirtumu ten laimėjo respublikonai, bet sunku pasakyti, kaip bus šį kartą. Pensilvanijoje tyrimai rodo šiek tiek ryškesnę J. Bideno persvarą, Floridoje – labai nedidelę J. Bideno persvarą, taigi ten tikrai bus labai svarbu.

Florida bus valstija, kuri šią naktį turbūt greičiausiai paskelbs savo rezultatus, tad pagal jos skaičius tikrai galėsime orientuotis. Pensilvanijoje išankstinio balsavimo rezultatus pradės skaičiuoti tik kitą dieną po rinkimų, tai šių duomenų, turint omeny, kad dauguma amerikiečių rinkėjų balsavo iš anksto, turbūt teks palaukti vieną, gal dvi, gal net tris dienas. Iš kitų valstijų taip pat labai įdomu stebėti Arizoną – konservatorių ir respublikonų valstiją, kuri pirmą kartą turi šansą pereiti į demokratų pusę. Žinoma, ir kitos vadinamosios Vidurio Vakarų valstijos, tokios kaip Viskonsinas, Mičiganas. Tai tos valstijos, kuriose praeitą sykį laimėjo D. Trumpas ir kurios dabar didele dalimi spręs, ar respublikonai, ar demokratai kontroliuos Baltuosius rūmus.

– Įvairios apklausos rodo vis dar skirtingus rezultatus. Pone Baltaduoni, jūs asmeniškai domitės politinių rinkimų prognozių rinkomis. Ką jos sako apie rezultatus, kokių galime laukti?

R. Baltaduonis: Šiuo metu prognozių rinkos prognozuoja, kad būtent demokratų kandidatas surinks daugumą balsų šiuose rinkimuose: 54–55 proc. gaus J. Bidenas, o 45–46 proc. balsų gaus prezidentas D. Trumpas. Aišku, tai nebūtinai reiškia, kad J. Bidenas ir taps prezidentu, nes, kaip žinote, JAV tą lemia rinkikų balsai, kurie nebūtinai pasiskirsto pagal populiarius balsus, – čia yra tam tikra Amerikos rinkimų subtilybė. Tačiau su tokia persvara, žinoma, ir rinkikų koledžui būtų labai sunku pakeisti tuos rezultatus. Kiti rinkimai, kurie irgi be galo svarbūs, – Kongreso. Jie irgi vyksta šiandien, prognozuojama, kad abeji rūmai – tiek Atstovų, tiek Senatas – atiteks demokratams.

– Grįžkime prie tradicinių respublikonų valstijų rėmėjų. Pavyzdžiui, Teksasas nuo 80-ųjų balsuoja tik už respublikonų kandidatus, bet dabar apklausos rodo, kad nusisuka nuo D. Trumpo. Kodėl tradicinis rinkėjas nusisuka nuo naujų respublikonų kandidatų?

M. Katkus: Jeigu kalbėtume apie Teksasą, tai susiję ne tiek su D.Trumpo keista asmenybe, o labiau su demografiniais pokyčiais. Jaunimas, kuris labai didele balsų dauguma šį kartą balsuoja pirmą sykį, taip pat lotynų kilmės amerikiečiai ir kiti žmonės, kurie daro vis didesnę įtaką Teksase, pradeda balsuoti už demokratus. Tą procesą matėme Arizonoje, kuri jau pradėjo rinkti demokratų atstovus į Senatą. Labai tikėtina, čia irgi gali taip nutikti šį kartą: remiantis apklausomis, ponas J. Bidenas, sakyčiau, gana komfortabiliai pirmauja Arizonoje. Tai staigmena prisimenant, kad tai yra Johno McCaino valstija, kurioje jis visą laiką sėkmingai laimėdavo.

Kitas dalykas – ponas D. Trumpas tikrai prarado dalį rinkėjų pasitikėjimo ir tas praradimas susijęs visų pirma su, amerikiečių nuomone, nesėkmingu koronaviruso valdymu, jo neigimu, ieškojimu stebuklingų vaistų. Tai paveikė dvi grupes rinkėjų: vyresnius rinkėjus, kuriems ponas J. Bidenas imponuoja, antra didelė grupė, kurią ponas D. Trumpas, anot apklausų, dabar šiek tiek prarado, – priemiesčių gyventojai, ypač čia gyvenančios moterys, kurios rūpinasi savo vaikų, tėvų, šeimos, artimųjų sveikata, ir jiems irgi buvo nepriimtinas D. Trumpo koronaviruso pandemijos valdymas.

– Aktyvumas, prognozuojama, gali būti rekordinis – apie 100 mln. piliečių atidavė balsus iš anksto. Teigiama, kad tai ne tik dėl COVID-19 baimės, bet iš esmės bijoma balsuoti rinkimų dieną dėl bendros saugumo situacijos. Ką galite pasakyti apie tai?

R. Baltaduonis: Koronavirusas, be abejonės, yra daugelio žmonių mintyse ir galvose, epidemijos mastas auga, užsikrėtimų skaičius auga faktiškai visoje Amerikoje. Balsuoti iš anksto ypač ragino J. Bideno kampanija, norėdama apsaugoti savo rinkėjus. Prezidento D. Trumpo rinkimų kampanija yra šiek tiek kitokia: jie toliau remiasi susitikimais su rinkėjais ir bando išnaudoti tą energiją, todėl būtent respublikonai tikisi, kad jų rinkėjai pasirodys šiandien rinkimų apylinkėse atiduoti balsų. Tai, kad labai daug rinkėjų jau balsavo, reiškia, jog šiandien sprendžiami tiktai paskutiniai aspektai, bet tai vis tiek labai didelis rinkėjų skaičius.

Skirtingai negu Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose balsuojama antradienį, darbo dieną, tad daugumai žmonių, kurie turi darbą, sunku balsuoti. Nors kai kuriose valstijose paskelbta nedarbo diena, daugelyje valstijų tai darbo diena ir praktiškai su koronaviruso apribojimais, kiek gali būti žmonių patalpoje, kokie atstumai turi būti, labai didelė tikimybė, kad dalis rinkėjų neišlauks eilėse. Ilgą laiką tą matėme per pirmalaikius rinkimus, kai buvo atrenkami partijų kandidatai. Bus įdomu matyti, kaip koronavirusas paveiks aktyvumą būtent šiandien, kai visi balsuoja gyvai.

Vienas iš klausimų, kuris gana aktyviai aptarinėjamas, – žmonės jaučia nuogąstavimą, kad pasirodę apylinkėse galbūt bus apšaukti, angliškai tai vadinama „intimidation“. Todėl, pavyzdžiui, mūsų universitete šiandien profesoriai, administracijos atstovai siūlo studentams palydą iki rinkimų apylinkės, kad jie kartu galėtų atiduoti savo balsą: kiekvieną valandą susirenkame į grupes ir taip galima eiti kartu į rinkimų apylinkę. Tai matome ir kituose miestuose, kur tiek respublikonų rinkėjai, tiek demokratų rinkėjai, norėdami atiduoti balsus, kartais jaučiasi netvirtai vien dėl tos užaštrintos situacijos, kuri šiuo metu susidariusi JAV.

– Amerikiečių visuomenė susiskaldžiusi. Ar tai gali virsti neramumais, riaušėmis paskelbus rezultatus?

M. Katkus: Visko gali būti, nes tiek vienoje, tiek kitoje pusėje yra prisišliejęs tam tikras radikalusis sparnas. Dabar daug kalbama apie judėjimą „QAnon“, kuris yra konspiracijos teorija, sekta, žaidimas, – sunku pasakyti, kaip tai pavadinti. Jis mano, kad D. Trumpas yra beveik mesijas, kuris išgelbės pasaulį nuo pedofilų sąmokslo. Tai žmonės, kurie seka šiomis idejomis (vadinamieji antivakseriai ir visi kiti dalykai), nėra visiškai adekvatūs, ir tas dešinysis terorizmas, pasak FTB, yra didžiausia vidutinio terorizmo grėsmė Amerikoje.

Tikrai daug kas bijo tos visuomenės grupės nuojautos, ypač jeigu, kaip sako apklausos, ponas D. Trumpas pralaimės. Kitoje pusėje taip pat yra judėjimų, kurie turbūt irgi laukia signalo, būdų, vietos eiti kariauti ir kalbėtis. Tikrai yra baimė ir būtų gerai, kad ir kas laimėtų tuos rinkimus, tai padarytų didele persvara ir būtų išvengta tokių situacijų kaip perskaičiavimas balsų Floridoje su Alo Goreʼo ir Georgeʼo W. Busho rinkimais 2000 metais, kada šalis buvo nuo valdžios. Šiuo atveju akivaizdu, kad esant tokiai priešpriešai tai sukeltų rimtą neramumų baimę ir rimtą neramumų pavojų. Manau, jeigu bus vieno arba kito kandidato rimta pergalė, apie šansus neramumams vargu ar galėtume kalbėti.