Pasaulyje

2020.11.05 12:11

Švedijos ambasadorė apie dvigubinamą finansavimą gynybai: situacija Baltijos jūroje blogėja

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.11.05 12:11

Nors Seimo rinkimuose dalyvavo daugiau moterų politikių, lygių moterų ir vyrų teisių srityje kur pasitempti turi tiek Lietuva, tiek Švedija, teigia naujoji Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton. Dabar Stokholmas griežčiau susirūpino ir savo „kietu“ saugumu – todėl pasiūlė virš 80 proc. didinti finansavimą gynybai.

Šis interviu yra LRT.lt straipsnių ciklo „Diplomatai kalba“, kuriame kalbiname Lietuvoje dirbančius užsienio valstybių diplomatus ir tarptautinių organizacijų atstovus, dalis.

Ambasadorės I. Buxton darbotvarkėje – ir Baltarusijos krizės sprendimo paieškos. Išskirtiniame interviu LRT.lt diplomatė primena, kad Švedija, kartu su Lietuva, finansuoja Europos humanitarinį universitetą (EHU) bei remia baltarusių visuomenę.

„Šiais laikais daugiašaliam bendradarbiavimui pasaulyje iššūkį meta įvairios vyriausybės, kurios nepalaiko taisyklėmis paremtos pasaulio tvarkos ir ją ardo savo veiksmais. Todėl svarbu, kad tokios šalys kaip Švedija ir Lietuva atvirai gintų tvarką ir tarptautinį bendradarbiavimą, sukurtą po Antrojo pasaulinio karo“, – išskirtiniame interviu LRT.lt teigia diplomatė.

– Neseniai atvykote dirbti į Vilnių, kokius tikslus išsikėlėte, ką būtumėte laiminga pasiekusi?

– Mes dirbame lyčių lygybės klausimais. Esu laiminga matydama, kad partijos šiuose (Seimo) rinkimuose delegavo daugiau moterų. Manau, tai geras ženklas.

Kita sritis, įvairios žmogaus teisės. Mes už tai kovojame globaliai, bet ir savo valstybių viduje turime dirbti su šiais klausimais: neapykantos kurstymu, neapykantos nusikaltimais, kurių mūsų visuomenėse daugėja, taip pat ekstremistinėmis nuomonėmis, nacionalizmu ir rasizmu – šie iššūkiai auga.

Švedijoje mes aktyviai remiame LGBT teises, todėl dirbame su organizacijomis, kurios gina žmonių, tarp jų ir LGBT, teises.

Manau, kad man teks dirbti su Lietuva ir remiant Baltarusijos žmones. Švedija, kartu su Lietuva, finansuoja Europos humanitarinį universitetą (EHU), tai tęsis. (...) Sausį Švedija perims bendradarbiavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, todėl dirbsime su Baltarusijos įvykiais, taip pat ir Kalnų Karabacho konfliktu, Padniestre.

– Švedija skelbia savo feministinę užsienio politiką, jūsų kolegė minėjo, kad esate jau penktoji Švedijos ambasadorė moteris. Tačiau ar feministinė užsienio politika apsiriboja moterų skatinimu dalyvauti diplomatinėje veikloje, ar už jos stovi platesnė lyčių lygybės programa?

– Feministinę užsienio politiką „paleidome“ prieš šešerius metus, ji apima moterų teises ir lyčių lygybę tiek teisių srityje, tiek demokratijoje, tiek ekonomikoje. (...) Faktas, kad lygias galimybes vyrams ir moterims užtikrinančios šalys klesti labiau, taigi yra ir ekonominis argumentas.

Anksčiau į tai buvo žvelgiama tik iš vienos pusės, tarsi mes tik teikėme finasinę pagalbą organizacijoms ir pan. Feministinę užsienio politiką mes ingregravome ir pavertėme centrine, ji reiškiasi iš saugumo politikoje, ir prekybos. (...)

Deja, ne vienoje valstybėje pastaruoju metu lyčių lygybės padėtis blogėja, moterų užimtumo ir atlygio situacija prastėja. Yra šalių, kur įstatymai užkerta moterims kelią turėti tokias pačias galimybes, kokias turi vyrai. Todėl svarbu dirbti šiais klausimais.

Neigiamą įtaką padarė ir COVID-19. Moterys dažnai dirba labiausiai paveiktuose sektoriuose, todėl joms įtaka gali būti didesnė nei vyrams. O kartais ir vyriausybės pasinaudoja galimybe sumažinti teises, apribodamos judėjimą, žodžio laisvę. (...)

Šiandien jau 6 valstybės yra priėmusios feministinę užsienio politiką, lyčių lygybės ambasadorių skaičius nuo penkių 2015 metais išaugo į 15. Taigi šį darbą dirba ir daugiau valstybių. Matome konkrečius rezultatus, teikiame finansinę paramą skirtingoms organizacijoms, dirbančioms su lyčių lygybės klausimais.

– Kaip lyčių lygybės padėtį Lietuvoje vertina Švedija? Ši Vyriausybė sulaukė kritikos, kai vienu metu nė vienai ministerijai nebuvo skirta vadovauti moteris.

– Tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje dar yra vietos pažangai. Svarbu, kad Seimo rinkimuose dabar dalyvavo daugiau moterų. Žinoma, manau, kad lyčių pagrindu subalansuota Vyriausybė yra geresnė dėl kelių priežasčių: reikia įvairesnių perspektyvų, o jei tu, kaip Vyriausybė, agituoji už lyčių lygybę, turi tai ir demonstruoti. Jauniems žmonėms reikia sektinų pavyzdžių ir Vyriausybė turi rodyti lyderystę.

Tai taip pat svarbu ir kitų grupių, pavyzdžiui neįgaliųjų, ypač moterų, teisių užtikrinime, taip pat ir siekiant lygaus darbo užmokesčio. Šioje srityje Švedija taip pat turi ką nuveikti. (...)

– Neseniai Švedijos Vyriausybė pasiūlė itin padidinti gynybos biudžetą, atkurti uždarytus dalinius. Ar saugumo situacija Baltijos jūroje, pasaulyje prastėja?

– Jau ne vienerius metus matėme blogėjančią saugumo padėtį Baltijos jūroje ir šiaurėje. Prie to prisidėjo Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, (karas) Sakartvele, kariniai manevrai Baltijos jūroje ir aplink. Todėl Švedijos Vyriausybė pateikė parlamentui siūlymą, kuris padidintų išlaidas gynybai daugiausiai per 70 metų. Tai reiškia, kad 2014–2025 metais išlaidos išaugtų 86 proc.

Tai apima ir anksčiau uždarytų dalinių atkūrimą. Kartu didintume gynybos personalą nuo 60 iki 90 tūkst. žmonių – tai didelis pokytis. Kasmetinis bazinis karinis parengimas taip pat išaugs dvigubai.

Manome, kad tai svarbu siekiant užtikrinti saugumą Baltijos jūroje. Ne vienerius metus stiprinome Švedijos, Suomijos ir (NATO) sąjungininkų bendradarbiavimą. (...) Tačiau šis siūlymas susijęs ne tik su karine gynyba, bet ir su civiline. Siekiama didinti visuomenės atsparumą, gebėjimą netapti pernelyg priklausomais energetiškai, maisto tiekimo grandinėse, rengiant civilius tarnautojus ir kt.

– Švedija neseniai uždraudė keliems Kinijos gamintojams dalyvauti vystant 5G tinklą šalyje. Kodėl?

– Sausį mes priėmėme naują įstatymą, sugriežtinantį komunikacijų apsaugą. Šiuo atveju tai ryšių aukciono klausimas. (...) 5G tinklas yra Švedijos kritinės svarbos infrastruktūra, todėl Švedijos ryšių tarnyba turi konsultuotis su Švedijos ginkluotosiomis pajėgomis ir saugumo tarnyba, kad šios įvertintų aukcione norinčias dalyvauti kompanijas. Tarnybos pasakė, kad kai kurios kompanijos neatitinka mūsų norimų saugumo standartų.

Todėl jos buvo pašalintos. Noriu pabrėžti, kad tai nėra nukreipta prieš kurią nors šalį.

– Dėmesį patraukė ir Švedijos pasirinkta taktika kovoti su COVID-19 pandemija. Ar Švedija mano, kad pasirinktas teisingas kelias?

– Sveikatos ekspertai, epidemiologai suvokė, kad virusas nebus trumpalaikė grėsmė, bet yra ilgalaikės sveikatos klausimas, su kuriuo reikės tvarkytis. Todėl Švedija neįvedė tokio karantino, kaip kitos šalys.

Bet įvesti ribojimai nedaug kuo skiriasi nuo kitų šalių, jie labiau matomi kaip išskirtiniai, nes viskas buvo paremta asmenine piliečių atsakomybe, o ne griežtais įstatymais ar baudomis. (...)

Didysis skirtumas – tai, kad nebuvo reikalaujama dėvėti kaukių. Jis paremtas ekspertų nuomone, kad svarbiausia laikytis fizinio atstumo, o kaukės gali suteikti apgaulingą saugumo jausmą. Žinoma, daug švedų vis tiek nešioja kaukes. Dabar, panašiai kaip Lietuvoje, įvedami lokaliniai apribojimai.

(...) Diskusijos dėl to, ar pasirinktas teisingas kelias, vyko. Mirštamumo rodikliai Švedijoje buvo didesni nei šalyse, kurios susitvarkė geriau. Ir tai susiję su slaugos namais, kur, deja, daug žmonių mirė. Švedijoje daug diskutuota, kaip galėjome užkirsti tam kelią.

Dabar, kai užsikrėtimų skaičiai auga, yra nepatenkintų žmonių. Priversti laikytis reikalavimų taip pat sunkiau. (...)

– Minėjote, kad postas Lietuvoje buvo jūsų pirmasis pasirinkimas – kodėl? Ar prieš atvykdama mokėtės lietuvių kalbos?

– Taip, pradėjau mokytis lietuviškai, dabar tai darau toliau. Apie Lietuvą girdėjau daug gerų dalykų, du kartus lankiausi čia. Mus sieja bendra istorija, mūsų regiono vystymasis, bendradarbiavimas saugumo, ekonomikos srityje.

Kaip švedei, man čia gera būti, jaučiuosi priimama, mūsų šalių santykiai nuo pat 10 deš. geri ir gali jausti abipusį norą bendradarbiauti. Čia dirbdama sutinku daug žmonių, kurie kalba švediškai, puiku jausti susidomėjimą Švedija.

– Ar turite laisvo laiko savo hobiams?

– Domiuosi istorija ir mėgstu lankyti su tuo susijusias vietas. Neseniai pirmą kartą apsilankiau Gedimino pilyje, apžiūrėjau čia esančias parodas, jūsų istorinis palikimas su visomis bažnyčomis, pilimis yra nuostabus.

Mėgstu būti gamtoje, vaikščioti.

Taip pat mėgstu ir slidinėti, bet pažiūrėsime, ar čia bus sniego.