Pasaulyje

2020.11.01 16:05

Draugas ar priešas: kaip JAV rinkimų kandidatai keistų santykius su Rusija?

Todd Prince, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.11.01 16:05

Lapkričio 3 d. vyksiančiuose rinkimuose išsikovojęs dar vieną ketverių metų kadenciją JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali dar kartą bandyti gerinti itin įtemptus Vašingtono santykius su Maskva ir dėti dar daugiau pastangų, kad neatsirastų panašių trukdžių, kokius stebėjome 2017 m., kai jis pradėjo eiti pareigas.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ (RFE/RL) originalus kūrinys.

D. Trumpo varžovas demokratas Joe Bidenas pažadėjo, jei bus išrinktas, laikytis griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, įvairiais klausimais, pradedant žmogaus teisių padėtimi pačioje Rusijoje ir baigiant jos veiksmais užsienyje, įskaitant ir kišimąsi į JAV prezidento rinkimus, kurio šešėlis persekiojo D. Trumpą visos kadencijos metu.

Nepaisant skirtumų, analitikų manymu, šiltesnių ryšių tikėtis nevertėtų, o valstybių santykiai, kurie po 2014 m. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pasiekė rekordines žemumas nuo Šaltojo karo laikų ir nuo to laiko tik prastėjo, gali dar pablogėti, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus.

2016 m. prezidento rinkimų kampanijos metu ir pirmaisiais mėnesiais prezidento poste D. Trumpas žadėjo pagerinti seniai pašlijusius valstybių santykius, teigdamas, kad jam pavyks geriau sutarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir efektyviau derėtis su Maskva nei jo konkurentams ir pirmtakams.

„Jei norite šiai šaliai gero, privalote sutarti su Rusija – ir visiškai nieko blogo, jei nekovojate su visais, o su Rusija palaikote gerus santykius kaip priešpriešą visoms iki šiol vykusioms kvailystėms“, – kalbėjo D. Trumpas 2016 m. vasarį.

Nors atrodė, kad jam pasisekė užmegzti šiltus santykius su V. Putinu, kas tapo kritikų nerimo ir susirūpinimo priežastimi, D. Trumpui nepavyko išlaikyti tvirtų ryšių su Rusija ir per ketverius jo kadencijos metus jie tik dar labiau pašlijo.

Analitikų teigimu, rinkimai JAV greičiausiai šių nuotaikų smarkiai nepagerins, atvirkščiai, jie gali pastūmėti link dar labiau įtemptų dviejų branduolinių valstybių santykių, nepriklausomai nuo to, ar laimės D. Trumpas, ar J. Bidenas.

J. Bidenas, kuris Baracko Obamos valdymo metais (2009–2017 m.) ėjo viceprezidento pareigas, niekada nerodė didesnio susidomėjimo draugyste su V. Putinu. Jis net yra sakęs neketinantis „bičiuliautis“ su autoritariniais vadovais, o V. Putino Rusiją pavadinęs Jungtinių Valstijų „oponente“.

J. Bidenas atkreipė dėmesį į tariamus žmogaus teisių pažeidimus V. Putino valdomoje šalyje, pažadėjo stiprinti NATO – iš dalies, kad apsaugotų sąjungininkus nuo galimos Rusijos agresijos, – ir, jei bus išrinktas, pagrasino nubausti Kremlių, jei JAV žvalgybos agentūros prieis išvados, kad buvo kištasi į 2020 m. rinkimus.

„Jie sumokės [už kišimąsi į rinkimus], o kaina bus ekonominė“,– rugsėjo 17 dieną susitikimo su rinkėjais metu sakė J. Bidenas ir tai buvo vienas iš daugelio jo įspėjimų dėl Rusijos, išsakytų po to, kai buvo patvirtinta jo kandidatūra į prezidentus.

Antros progos?

J. Bideno pasisakymai kartais būna visiškai priešingi D. Trumpo retorikai. Nors D. Trumpas tvirtina, kad yra griežtesnis Rusijos atžvilgiu nei ankstesni prezidentai, įskaitant ir B. Obamą, jis susilaikė nuo kritikos V. Putinui daugeliu klausimų, pavyzdžiui, dėl tariamo kišimosi į Vakarų valstybių rinkimus, spaudimo kaimyninėms šalims ir žmogaus teisių pažeidimų pačioje Rusijoje.

Anot analitikų, jei respublikonas D. Trumpas bus perrinktas, jis gali pasistengti įveikti daugybę kliūčių ir pagerinti santykius su Maskva, motyvuodamas tuo, kad antroji pergalė rinkimuose suteikia jam tvirtą mandatą siekti savo tikslų.

Tačiau jis vėl gali susidurti su didžiuliu pasipriešinimu Kongrese, kur oponentai gali baimintis, kad santykius su Maskva jis bandys gerinti Jungtinių Valstijų ir kitų šalių, kaip antai Ukrainos, interesų sąskaita.

Tikimasi, kad lapkričio 3 d. rinkimuose demokratai išlaikys Atstovų rūmų kontrolę ir net turės galimybę į savo rankas perimti Senatą, kur šiuo metu daugumą turi respublikonai.

„Jei laimės D. Trumpas, manau, ši pergalė atsilieps Kongresui, o Rusija bus už ją „nubausta“, – spalio 1 d. vykusioje „Carnegie Moscow Center“ organizuotoje konferencijoje sakė šio mokslo ir tyrimų centro direktorius Dmitrijus Treninas.

D. Treninas taip pat užsiminė, jog tikisi tolesnio santykių prastėjimo, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus.

D. Trumpas paveldėjo įtemptus JAV ir Rusijos ryšius. Šalių santykiai smarkiai pablogėjo antrosios B. Obamos kadencijos metu, po to, kai 2012 m. V. Putinas, kuris buvo ketveriems metams pasitraukęs į šalį ir užleidęs valdžią labiau Vakarams draugiškam Dmitrijui Medvedevui, grįžo į Kremlių.

Jie dar labiau ėmė šlyti 2014 m. kovą, kai Rusija užgrobė Ukrainai priklausantį Krymą ir pakurstė bei parėmė separatistus Rytų Ukrainoje, pradėjusius karą, kuris jau nusinešė 13 tūkst. gyvybių ir kurio niekaip nepavyksta užbaigti.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys į tai reagavo sankcijomis ir bandymais izoliuoti Rusiją, pavyzdžiui, išstūmė ją iš „Didžiojo aštuoneto“ (G8), į kurį ši buvo priimta dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Šių metų pradžioje D. Trumpas dar kartą pademonstravo savo požiūrį, kuris nesutampa su J. Bideno, demokratų ir daugelio JAV sąjungininkų pozicija, paragindamas sugrąžinti Maskvą į G7, nes neva kur kas logiškiau turėti V. Putiną šalia savęs, nei kitoje durų pusėje.

Kritiškai D. Trumpą vertinantys oponentai ir analitikai įtaria, kad antrosios kadencijos metu jis gali būti pasirengęs pripažinti Rusijos teisę daryti įtaką kaimynėms, pavyzdžiui, Ukrainai, Sakartvelui ar Baltarusijai, mainais už Kremliaus pagalbą jam svarbesniais klausimais, kaip antai politiniai pokyčiai Venesueloje ar Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinių programų ribojimai, nes Rusija turi įtakos visoms šioms šalims.

2016 m. balandį duotame interviu D. Trumpas sakė, kad būtų „nuostabus dalykas“, jei JAV pavyktų „susitarti“ su Rusija. Dėl ko konkrečiai būtų tariamasi jis neatskleidė.

„Manau, kad didžiausią nerimą kelia tai, kad, laimėjęs rinkimus, prezidentas D. Trumpas padvigubintų savo pasiūlymą V. Putinui“, – RFE / RL sakė Vašingtone veikiančio Vokietijos Maršalo fondo mokslinis bendradarbis Jonathanas Katzas.

D. Trumpas gali nuspręsti, kad „yra toks dalykas kaip įtakos sferos“, – pridūrė jis.

Stipresnis mandatas?

Vašingtone įsikūrusio mokslinių tyrimų centro „RAND Corp“ Rusijos analitikas Williamas Courtney`us teigė, kad net ir Kongresui pasmerkus bet kokį įtakos sferų pripažinimą, D. Trumpas gali imtis veiksmų, padėsiančių tai tapti realybe, pavyzdžiui, nutraukti karines pratybas su Ukraina ir Sakartvelu, susilaikyti nuo karo laivų siuntimo į Juodąją jūrą ar sumažinti JAV karių skaičių Europoje.

Pirmosios kadencijos metu D. Trumpo iniciatyvas Rusijos atžvilgiu dažnai sukliudydavo opozicija Kongrese ar, kai kuriais atvejais, jo paties administracija.

Kai D. Trumpas ėmė gundyti V. Putiną galimybe atšaukti dar B. Obamos Rusijai įvestas sankcijas už įvairius veiksmus, įskaitant Krymo aneksiją ir tariamą kišimąsi į 2016 m. Amerikos prezidento rinkimus, Kongresas greitai priėmė teisės aktus, kuriais šios sankcijos buvo įstatymiškai įtvirtintos, panaikinant bet kokią galimybę prezidentui jas vienašališkai atšaukti.

Anot J. Katzo, antrosios kadencijos metu D. Trumpas gali bandyti tvirčiau laikytis savo pozicijos, net ir esant panašiam pasipriešinimui, nes „pakartotinį mandato suteikimą gali priimti kaip savo veiksmų pateisinimą“.

Kaip teigia analitikai, bet kuriuo atveju tai, kiek sėkmingai D. Trumpas antrosios kadencijos metu galės įgyvendinti užsibrėžtus užsienio politikos tikslus, iš dalies priklausys nuo Kongreso rinkimų rezultatų ir to, kas užims pagrindinius postus kabinete.

D. Trumpo laukia „kova su kraujo praliejimu“ už tai, kad jam artimi žmonės būtų paskirti užimti svarbiausias pareigas, ypač nacionalinio saugumo srityje, jei demokratai kartais perimtų tiek Senato, tiek ir Atstovų rūmų kontrolę, spalio 5 d. vykusioje konferencijoje sakė Brookings instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė ir buvusi aukščiausio lygio patarėja Rusijos ir Europos klausimais D. Trumpo Nacionalinio saugumo taryboje Fiona Hill.

Tačiau, anot W. Courtney`aus, laimėjus D. Trumpui, Kongresas gali priimti papildomų sankcijų Rusijai paketą.

Įstatymų leidėjai turėtų nemažai priežasčių tai padaryti, sakė jis, ir kaip pavyzdį nurodė neseniai Teisingumo departamento mestus kaltinimus Rusijos karinės žvalgybos pareigūnams dėl tariamos pasaulinės įsilaužimo į IT sistemas kampanijos, Kremliaus opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą, ar FTB pranešimus, kad Rusija buvo „labai aktyvi“, stengdamasi paveikti 2020 m. JAV prezidento rinkimų baigtį.

Teisės ir laisvės

Demokratai kaltina D. Trumpą, kad šis nesiryžo kritikuoti V. Putino ir nesiekė nubausti Kremlių už Rusijos „piktybinę veiklą“ užsienyje, kaip tai įvardino oficialūs JAV asmenys, ir tariamus žmogaus teisių pažeidimus tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų.

Tai yra viena iš sričių, kur D. Trumpo politika antros kadencijos metu ir J. Bideno politika, jei jis bus išrinktas, greičiausiai iš esmės skirtis, teigia analitikai, remdamiesi pastarųjų savaičių ir mėnesių įvykiais.

D. Trumpas tylėjo, kai Europos lyderiai pasmerkė Maskvą dėl A. Navalno apnuodijimo uždrausta karinio lygio nervus paralyžiuojančia medžiaga, paties V. Putino kritiko žodžiais tariant, aukščiausių Rusijos valdžios pareigūnų organizuoto išpuolio prieš jį metu.

D. Trumpas viešai nepasisakė ir apie brutalų taikių protestų malšinimą Baltarusijoje, kur jau 26 metus šalį valdantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka siekia ir toliau išlaikyti valdžią ir tai jam didesne dalimi pavyksta tik dėl Rusijos paramos.

„Donaldas Trumpas ir toliau gerinasi Rusijai, o tuo tarpu V. Putinas persekioja pilietinę visuomenę ir žurnalistus“, – rugpjūčio 21 d. (kitą dieną po A. Navalno apnuodijimo) socialiniame tinkle „Twitter“ rašė J. Bidenas, pavadinęs tai, kas nutiko Kremliaus oponentui, „nepriimtina“.

„Skirtingai nuo D. Trumpo, aš ginsiu mūsų demokratines vertybes ir priešinsiuosi tokiems autokratams kaip Putinas“, – teigė jis.

J. Bidenas taip pat sakė, kad Rusijai „turi būti aiškiai pasakyta nesikišti“ į įvykius Baltarusijoje, kur Maskva iki šiol rėmė A. Lukašenkos veiksmus ir, kaip teigia analitikai, ketina stiprinti įtaką, nepriklausomai nuo to, ar A. Lukašenka liks valdžioje, ar ne.

Viceprezidento pareigas ėjęs J. Bidenas buvo pagrindinis B. Obamos ramstis, sprendžiant Ukrainos klausimus, kur jis rėmė reformas ir ne kartą išsakė palaikymo žodžius su Rusijos remiamais separatistais kovojančiam Kijevui. D. Trumpo santykius su Ukraina aptemdė jo apkalta.

Kuris kietesnis?

Reaguodamas į kritikų pasisakymus, kad dėl tam tikrų jo žodžių ir poelgių atrodo, jog jis yra V. Putino įtakoje, D. Trumpas pareiškė, kad jis Rusijos atžvilgiu nusiteikęs griežčiau nei B. Obama ir J. Bidenas per visus aštuonerius jų dviejų kadencijų aukščiausiuose šalies postuose metus.

D. Trumpo šalininkai pabrėžia, kad jis leido gabenti į Ukrainą kovinę ginkluotę, ko nepadarė B. Obama, daugiau JAV karių dislokavo Lenkijoje ir įvedė sankcijas, kuriomis siekė užkirsti kelią 10 mlrd. JAV dolerių vertės Kremliaus remiamo gamtinių dujų dujotiekio į Vokietiją statybai ir apriboti Rusijos valstybinės naftos gigantės „Rosneft“ prekybos apimtis.

Demokratai Kongrese ir kiti D. Trumpo kritikai kaltina prezidentą susilaikius ir nepanaudojus visų 2017 m. priimto Sankcijų įstatymo, dar vadinamo CAATSA, galių, siekiant nubausti Rusiją, ir kad neretai jo pasirinkta retorika griauna JAV pastangas pakeisti Kremliaus elgesį.

„J. Bidenas būtų ryžtingesnis ir pasinaudotų CAATSA suteikiamomis galiomis, kad įtikintų rusus atkakliau siekti susitarimo tam tikrais klausimais ir pasiektų vieningesnę nuomonę“, – sako mokslinių tyrimų centro „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis ir buvęs JAV iždo departamento pareigūnas Brianas O'Toole`as.

Analitikai teigia, kad D. Trumpo administracijos sąjungininkams ir Rusijai skleidžiama žinia įvairiais užsienio politikos klausimais dažnai yra nenuosekli: prezidentas siūlo vienus dalykus, kaip antai grąžinti Rusiją į G8, o vyriausieji jo administracijos pareigūnai pasisako priešingai.

Anot F. Hill, kuri Baltuosiuose rūmuose dirbo nuo 2017 m. balandžio iki 2019 m. liepos, dėl šios priežasties Kremliaus pareigūnai neretai suabejodavo, ar jų susitikimai su aukščiausio rango D. Trumpo administracijos pareigūnais buvo bent kiek svarūs.

Toksiška tema

Pasak analitikų, J. Bideno administracija Kremliui pasiūlytų nuoseklesnę politiką, kuri leistų JAV ir Rusijai nuveikti daugiau, net jei jo pozicija ar retorika būtų griežtesnė nei D. Trumpo.

Aiškesnė žinutė reikštų, kad „tam tikrais klausimais JAV politika gali būti griežtesnė, nei buvo D. Trumpo laikais, – sako Rusijos politikoje besispecializuojantis Sirakūzų universiteto politikos mokslų profesorius Brianas Tayloras. – Tačiau tai taip pat gali reikšti, kad tam tikrose situacijose būtų lengviau rasti abiem pusėms naudingus sprendimus, kurių šiuo metu rasti nepavyksta, nes procesas tinkamai neveikia.“

Be to, jis teigia, kad naujas prezidentas galėtų sudaryti sąlygas labiau nešališkoms diskusijoms apie Rusijos politiką Vašingtone, kur ši tema buvo laikoma toksiška per visą D. Trumpo kadenciją, nuo pat tos akimirkos, kai JAV žvalgyba paskelbė, kad Maskva kišosi į 2016 m. rinkimus ir demonstravo prielankumą D. Trumpui.

Vėlesnis specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Rusija kišosi į rinkimus, tačiau nebuvo rasta įrodymų, jog D. Trumpas dėl to būtų susitaręs su Maskva, gerokai apsunkino JAV ir Rusijos derybas įvairiais kitais klausimais.

„Jei šį kartą laimėtų demokratai, tam tikra prasme visa tai nueitų praeitin“, – sako B. Tayloras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt