Pasaulyje

2020.10.31 12:10

Kodėl Vokietija įveda karantiną: situacija geresnė nei Lietuvoje, bet apsigalvoti pakako savaičių

Mindaugas Savickas, specialiai lrt.lt iš Vokietijos2020.10.31 12:10

Antradienį nuotolinėse derybose tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir žemių premjerų netikėtai sutarta įvesti antrą visuotinį karantiną. Nors sergamumo situacija Vokietijoje, lyginant su aplinkinėmis šalimis (taip pat ir Lietuva), geresnė, siekiama laiku „sulaužyti“ antrąją pandemijos bangą.

„Hensel“ kavinėje Herfordo mieste ryte pilna senjorų, tik gerai apsidairius galima rasti vieną kitą laisvą vietą. Su elektriniu neįgaliojo vežimėliu pusryčiauti įrieda ir 80-metis, sergantis lėtine obstrukcine plaučių liga. Iš po kaukės kyšo permatomi plastikiniai vamzdeliai, vedantys į vežimėlyje gulintį deguonies balioną.

Vyresnio amžiaus žmones Lietuvos kavinėse gali pamatyti retokai. Vokietijoje – atvirkščiai – jaunimas pluša, o pensininkai būriuojasi, bendrauja, pusryčiauja ir geria kavą. Toks įprastas vaizdas pirmojo karantino metu buvo dingęs, vasarą grįžęs, kūrė ramybės ir normalumo pojūtį, bet jau ateinantį pirmadienį jo vėl nebeliks.

Vokietijos kavinėse lankytojai jau seniai, nuo tada, kai pasibaigė pirmasis karantinas, privalo užrašyti ir palikti savo vardus, pavardes, telefonų numerius ir namų adresus. Realybėje tai daroma toli gražu ne visada, priklauso nuo lankytojų, o ir darbuotojų ūpo, pareigingumo.

Įvykus protrūkiui Hamburgo bare „Katze“, miesto sveikatos detektyvams nepavyko atsekti maždaug 100 iš 600 lankytojų kontaktų. Daugelyje lapelių buvo nurodyti tokie vardai, kaip Ančiukas Donaldas, Varliukas Kermitas.

Nei Varliukas Kermitas, nei Ančiukas Donaldas nuo pirmadienio bare prisėsti nebegalės.

Tikslas – apginti silpniausiuosius

Pirmadienį startuosiančiu karantinu tikimasi apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes – senelius, sunkiomis ligomis sergančiuosius, visus tuos, kuriems infekcija mirtinai pavojinga. Kad vaikai nenukentėtų, mokyklos ir darželiai liks atviri, tai – prioritetas.

Iš piliečių reikalaujama atsisakyti visų nebūtinų kelionių, bet kokio turizmo. Viešumoje galima susitikti žmonių grupėmis daugiausia iš dviejų namų ūkių, jeigu bendras susirinkusiųjų skaičius neviršija 10.

Atsisakoma bet kokių renginių, kuriuose susirenkama bendrauti ir praleisti laisvalaikio. Teatrai, muziejai, barai, kavinės, viešbučiai, sporto klubai, masažo salonai, kitos panašios įstaigos liks uždarytos mažiausiai iki lapkričio pabaigos. Profesionalios sporto varžybos vyks be žiūrovų. Nei patalpose, nei lauke neleidžiamas bet koks komandinis mėgėjiškas sportas.

Visoms nukentėjusioms įmonėms bus skiriama finansinė parama. Manoma, kad tam prireiks iki 10 milijardų eurų.

Situacija geresnė nei Lietuvoje

Pavasarį, pirmosios bangos metu, Lietuva ėmėsi ankstyvų ir labai griežtų priemonių, nors sergamumo rodikliai, lyginant su šiandieniniais, buvo dešimteriopai mažesni. Vokietija šiek tiek švelnesnį karantiną įvedė palaipsniui maždaug dviem savaitėmis vėliau. Priemonės suveikė gerai.

Vokietija, kaip ir Lietuva, išvengė tokios tragedijos, kokią teko patirti Italijai, – mirti paliktų sergančių senelių, karinių sunkvežimių konvojų su palaikais, jų šarvojimo ledo arenose. Ispanijoje iš kelių senelių prieglaudų išsibėgiojus personalui, čia įžengę kariai rado tik mirusių senukų palaikus.

Infekcijų ir, svarbiausia – mirčių nuo COVID-19 skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, abiejose valstybėse liko daug mažesnis, lyginant su karantiną įvesti pavėlavusiomis ar išvis jo neįvedusiomis šalimis.

Europos ligų ir kontrolės centro duomenimis, nuo pavasario iki rugsėjo vidurio naujų infekcijų skaičius, per dvi savaites tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje, lyginant su Vokietija, buvo mažesnis.

Spalio pabaigoje situacija pasikeitė – Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 201,6 naujų infekcijų per dvi savaites, Vokietijoje – 168,4.

Lietuva Vokietiją pagal šį rodiklį pavijo ir aplenkė rugsėjo 24 d. (27,5 atvejo Lietuvoje, 27,4 Vokietijoje).

Augimas eksponentinis, užsikrėtimų aplinkybės neaiškios

Antradienį Angela Merkel su skubiu pranešimu kreipėsi į gyventojus. Ji pabrėžė, kad, naujų atvejų skaičiui pradėjus augti eksponentiškai, dvigubėjant per vis trumpesnį laiką, delsti nebegalima.

Pasak kanclerės, reanimacijos ir intensyviosios terapijos palatose gydomų žmonių skaičius padvigubėjo per savaitę, o tų, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, – per 9 dienas.

„Šiandien sveikatos sistema su iššūkiu susitvarko. Visgi, esant tokiam infekcijų plitimo tempui, po kelių savaičių pasieksime savo sveikatos sistemos pajėgumo ribą. Apie tai mus įspėjo medicinos intensyviosios terapijos organizacijos. Yra visiškai aišku, kad veikti reikia dabar“, – su į akis krentančiu ramumu, lėtai, bet užtikrintai kalbėjo kanclerė.

Roberto Kocho instituto duomenimis, 75 proc. pastarąsias kelias dienas šalyje fiksuotų naujų užsikrėtimų aplinkybės – neaiškios.

Viešai skelbiamame nuotolinės konferencijos tarp kanclerės ir žemių vadovų dokumente teigiama, kad eksponentinis augimas vyksta, nepaisant visų taikytų priemonių. „Siekiant išvengti skaudžios sveikatos krizės, ribojant gyventojų kontaktus, būtina stabdyti infekcijos plitimą iki atsekamo – 50 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę dydžio“, – rašoma dokumente.

Karantinas (taip anksti) – netikėtas, nelauktas

Dar prieš dvi savaites Roberto Kocho institute vykusioje spaudos konferencijoje Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas teigė, jog antro karantino tikimybė nedidelė, o debatai – nereikalingi.

„Prie ko jie veda? Vėlgi prie didžiulių rūpesčių verslo, prekybos žmonėms, egzistencinių ekonomikos klausimų. Todėl reikia tikslingų susitarimų, kad tam tikrose srityse regioniniu lygiu reikia ribojimų, bet ne to, kas ankstesnėje situacijoje buvo teisingai panaudota“, – kalbėjo J. Spahnas.

„Higiena, kaukės, atstumų laikymasis turi teigiamą poveikį. Nėra fiksuojama protrūkių kirpyklose, prekybos centruose, labai nedaug – viešajame transporte. Reiškia, „AHA“ taisyklė (vok. Abstand halten, Hygiene beachten und Alltagsmaske tragen – Laikytis atstumo, paisyti higienos, kasdien dėvėti kaukes – LRT.lt) suveikė gerai, efektyviai“, – kalbėjo J. Spahnas.

Žurnalistų paklaustas, kokį atvejų skaičių pasiekus antrasis karantinas būtų neišvengiamas, J. Spahnas neatsakė ir kategoriškai pabrėžė, kad nori išvengti žiniasklaidos antraščių, teigiančių, kad „J. Spahnas neatmeta antro karantino galimybės“ ar panašių. „Mes turime būti atidūs, atsakingi ir vengti kalbėjimo, kuris peržengia logikos ribas“, – tada sakė jis.

Prabėgus savaitei, infekcija plinta eksponentiškai, o ministras, pats susirgęs COVID-19, izoliavosi.