Pasaulyje

2020.10.29 20:46

Bideną palaikantis JAV lietuvis: ne aš palikau respublikonus, jie apleido mane

Lukas Kivita, LRT RADIJAS, LRT.lt2020.10.29 20:46

Jungtinėse Valstijose gyvenantis lietuvis Juozas Kazlas – vienas iš kelių šimtų lietuvių išeivių, jų atžalų, kurie priklauso Joe Bideną JAV prezidento rinkimuose palaikančiai bendruomenei. Jo asmeninis pasirinkimas politikoje nesvyravo dešimtmečius, tačiau pastarieji metai daug ką pakeitė.


„Lithuanian Americans and Friends for Biden“, arba lietuviškai – Amerikos lietuviai ir draugai už Bideną – JAV gyvenančių lietuvių sambūris, artėjančiuose prezidento rinkimuose reiškiantis palaikymą Joe Bidenui ir Demokratų partijai.

Kaip rašoma grupės tinklapyje, „nors esame skirtingų požiūrių ir priklausome skirtingoms politinėms partijoms, turime bendrą tikslą: užbaigti nežinomybę, chaosą ir apgaules, kurios siejamos su Trumpo administracija ir, jungiantis prie daugybės tokių bendruomenių kaip mes visoje Amerikoje, palaikyti Joe Bideno išrinkimą kitu šalies prezidentu.“

Šios grupės narys Juozas Kazlas yra Niujorke gyvenantis lietuvių kilmės amerikietis ir nepriklausomas politikos stebėtojas. LRT RADIJUI jis pasakojo, jog dešimtmečius buvo ištikimas respublikonų partijos rėmėjas, tačiau keliuose pastaruosiuose rinkimuose balsavo už demokratą Baracką Obamą, o šįsyk nedvejoja rinkdamasis Donaldo Trumpo konkurentą.

„Mano tėveliai pabėgo iš Lietuvos per karą Stalino laikais, aš gimiau Švedijoje, užaugau Amerikoje. Mūsų šeima buvo stipriai religinga ir antikomunistinė. Respublikonai mums dažnai atrodė tvirtesni antikomunistai negu kairiosios pakraipos demokratai. Pritarimas respublikonams mūsų šeimai ir daugybei Amerikos lietuvių beveik politinės tapatybės dalis. Būdamas jaunas rėmiau Goldwaterį, po to balsavau už Nixoną, Reaganą ir abu Bushus, tėvą ir sūnų“, – sakė J. Kazlas.

Pašnekovas sako visada manęs, jog valdžia neturi būti pernelyg galinga, tačiau laikmetis po Šaltojo karo pabaigos parodė grėsmes, kurias kelia pernelyg didelė ekonominės galios koncentracija stambiose korporacijose. Respublikonų lyderių laikysena jų atžvilgiu nuvylė, sako J. Kazlas, dabartinio prezidento D. Trumpo politikoje matantis ir daugiau trūkumų.

„Po komunizmo žlugimo pradėjau matyti, kad auga ekonominė galios koncentracija ir respublikonai labai pataikauja ir padeda korporacijoms, stambiam verslui. Padeda naikinti apribojimus ir kontrolę, net kai tai kenkia šaliai. Taip pat konservatorių judėjimas dalinai atsidavė ekstremistams, pavyzdžiui, tiems, kurie neigia klimato kaitą. Trumpo kandidatūra, ypač Putino garbinimas, parodė man, kad ne aš palikau Respublikonų partiją, o kad ji apleido mane“, – kalbėjo J. Kazlas.

Save laikantis konservatyviu, Amerikos lietuvis sako, kad George‘o Busho jaunesniojo prezidentavimo laikai privertė jį permąstyti savo prielankumą respublikonams.

„Man atrodė, kad jis mažai dėmesio kreipia į paprastus žmones, o daugiau į korporacijas. Tai netipiška konservatoriui, bet prisipažįstu, kad balsavau už Obamą ir pirmą, ir antrą kartą. Nors nesu ir tipiškas liberalas, kurie Amerikoje yra kairieji, kai kuriose srityse jis buvo arčiau mano galvosenos negu McCainas, kurį labai gerbiu kaip Amerikos didvyrį“, – aiškino J. Kazlas.

Su šūkiu „America First“ D. Trumpui pavyko į savo pusę palenkti visuomenės dalį, kuriai svarbiau atrodė atsigręžti į JAV vidaus problemas, į antrą planą pastumiant aktyvų vaidmenį pasaulyje.

„Amerikos istorijoje visada buvo stipri izoliaciją remiančių grupė ir ta prasme Trumpas yra dalis tradicijos. Ir teisybė, kad po Vietnamo ir Irako karų yra nemažai amerikiečių, ir dešiniųjų, ir kairiųjų, kurie sako: „baikime su tais amžinais karais“. Ir jis atstovavo jų galvosena, bet darė tai, man atrodo, labai nesubtiliai“, – sakė J. Kazlas.

D. Trumpo užsienio politika, pasak pašnekovo, pasėjo abejones JAV kaip patikima partnere saugumo klausimuose, o kaip vieną blogiausių to pavyzdžių, J. Kazlas įvardija veiksmus Artimuosiuose Rytuose – kai praėjusių metų rudenį paskelbta apie iš šiaurės rytų Sirijos atitraukiamas amerikiečių pajėgas, regiono kurdai apie tai prabilo kaip apie išdavystę. J. Kazlo manymu, D. Trumpas šiuo atveju suklydo.

„Jie kariavo su mumis prieš islamistinę grupuotę, mes jiems padėjome patarėjais ir lėktuvais, bet sunkiausias karas buvo kurdams, kurie prarado 11 tūkst. karių. Mažai tautai tai yra labai didelis skaičius – pagalvokim, ką reikštų, jeigu 11 tūkst. lietuvių kareivių žūtų. O Trumpas juos išdavė. Sąjungininkai, man atrodo, bus labai atsargūs su Amerika, jeigu jis liks prezidentu, jie kels klausimą, ar tikrai galima pasitikėti“, – kalbėjo jis.

Palyginimas su Lietuva neatsitiktinis – J. Kazlas stebi ir vertina JAV užsienio politiką ir per įtakos šaliai, iš kurios kadaise jo tėvai emigravo, perspektyvą. Todėl kandidatų dėmesys NATO ir bloko atgrasymo pajėgumai yra kitas svarbus faktorius, sako jis. Galiausiai D. Trumpas, pašnekovo manymu, nėra tas, kuris pajėgtų užglaistyti Amerikos visuomenės susiskaldymą.

Pasak J. Kazlo, JAV lietuvių bendruomenėje pažiūros įvairios, „yra skilimų“, tačiau jie ne tokie dideli, kad grėstų jos tarpusavio solidarumui.

„Visi mano draugai lietuviai Niujorke ir bendrai rytų pakrantėje – Bostone, Vašingtone, remia Bideną. Esu tikras, kad yra kitos grupės draugų, pavyzdžiui, kai kurie pensininkai Floridoje, kurie palaiko Trumpą. (...) Kai mūsų organizacija „Amerikos lietuviai ir draugai už Bideną“ spausdino reklamą lietuvių laikraštyje „Draugas“, ir ta reklama buvo su 300 lietuvių parašų, kad jie remia Bideną, „Draugo“ vyriausioji redaktorė gavo keletą laiškų, skundžiantis, kodėl laikraštis spausdina Bideno propagandą“, – pasakojo J. Kazlas.

Visas pokalbis – LRT RADIJO tinklalaidėje „Amerika renkasi“. Visus tinklalaidės epizodus galite rasti LRT.lt mediatekoje.

Kitoje „Amerika renkasi“ tinklalaidėje LRT RADIJAS kalbina D. Trumpą palaikančius Amerikos lietuvius.