Pasaulyje

2020.11.01 21:32

Kinija nori cenzūruoti Vokietijos knygas – įsako perrašyti, liepia kartu spausdinti prezidento kūrinius

LRT.lt2020.11.01 21:32

Besistengdama plėsti savo įtaką užsienyje, Kinija dažnai peržengia politikos ir verslo ribas ir pasirenka, pavyzdžiui, literatūrą ir leidybą. Kaip išsiaiškino „Deutsche Welle“, Vokietijos leidėjai atsidūrė tarp tų, į kuriuos nusitaikė kinų cenzūra.

Vos spėjo knygos atkeliauti iš spaustuvės, kai buvo paprašyta atlikti tam tikrus pakeitimus. Vokietijos pietvakariuose esančiame Eslingeno mieste įsikūrusios nedidelės leidyklos savininkė Nora Frisch sulaukė prašymo nutraukti romano leidybą.

Knygą „Laumžirgio akys“ (angl. „Dragonfly Eyes“) parašė garsus kinų rašytojas Cao Wenxuanas, geriausiai žinomas dėl savo kūrinių vaikams ir jaunimui. Netrukus po to, kai buvo atliktas romano vertimas į vokiečių kalbą, jį licencijavusi Kinijos leidykla susisiekė su N. Frisch ir liepė išimti knygą iš prekybos.

Leidėjo atstovė N. Frisch paaiškino, kad ji turėsianti atlikti keletą pataisymų, ir įspėjo, kad priešingu atveju teks atšaukti planuojamus knygos pristatymo renginius, kuriuose numatytas autoriaus dalyvavimas.

„Jos žodžiai iš tiesų skambėjo agresyviai“, – prisiminė N. Frisch, kurios vadovaujama leidykla „Drachenhaus Publishing Company“ specializuojasi leidinių apie kinų kultūrą ir šios šalies literatūros leidyboje.

Kinijos žiniasklaida ir leidėjai pasitelkia minkštąsias galias

Pastaraisiais metais Kinijos valdžiai labiau susirūpinus Kinijos įvaizdžiui užsienyje, cenzūra sustiprėjo. Prezidentas Xi Jinpingas ne kartą pabrėžė, kad tikisi, jog Kinijos žiniasklaida ir leidėjai prisidės prie šalies minkštųjų galių stiprinimo, „teisingai pasakodami Kinijos istoriją“, rašo „Deutsche Welle“.

Tokios politikos poveikis neseniai išryškėjo Vokietijoje, kai stambus knygynų tinklas „Thalia“ kai kuriose parduotuvėse netikėtai itin daug vietos ėmė skirti kinų literatūrai. Pirkėjai greitai pastebėjo, kad šiose lentynose sunku būtų rasti Kinijos komunistų partiją kritikuojančios literatūros. Užtat paties Xi Jinpingo kalbų rinkiniai buvo išstatyti pačiame priekyje.

Kiek vėliau „Thalia“ atstovai prisipažino, kad ekspoziciją kuravo valdančiajai komunistų partijai priklausančios „China International Publishing Group“ patronuojamoji bendrovė Vokietijoje „China Book Trading“. „Thalia“ neatskleidė, ar „China Book Trading“ mokėjo už jų produkcijai skiriamą prekybos plotą.

„Sunku pasakyti, kur yra raudonosios linijos“

Romane „Laumžirgio akys“ pasakojama prancūzės moters, ištekėjusios už verslininko iš Šanchajaus, istorija. Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vykusios kultūrinės revoliucijos metu moteris, tuo laiku jau močiutė, apkaltinama šnipinėjimu. Ją sučiumpa sukarintos Raudonosios gvardijos kovotojai ir nuskuta plikai. Prasidėjus vidinei kovai tarp atskirų Raudonosios gvardijos grupuočių, moteriai pavyksta pasprukti, rašo „Deutsche Welle“.

Pataisymai, kurių kinų leidėjai reikalavo iš N. Frisch, buvo susiję su keliomis pastraipomis paskutiniame 120 puslapių romano skyriuje. DW peržvelgė pakeitimus, kurie, atrodo, tėra nežymūs istorijos pakoregavimai, o ne esminiai pokyčiai.

Pirminėje versijoje prancūzė paprašo vienos iš Raudonosios gvardijos sargybinių, aštuoniolikmetės merginos, paskolinti jai šaliką, kad ji galėtų prisidengti galvą. Pataisytoje versijoje šaliką senolei pasiūlo pati mergina. Tokių pakeitimų priežastys nėra aiškios ir vargu ar gali turėti įtakos įvykių eigai.

„Sunku pasakyti, kur yra raudonosios linijos, – sako Honkongo universitete vykdomai nepriklausomai tyrimų programai „Kinijos žiniasklaidos projektas“ vadovaujantis cenzūros specialistas Davidas Bandurskis. – Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį reikia suprasti, yra tai, kad Kinijos komunistų partija niekada nepalieka istorijos už nugaros. Ji visada eina priekyje ir yra suvokiama, kaip neišvengiama grėsmė partijos vadovybei.“

Kultūrinė revoliucija – jautri tema

Kai DW susisiekė su Nankine įsikūrusia leidykla „Phoenix Juvenile and Children Publishing“, kuri ir nurodė atlikti pakeitimus romane „Laumžirgio akys“, su N. Frisch kalbėjusi darbuotoja teigė neva pakeisti tam tikras vietas prašęs pats autorius.

Tačiau dviejų leidėjų bendravimas atskleidžia kitą šios istorijos pusę. Susirašinėjime, kurį matė ir DW žurnalistai, „Phoenix“ darbuotoja Vokietijos leidėjai aiškina, kad „atitinkami departamentai“ pateikė neigiamų atsiliepimų apie romaną ir kad ši tema yra „jautri“. Be to, ji kelis kartus priminė N. Frisch, kad būtina aiškiai nurodyti ir viešai paskelbti, kad tai yra literatūros kūrinys ir kad jame pasakojama istorija yra „išgalvota, neparemta tikrais įvykiais“.

Tuo tarpu leidime mandarinų kalba autorius pratarmėje aiškiai rašo, kad istorija yra paremta jo sutikto žmogaus prisiminimais.

Vėliau „Phoenix“ darbuotoja, neva vadovaudamasi „autoriaus ir valstybės interesais, liepė N. Frisch nutraukti knygos reklamą. Ji pridūrė, kad „istorija yra susijusi su kultūrine revoliucija, o šie metai yra jubiliejiniai, todėl kol kas šios knygos leisti negalima“.

Šie pokalbiai vyko 2019 m. spalio pabaigoje, kai Kinijos Liaudies Respublika buvo ką tik atšventusi 70-metį. Tuo metu kinų leidėjų tonas netgi tapo grasinantis. „Paklausykite mūsų patarimo, – sakė „Phoenix“ atstovė. – Tokiu būdu apsaugosite ir savo leidyklos interesus.“

Licencijos sutartyje, su kuria DW turėjo galimybę susipažinti, nenumatytas joks galutinio leidimo tikrinimas. „Susitarimas buvo paprastas – aš gaunu tekstą ir jį išsiverčiu, – sako N. Frisch. – Nenoriu būti naudojama jokiuose politiniuose žaidimuose“.

Kinijos leidėjai vis įžūliau kišasi

Tai jau toli gražu ne pirmas kartas, kai N. Frisch susiduria su Pekino kultūrine savivale. Kartą Pekino leidėjai atsisakė suteikti licenciją detektyvui, jei tuo pačiu nebus išleistas ir prezidento Xi Jinpingo kalbų rinktinė.

2014 m. Kinijos spaustuvė, kurioje N. Frisch užsakė atspausdinti vieną iš leidžiamų knygų, atsisakė spausdinti medžiagą dėl to, kad joje buvo žemėlapis, kuriame Taivanas buvo pažymėtas kitokiu pilkos spalvos atspalviu nei žemyninė Kinija. Pastaraisiais metais Pekinas sustiprino spaudimą įvairių šalių vyriausybėms izoliuoti Taivaną, kuris po 1949 m. įvykusio pilietinio karo atskilo nuo žemyninės Kinijos.

Kinijos spaustuvės, norinčios priimti užsakymus iš užsienio, privalo gauti specialų valdžios leidimą. Nors spaustuvės turi garantuoti, kad visas užsakymas bus išsiųstas į užsienį, jos vis tiek privalo laikytis šalies cenzūros įstatymų. „Jie griežtai atsisakė spausdinti knygą, kol nepakeičiau spalvos“, – sako N. Frisch. Apie panašius incidentus pranešė ir leidėjai iš Australijos bei Naujosios Zelandijos, rašo „Deutsche Welle“.

Visgi toks įžūlus kišimasis „Laumžirgio akių“ atveju nustebino N. Frisch. „Niekada nebuvau patyrusi nieko panašaus“, – sako ji. DW apklausė ne vieną leidėją ir vertėją, tačiau niekas neprisipažino susidūrę su panašiomis situacijomis. Visgi keletas jų atkreipė dėmesį į tai, kad Kinijos leidėjai aktyviau bando išleisti daugiau komunistų partijai palankios literatūros.

Viena vokiečių vertėja, nepanorusi skelbti savo vardo ir pavardės, prisiminė, kad buvo pakviesta į konferenciją Pekine. Iš įvairių šalių susirinkę vertėjai ir leidėjai buvo apgyvendinti penkių žvaigždučių viešbutyje ir vaišinami prabangiomis vakarienėmis. Tada jiems buvo įteikta visa krūva knygų apie Xi Jinpingo „Juostos ir kelio“ pasaulinės infrastruktūros kūrimo iniciatyvą, kuri, jos manymu, vargu ar būtų buvusi įdomi ir naudinga vokiečių auditorijai.

Žinoma austrų vertėja Ingrid Fischer-Schreiber sakė neseniai gavusi keletą vertimų užklausų tiesiogiai iš Kinijos valstybinių organizacijų. Tarp jų buvo ir cenzūros administracijos darbuotojo vaikystės prisiminimai bei žinomo partijos šulo darbai, rašo „Deutsche Welle“.

Kai kurie vertėjai patys yra tapę Kinijos propagandos taikiniu. Ilgametę patirtį turintis vertėjas Michaelis Kahnas-Ackermannas buvo užsipultas Kinijos socialinėje žiniasklaidoje, kai paaiškėjo, kad jis ketina versti Fang Fang knygą „Uhano dienoraštis“ (angl. „Wuhan Diary“), pasakojančią apie miestiečių patirtus sunkumus COVID-19 protrūkio metu. Fang Fang ir M. Kahną-Ackermanną internete užsipuolė nacionalistų minia, kai kurie komentatoriai jį netgi vadino „akivaizdžiai prieš Kiniją nusistačiusiu blogiuku“.

Vis dar galima įsigyti priminę „Laumžirgio akių“ versiją

Nepaisant „Phoenix Publishing“ reikalavimų, N. Frisch išleido romaną be pakeitimų. Leidėjas atšaukė planuotą autoriaus paskaitą Vienoje, tačiau leido organizuoti susitikimą Bonoje su sąlyga, kad autorius skaitys ištraukas tik iš savo ankstesnių kūrinių.

Vokietijoje vis dar galima įsigyti pirminę romano „Laumžirgio akys“ versiją. „Esu nepriklausoma leidėja, – sako N. Frisch. – Nesuprantu, kodėl turėčiau atsisakyti žodžio laisvės.“

Populiariausi