Pasaulyje

2020.10.30 05:30

Protestai, streikas, bet Lukašenka nesitraukia – kas laukia Baltarusijos?

Julius Palaima, LRT.lt2020.10.30 05:30

Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos paskelbtas trijų punktų ultimatumas ir reikalavimas Aliaksandrui Lukašenkai atsistatydinti liko neįgyvendinti, tad šalies žmonės tęsia streikus. Ekspertai tvirtina, kad Vakarų šalys deda nepakankamai pastangų, siekdamos užtikrinti baltarusių laisvę, tuo metu Rusija susiduria su vidinėmis prieštaromis, o A. Lukašenka padarys viską, kad poste išsilaikytų kuo ilgiau. Kas laukia Baltarusijos?

Šią savaitę į Baltarusijos miestų gatves traukia dar daugiau valdžios veiksmais nepatenkintų šalies gyventojų, o ketvirtadienį į šios šalies teritoriją norėję patekti vairuotojai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos ir Lenkijos liko nieko nepešę – jiems įvažiuoti buvo neleidžiama.

A. Lukašenkos režimas šį sprendimą grindė neva bandymu sustabdyti koronaviruso plitimą šalyje, tačiau politologai mano, kad tai gali būti dar vienas valdžios bandymas pasėti baimę tarp kaimyninių šalių.

O prie nacionalinio streiko Baltarusijoje prisideda daugiau visuomenės grupių – studentai, valstybės tarnautojai ar net didžiausių įmonių darbuotojai.

Autoritarinis lyderis A. Lukašenka sakė, kad išvardytos grupės turi pačios apsispręsti, kurią poziciją – valdžios ar opozicijos – jos užims, ir teigė šiam jų sprendimui neprieštaraujantis.

„Lai jie patys apsisprendžia, kur nori gyventi ir ką nori veikti“, – Baltarusijos valstybinei naujienų agentūrai „BelTa“ sakė A. Lukašenka.

Daugiau nei 80 dienų trunkantys mitingai Baltarusijoje neslopsta, o brutaliai veikiantis režimas masiškai sulaiko protestuotojus, šie pakliūva neramumus malšinantiems OMON pareigūnams į rankas.

Režimas viliasi, kad po kiek laiko protestuojančių ir valdžia nusivylusių šalies gyventojų entuziazmas nuslūgs, o A. Lukašenkos aplinka galės lengviau atsikvėpti, tačiau patys protestuotojai tiki, jog jų pastangos gali duoti teigiamą rezultatą.

„Režimas supranta grėsmę“

Tūkstančiai valstybinių įmonių darbuotojų nusprendė prisidėti prie šalyje jau trečią mėnesį vykstančių protestų ir mano, kad jų veiksmai gali išjudinti 26 metus valdančio A. Lukašenkos režimo pamatus.

„Nacionalinis streikas gali paveikti tiek valdžios, tiek opozicijos veiksmus. Eilinių piliečių protestai yra labai svarbūs, tačiau kai mitinguoti išeina įmonės, tai gali pakirsti režimo ekonominį gyvybingumą“, – situaciją vertino buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius Baltarusijoje Nigelas Gouldas-Daviesas, rašo „Radio Free Europe / Radio Liberty“.

Nors protestai šalyje pastaruoju metu buvo kiek aprimę, S. Cichanouskajos paskelbtas ultimatumas gali įkvėpti dar daugiau gyventojų.

„Po tris mėnesius trunkančių protestų buvo jaučiama, kad baltarusiai kiek pavargę, o režimas tikėjosi, jog jie visiškai aprims“, – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ teigė įvykius Baltarusijoje analizuojanti Hanna Baraban.

Tačiau pastarųjų dienų posūkiai ir valstybinių įmonių darbuotojų įsitraukimas į mitingus įkvėpė naujos gyvybės ir vilties, kad situacija pagaliau gali pasikeisti.

Įmonių darbuotojų norą prisidėti prie protestų dar labiau paskatino S. Cichanouskajos pažadas remti dėl dalyvavimo mitinguose atleistus valstybinių įstaigų darbuotojus, o šiems paremti jau surinkta daugiau nei 5,9 mln. eurų.

Pasigenda griežtesnių Vakarų priemonių

Tarptautiniai ekspertai vengia braižyti konkrečius Baltarusijos ateities scenarijus, tačiau nevengia kritikuoti pastaruoju metu pernelyg ramios Vakarų šalių reakcijos į masinius neramumus.

Įvykius Minske iš arti stebinti „The Jamestown Foundation“ Rytų Europos analitikė Alexandra St John Murphy naujienų portalui LRT.lt teigė, kad ir pati susidūrė su režimo brutalumu, kai antradienį režimo kontroliuojama policija buvo sulaikiusi jos partnerį, kuris vėliau titaniškomis pastangomis buvo paleistas.

Analitikė tikina, kad ją džiugina Europos Sąjungos ir Vakarų šalių dėmesys problemoms ir situacijai Baltarusijoje, tačiau mano, jog pritaikytų sankcijų neužtenka norint visiškai pažaboti režimo savivalę.

„ES ir Vakarų šalių sankcijos yra tikrai svarbios, tačiau jos labiau simbolinės nei efektyvios susiklosčiusioje situacijoje. Kaip matome, tai nesustabdo A. Lukašenkos ir jo valdomų policijos pareigūnų smurto prieš taikius protestuotojus“, – portalui LRT.lt tvirtino A. St John Murphy.

Kalbėdama apie galimas papildomas sankcijas analitikė teigė, kad būdų dar labiau nubausti A. Lukašenkos režimą tikrai yra, o ES bei Vakarų šalys galėtų tuo pasinaudoti.

„Reikia sankcijas taikyti žemesnius postus užimantiems režimo šalininkams, kurie tiesiogiai prisidėjo prie žiauraus protestų malšinimo ir buvo nenubausti“, – LRT.lt savo nuomonę išreiškė A. St John Murphy.

Jos įsitikinimu, tik taip būtų galima iš esmės paveikti nepajudinamą režimą, kuris savomis taisyklėmis žlugdo visuomenės pasitikėjimą valdžia.

„Sankcijos turėtų būti taikomos tiems, kurie buvo atsakingi už balsų klastojimą rugpjūčio mėnesį vykusiuose rinkimuose, ar vietos teisėjams, kurie be jokių apčiuopiamų įrodymų nuteisė protestuotojus ir pasodino juos į kalėjimus“, – kalbėjo „The Jamestown Foundation“ analitikė Minske.

„Reikia imti ir veikti“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Vytis Jurkonis tvirtino, kad Lietuvos ir Vakarų šalių politikai dar visiškai neapleido Baltarusijos klausimo, tačiau norint pakeisti situaciją kaimyninėje šalyje būtina veikti aktyviau.

„Negalima sakyti, kad klausimo darbotvarkėje neliko, tiesiog ES kabinetuose jis nebėra toks svarbus, dingo šios padėties, kaip itin kritinės, vertinimas“, – kalbėjo V. Jurkonis.

Jo teigimu, žmonės aplinkui jau susigyveno su šia situacija, o tai, kad Baltarusijos miestų gatvėse protestuoja šimtatūkstantinės minios ir į kalėjimus masiškai sodinami žmonės, jau nieko nebestebina.

„Reikėtų daugiau politikų ryžto, ypač kalbant apie sankcijas, plėsti jų sąrašą, įtraukiant ir eilinius pareigūnus iš tų padalinių, kurie dalyvauja represijose. Tų žmonių vardai ir pavardės yra puikiai žinomi“, – kalbėjo VU TSPMI lektorius.

V. Jurkonio tikinimu, tarptautinė bendruomenė žengė pirmą žingsnį, paskelbdama A. Lukašenkos valdymą nelegitimiu, tačiau netolimoje ateityje būtina žengti antrą žingsnį.

„Reikia pasakyti, kas iš tiesų yra legitimus Baltarusijos vadovas, nes nėra aišku, su kuo reikia oficialiai kalbėtis, – sakė V. Jurkonis. – Atrodo, kad to padaryti nenori tiek Vakarų valstybės, tiek pati S. Cichanouskaja.“

Pasak VU TSPMI dėstytojo, reikia skelbti naujus rinkimus, pasitelkiant tarptautinius stebėtojus, ir tokiu būdu keisti nusistovėjusią situaciją Baltarusijoje.

„Šiuo metu mes save migdome įvairiomis ekspertų įžvalgomis ir tarptautinėmis konferencijomis, nors puikiai suprantame, ką reikia toliau daryti“, – pridūrė V. Jurkonis.

VU TSPMI lektorius įsitikinęs, kad itin reikšmingas bus ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos įsitraukimas į galimus rinkimus ir jų stebėseną Baltarusijoje.

„Iš principo visi žino, ką daryti, tiesiog reikalinga politinė valia“, – situaciją kaimyninėje šalyje įvertino politologas.

„Valdžia nesėkmingai griebiasi šiaudo“

Ketvirtadienio vakarą Baltarusija nepranešusi uždarė sieną su Lietuva, o į šios valstybes teritoriją nebuvo įleidžiami vairuotojai.

Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos vairuotojams, o pati Baltarusija tokius veiksmus grindė neva prastėjančia situacija dėl COVID-19 suvaldymo.

VU TSPMI dėstytojas V. Jurkonis tikina, kad tai tik pretekstas ir dar viena nesėkminga Baltarusijos režimo priemonė bauginti kaimynines valstybes.

„Signalų yra įvairių. Girdime, kad iš Ukrainos pusės vėl per sieną įleidinėjami žmonės. Panašu, kad tai yra susiję ir su pastarųjų dienų įvykiais ir postų perdalinimais Baltarusijos valdžios viduje, įskaitant ir vidaus reikalų ministro Jurijaus Karajevo pašalinimą iš posto“, – kalbėjo VU TSPMI lektorius V. Jurkonis.

„Šis sienų uždarymas, neva dėl COVID-19 situacijos ar kaltinimai Lenkijai, rodo, kad valdžia bando griebtis paskutinio šiaudo, tačiau nesėkmingai. Bauginimas, manipuliacijos ar kiti režimo sprendimai paprasčiausiai neveikia. Tokie sprendimai atrodo kvailai ir net turbūt kelia klausimus pačios Baltarusijos jėgos struktūrų darbuotojams“, – pridūrė V. Jurkonis.

„Valdžios sprendimai parodo, kad situacija toli gražu nėra stabili“, – sako VU TSPMI dėstytojas.

Lukašenka pozicijų neužleis?

Šiuo metu itin sudėtinga spręsti, kaip toliau rutuliosis įvykiai Baltarusijoje. Ekspertų teigimu, neatrodo, kad autoritaras A. Lukašenka turėtų užleisti savo poziciją, o ir šios šalies elitas toliau jį palaiko.

„Net neįsivaizduoju tokio scenarijaus, kad A. Lukašenka savo noru užleistų prezidento postą. Tai nerealu. Jo valdymui neprieštarauja ir šalies elito sluoksniai“, – naujienų portalui LRT.lt kalbėjo analitikė Minske A. St John Murphy.

„The Jamestown Foundation“ ekspertės tikinimu, elito atstovai nesiryžta dalyvauti streikuose ir dėl sankcijų, kurios paveiktų juos ir jų šeimų gerovę.

Pasak jos, suimti protestuotojai pastebi, kad policija vis labiau demoralizuota ir pavargusi, tad valdžios aparatui ateityje reikės daugiau išteklių ir pastangų, norint suvaldyti masinių protestų bumą.

„Labai sudėtinga paaiškinti dabartines protestuojančių žmonių nuotaikas, nes jos keičiasi kone kasdien, entuziazmą ir norą dažnai keičia neviltis“, – šių dienų įvykius Baltarusijos miestuose nušvietė A. St John Murphy.

Ji taip pat pažymėjo, kad S. Cichanouskajos išreikštas trijų punktų ultimatumas A. Lukašenkai pernelyg nekeičia bendros situacijos šalyje, tik atgaivina kiek priblėsusius protestus.

„Protestais savo tikslų pasiekti nepavyko, tačiau jie tęsiasi, prie jų prisideda gamyklų darbininkai, studentai“, – portalui LRT.lt sakė A. St John Murphy.

Dar nuo rugpjūčio mėnesio apžvalgininkai ir ekspertai svarstė, kokie scenarijai gali išsipildyti nesiliaujant protestams Baltarusijoje.

Vieni tvirtino, kad šalis ateityje bus dar labiau integruota į kaimyninės Rusijos veiksmus ir priklausoma nuo jos ekonomikos, rašo „Belarus Digest“.

Jeigu situacija Baltarusijoje prastės A. Lukašenkos nenaudai, Kremliui gali tekti priimti jam pačiam nemalonius sprendimus: arba suteikti paramą vis labiau visuomenės pasitikėjimą prarandančiam autoritarui, jį stumiant dar gilesniu integracijos keliu, arba išvis atsitraukti nuo politinės paramos A. Lukašenkai teikimo ir vidinių reikalų kaimyninėje šalyje sprendimo.

Su „Belarus Digest“ kalbėjęs „Rytų Centro“ Varšuvoje tyrėjas Andrejus Jelisejevas teigė, kad antras iš minėtų variantų yra mažai tikėtinas, o drastiškų įvykių fone Rusijos ir Kremliaus vaidmuo Baltarusijoje tik išaugtų.

Kitas įvardytas scenarijus, kad protestai šalyje neturėtų padaryti didelės įtakos, o A. Lukašenka bent artimiausiu metu turėtų išlaikyti valdžios kontrolę, stebint šių dienų įvykius, atrodo labai tikėtinas.

Vakarai savo ruožtu turėtų imtis aktyvesnių priemonių, norėdami prisidėti prie režimo pokyčių Baltarusijoje.

Pritaikydami ekonominės paramos paketą šios šalies žmonėms, griežtindami sankcijas Baltarusijos pareigūnams įvairiuose valdžios sluoksniuose, remdami nevyriausybinių organizacijų veiklą, tiriant smurto protrūkius šalyje, jie galbūt sugebėtų pakreipti įvykių raidą jau trečią mėnesį protestų purtomoje valstybėje, tikina „Chatham House“ ekspertas Ryhoras Astapenia.

Tuo metu Baltarusijos gyventojams, nepatenkintiems esama tvarka ir A. Lukašenkos režimu, tėra vienintelis kelias – tęsti protestus tikintis, kad prie jų prisidės daugiau visuomenės grupių, kurios tiesiogiai susijusios su autoritarinio režimo gerove ir finansinėmis galimybėmis.