Pasaulyje

2020.10.28 11:37

Kremliaus dilema: Trumpas siūlo „suvienyti jėgas“, bet Maskva baiminasi Kinijos pykčio

„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.10.28 11:37

Antrosios kadencijos metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas stengtųsi privilioti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į savo pusę konfrontacijoje su Kinija, teigia buvusi Baltųjų rūmų patarėja.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Fiona Hill, „Brookings“ instituto vyresnioji ekspertė ir buvusi D. Trumpo Nacionalinio saugumo tarybos vyr. patarėja Rusijos ir Europos klausimais, teigia, kad dėl šios priežasties D. Trumpas anksčiau šiemet siūlė pakviesti V. Putiną į kitais metais vyksiantį G7 susitikimą.

„Trumpas tikrai nori, kad Putinas suvienytų jėgas [prieš Kiniją]“, – F. Hill paminėjo valandos ilgio interviu su Stanfordo universiteto nereziduojančiu profesoriumi, buvusiu JAV ambasadoriumi Ukrainoje Stevenu Piferiu.

„Taigi už įvairių malonybių ir „prašau apsilankyti“ (...) ir, galbūt, kito ginkluotės ribojimo etapo, už visko stovės Kinija“, – sakė patarėja.

Tačiau F. Hill teigė mananti, kad V. Putinas „gana nervingai“ sutiktų prašymą sujungti jėgas prieš didžiąją kaimynę Rytuose: „Rusai to tikrai nenori.“

D. Trumpas pradėjo konfrontuoti su Kinija atėjęs į valdžią 2017 metais, kitais metais pradėjo prekybinį karą prieš Pekiną, šiemet padidino įtampą įvesdamas draudimus kai kurioms kinų technologijų kompanijoms.

D. Trumpo administracija kaltino Kiniją nesąžiningomis prekybos sąlygomis, pramoniniu šnipinėjimu, prievartiniais technologijų perdavimais, subsidijomis valstybinėms įmonėms, Kinijos technologijų kompanijas apkaltino šnipinėjant Vyriausybei.

D. Trumpo administracija stumia sąjungininkus ir draugiškas valstybes prisijungti prie JAV uždraudžiant kiniškas 5G ryšio technologijas.

Kai įtampa santykiuose su Kinija itin išaugo vasarą, D. Trumpas, nepaisydamas kitų vadovų prieštaravimų, pareiškė, kad norėtų į kitą G7 lyderių susitikimą pakviesti V. Putiną.

G7 apima JAV, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Japoniją ir Kanadą. Anksčiau grupei, tada veikdavusiai G8 formatu, priklausė ir Rusija, bet ji buvo išmesta už 2014 m. įvykdytą Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją.

Kinijos baimė

F. Hill pareiškė, kad Rusija „itin baiminasi“ grieto Kinijos iškilimo ir nenori pasirodyti patekusi į geopolitines varžybas su šia šalimi.

Anot buvusios patarėjos, JAV padarė Rusijai „didelę paslaugą“ suartinusi šią šalį su Kinija labiau, nei tai būtų įvykę natūraliai.

Vašingtonas įsiutino tiek Maskvą, tiek Pekiną, bausdamas juos ekonominėmis sankcijomis ir draudimais.

Tačiau Rusija yra vis dar „itin sunerimusi“ dėl savo pasienio su Kinija.

Maskva ir Pekinas pasienio ribų sutartis pasirašė 10 deš. ir šio amžiaus pradžioje, sovietmečiu čia vyko smurtingi susidūrimai.

Neseni Pekino ir Delio susidūrimai pasienyje Himalajuose galėjo paskatinti Kremlių sunerimti, teigė F. Hill.

„Jei esi Maskvoje ir matai šiuos įvykius, gali susimąstyti ir susirūpinti dėl Kinijos požiūrio į tai, ką laikai išspręstais teritoriniais ginčais“, – nurodė buvusi patarėja.

Kinijos nacionalistai šiauriau Amūro upės esančias teritorijas laiko istoriškai kiniškomis, todėl F. Hill pažymėjo, kad „nėra visai neįtikima“, kad Pekinas pakartotų Rusijos veiksmus Kryme.