Pasaulyje

2020.10.30 22:27

Nuskendusio kelto „Estonia“ byla: kodėl Švedijos įstatymas draudžia nerti apžiūrėti galimos skylės?

LRT.lt2020.10.30 22:27

Estija primygtinai reikalauja, kad būtų atnaujintas tyrimas laivo nuskendimo vietoje. Švedija delsia, remdamasi įstatymu, draudžiančiu trikdyti žmonių palaidojimo vietos ramybę, rašo „Deutsche Welle“. 

Pirmą kartą per kelerius metus trys šalys – Estija, Švedija ir Suomija –ėmė derėtis dėl naujo tyrimo apie didžiausią pokario Europos istorijoje laivo katastrofą, nusinešusią 852 žmonių gyvybes.

Dialogas dėl kelto „Estonia“ paskendimo priežasčių buvo atnaujintas po to, kai šį rudenį pasirodė „Discovery Networks“ dokumentinių filmų ciklas „Visa keičiantis radinys“ (angl. „A Discovery that Changes Everything“). Povandeninių filmavimų metu laivo korpuse narai aptiko keturių metrų skersmens skylę, apie kurią iki šiol nieko nebuvo žinoma. Reaguodamas į naujai gautą informaciją, Talinas primygtinai reikalauja atnaujinti tyrimus laivo žūties vietoje. Tačiau Stokholme delsiama, prisidengiant Švedijos teisės aktų ypatumais, rašo „Deutsche Welle“.

Įstatymas, draudžiantis trikdyti kapų ramybę

1995 m. Estija, Švedija ir Suomija sutarė netrikdyti nuskendusio laivo aukų ramybės. Be to, Švedijoje buvo priimtas atskiras įstatymas, draudžiantis nerti į katastrofos vietą net ir su tikslu vykdyti oficialius tyrimus, įskaitant ir nuotolinio valdymo įrangos naudojimą. Šis draudimas, pasak Estijos valdžios institucijų, trukdo atlikti papildomus tyrimus. Todėl Talinas siekia, kad jis būtų atšauktas.

„Keltą tirs ne kapų plėšikai ar kokie nors pašaliniai asmenys, norintys iškelti žuvusiųjų palaikus ar jų daiktus. Juk draudimo trikdyti palaidojimo vietą idėja yra apsauga nuo būtent tokių atvejų, o ne bandymas kažką nuslėpti nuo tyrimą atliekančių institucijų“, – aiškina Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu patarėjas Martas Luikas.

Kalbėdamasis su DW žurnalistu jis sakė, kad šiuo metu Estija bando įtikinti švedus, kad „taip neturėtų būti“. Estija turi vilties. „Susirašinėjimas su Švedija rodo, kad jie puikiai supranta, ką tiksliai reikia pakeisti“, – sakė M. Luikas.

Švedijos vidaus reikalų ministras Mikaelis Dambergas savo neseniai išplatintame pareiškime neatmetė galimybės, kad įstatyme dėl draudimo trikdyti palaidojimo vietos ramybę gali būti padarytos atitinkamos pataisos, jei jas patvirtins ekspertai, rašo „Deutsche Welle“.

Tačiau kol kas, kaip pažymi ministro spaudos tarnybos atstovai, apie tai kalbėti „dar labai anksti“. „Manau, mes visi sutinkame, kad turėtume skirti laiko ekspertams išanalizuoti naują medžiagą ir išklausyti jų nuomonę apie tai, ką reikėtų daryti toliau. Mes neatmetame jokių priemonių naujoms aplinkybėms tirti, tačiau svarbu viską daryti teisingai“, – interviu DW sakė M. Dambergo atstovas spaudai Peras Strengbergas.

Kodėl Estija siekia atnaujinti tyrimus

Dokumentinių filmų ciklas, atskleidęs iki šiol nežinomas detales, sukėlė ekspertams naujų klausimų ir abejonių. M. Luikas vienas pirmųjų susipažino su filmuota medžiaga dar prieš serialui pasirodant ekranuose. Filmuotą medžiagą jis peržiūrėjo kartu su Talino universiteto ir Norvegijos gamtos ir technikos mokslų instituto mokslininkais, taip pat su laivų statybos bendrovės „Baltic Workboats“ specialistais.

Kaip rodo ataskaita, surašyta remiantis analizės išvadomis, keturių metrų skylė korpuse nėra vienintelė laivui padaryta žala, užfiksuota povandeninių filmavimų metu, – ekspertai pastebėjo dar vieną skylę dešiniajame laivo borte. Be to, jūros dugne buvo aptikta nemaža akmenų, galėjusių pažeisti laivo korpusą, krūva. Visgi šie kadrai nebuvo panaudoti kuriant dokumentinį serialą.

„Šiuo atžvilgiu mums tai nėra visiškai patikima medžiaga. Mes nebandome pasakyti, kad jie (filmo autoriai – red.) kažką slepia, tačiau tai reiškia, kad reikia organizuoti naujus povandeninius filmavimus palei visą kelto perimetrą ir aplink jį esantį dugną, – pabrėžia M. Luikas. – Kol kas, remiantis šiuo vaizdo įrašu, neįmanoma, tiksliai pasakyti, dėl ko laivo korpusui buvo padaryta tokia žala. Be to, šie kadrai nesuteikia mums pagrindo užginčyti oficialios tarptautinės komisijos išvadų apie nelaimės priežastis. Norint tai padaryti, reikia labai kruopščiai išanalizuoti šį atvejį.“

Ko siekia kelto „Estonia“ aukų artimieji

Estija, kuri dar prieš pasirodant filmui, pasiuntė specialistus peržiūrėti filmuotą medžiagą, užėmė aktyvią poziciją ir po to, kai jis buvo pristatytas plačiajai visuomenei, rašo „Deutsche Welle“.

Būtent ji paragino Švediją ir Suomiją įvertinti naujus faktus ir, jei reikia, iš naujo apsvarstyti 2009 m. baigto oficialaus katastrofos priežasčių tyrimo, kurį vykdė tarptautinė komisija, išvadas. „Mes norime kaip įmanoma greičiau pradėti naują tyrimą, kad gautume atsakymus į visus klausimus, iškilusius, pasirodžius naujai informacijai“, – spalio pradžioje sakė Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas.

Pažymėtina, kad vos prieš metus iki šių įvykių Estijos valdžios požiūris į laivo žūties tyrimą buvo visiškai kitoks. Tuo metu nukentėjusiųjų artimieji ir išgyvenę kelto keleiviai laimėjo teismo procesą prieš Estijos Vyriausybę. Jų skundo pagrindas buvo tai, kad valdžios institucijos keletą metų ignoravo prašymus atnaujinti katastrofos priežasčių tyrimą.

Tąkart teismas įpareigojo Vyriausybę parengti poziciją šiuo klausimu, o ministras pirmininkas J. Ratas pažadėjo priimti sprendimą atnaujinti tyrimą, tačiau, nepaisant aukų artimųjų spaudimo, valdžia ir toliau veikė gana vangiai. Tik po to, kai šių metų rugsėjį pasirodė dokumentinių filmų ciklas, sukėlęs naują galingą reikalavimų atnaujinti tyrimą bangą, Vyriausybė ėmėsi aktyvesnių veiksmų.

Kelto „Estonia“ nuskendimas

Keltas „Estonia“ nuskendo 1994 m. rugsėjo 28 d. pakeliui iš Talino į Stokholmą. Iš 989 laive buvusių žmonių išsigelbėti pavyko tik 138, vėliau vienas iš jų mirė ligoninėje. 852 žmonės žuvo. Po laivo katastrofos trijų šalių valdžia nusprendė nekelti kūnų į paviršių, o vėliau laivo liekanas užpilti akmenimis ir smėliu bei paskelbti jį žmonių palaidojimo vieta. Šį sprendimą jie aiškino būtinybe apsaugoti mirusiuosius nuo kapų plėšikų.

Nardymas katastrofos vietoje buvo griežtai draudžiamas. Taikos metu nuskendusiam laivui taikomos precedento neturinčios priemonės tapo įvairiausių sąmokslo teorijų ir nepasitikėjimo oficialaus tyrimo išvadomis priežastimi, rašo „Deutsche Welle“.

Daugelį metų nukentėjusiųjų artimieji ir išgyvenę kelto keleiviai siekė, kad oficialios išvados, teigiančios, jog vanduo į automobilių denį ėmė plūsti, atitrūkus priekiniam pakeliamajam skydui, per kurį į keltą įvažiuoja transporto priemonės, būtų peržiūrėtos. 155 metrų ilgio keltas nuskendo per mažiau nei valandą.