Pasaulyje

2020.10.27 22:00

Pranciškus ir LGBT teisės – kaip pasaulio katalikai reaguoja į popiežiaus pasisakymą

LRT.lt2020.10.27 22:00

Nors popiežius Pranciškus pritaria tos pačios lyties asmenų civilinei sąjungai ir LGBT + teisėms, šiai bendruomenei priklausančių žmonių diskriminacija tarp dvasininkų ir pasauliečių tęsiasi. Kas slypi už šios prieštaros, klausia „Deutsche Welle“.

„Kas aš toks, kad teisčiau homoseksualius žmones?“ – taip popiežius Pranciškus neva sakė žurnalistams, 2013 m. liepą kartu su juo skridusiems iš Rio de Žaneiro į Romą po Pasaulinės jaunimo dienos renginių.

Po septynerių metų pontifikas grįžo prie prieštaringai vertinamos homoseksualumo temos Katalikų Bažnyčioje. Neseniai pasirodžiusiame Jevgenijaus Afinejevskio dokumentiniame filme apie popiežių „Francesco“ jis sako: „Homoseksualūs žmonės turi teisę būti šeimoje. Jie yra Dievo vaikai ir turi teisę į šeimą. Nė vienas dėl to neturėtų būti atstumtas ar tapti nelaimingas“.

Nė vienas? Net katalikų kunigai ir tikintieji? Akivaizdu, kad Katalikų Bažnyčios požiūryje į homoseksualumą gausu prieštaravimų ir dvigubų standartų. Juk tas pats popiežius, kuris pritarė tos pačios lyties civilinėms sąjungoms, yra prieš tos pačios lyties asmenų santuokas. Tas pats popiežius, kuris sako, kad žmonės neturėtų būti „nelaimingi“ dėl savo seksualinės orientacijos, priešinasi homoseksualių asmenų įšventinimui į kunigus, rašo „Deutsche Welle“.

Bent jau popiežius yra nuoseklus savo nenuoseklume. Kai nuo 1998 m. iki 2013 m. tarnavo Buenos Airių arkivyskupu, jis agitavo už tos pačios lyties civilines sąjungas, tačiau iš esmės dėl to, kad LGBT + žmonėms nebūtų suteikta teisė tuoktis. Jo strategija nepasiteisino – 2010 m. Argentina tapo pirmąja Lotynų Amerikos šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas. Kiek vėliau tuo pačiu keliu nuėjo daugelis pasaulio šalių, įskaitant Vokietiją, tokį įstatymą priėmusią 2017 m., rašo „Deutsche Welle“.

Katalikų Bažnyčioje nėra vietos homoseksualumui

Tačiau Katalikų Bažnyčioje homoseksualumas tebėra tabu. 2015 m. spalį popiežius atleido homoseksualų kunigą iš Lenkijos, kuris įspūdingai atskleidė savo seksualinę orientaciją prieš pat aukščiausio lygio susitikimą šeimos klausimais.

2018 m. išleistuose pokalbiuose su ispanų misionieriumi Fernando Prado, pavadintuose „Pašaukimo stiprybė: pašvęstasis gyvenimas šiandien“ (angl. „The Strength of a Vocation: Consecrated Life Today“), pontifikas teigė, kad Katalikų Bažnyčioje „nėra vietos“ homoseksualumui, rašo „Deutsche Welle“. „Dėl šios priežasties bažnyčia ragina asmenų, turinčių tokį polinkį, nepriimti į (kunigišką) tarnystę ar pašvęstąjį gyvenimą“, – sakė jis.

Tačiau Vokietijoje Centrinis vokiečių katalikų komitetas jau daugelį metų ragina tos pačios lyties poroms „nešykštėti palaiminimų galios“. „Mes agituojame už tai, kad būtų sukurtos oficialios apeigos homoseksualioms poroms palaiminti“, – rašoma 2019 m. lapkritį išplatintame oficialiame pareiškime.

Vokietijos pietvakariuose esančiame Manheimo mieste dirbantis kunigas Theo Hippas mano, kad pastarasis popiežiaus pasisakymas yra bandymas atgaivinti sudėtingą diskusiją apie homoseksualumą Katalikų Bažnyčioje, pažymi „Deutsche Welle“.

„Jei būtų jo valia, popiežius Pranciškus pasakytų, kad kiekvienas kunigas ir pastorius turi stoti už homoseksualus, turinčius teisę gyventi oriai ir gauti teisinę apsaugą“, – sakė T. Hippas. Tačiau ši pozicija sukeltų didžiulį atgarsį tiek Katalikų Bažnyčioje, tiek ir politiniame pasaulyje.

T. Hipas yra puikiai susipažinęs su Katalikų Bažnyčios veikla visame pasaulyje. Jis rengia kunigus, atvykusius dirbti į Vokietiją, nes čia dvasininkų labai trūksta. Jie atvyksta iš įvairių pasaulio šalių, iš tokių vietų kaip Lenkija, Brazilija, Indija ar Tanzanija, rašo „Deutsche Welle“.

Nepasiruošę priimti homoseksualumo

Pusė visų pasaulio katalikų, kurių skaičius, kaip manoma, siekia apie 1,3 milijardo, gyvena Amerikose, ypač Lotynų Amerikoje. Nors 20 proc. Europos gyventojų save laiko katalikais, šis skaičius palaipsniui mažėja. Tačiau, pasak Vatikano naujienų agentūros „Agenzia Fides“, Azijoje ir ypač Afrikoje, kur maždaug 18 proc. gyventojų yra katalikai, šį tikėjimą išpažįstančių žmonių daugėja.

Tačiau, anot T. Hippo, būtent šiose augančiose Azijos ir Afrikos katalikų bendruomenėse pastarojo meto popiežiaus pasisakymas buvo sutiktas priešiškiausiai. „Afrikos katalikams arba Artimųjų Rytų krikščioniams akimirksniu užverda kraujas, vos tik kas nors pasako, kad tos pačios lyties asmenų partnerystė turėtų būti prilyginta santuokai“, – aiškina jis ir priduria, kad jie, kaip ir pats popiežius, dar nėra pasirengę iki galo priimti homoseksualumo Katalikų Bažnyčioje, rašo „Deutsche Welle“.

T. Hippas mano, kad nepaisant esminio Vatikano dogmatikų ir Azijos bei Afrikos konservatyvių lyderių pasipriešinimo, labai svarbu, kad Bažnyčia ir toliau diskutuotų apie homoseksualumą.

„Tai paskatintų aiškinimosi procesą, kuris parodytų, kad mes – Bažnyčia – taip pat esame atsakingi už nežmoniškumą savo dogmatizmu“, – sako jis. – Gerai, kad neturime jokios politinės galios.“

Vokietijos parlamente konservatyvių CDU ir CSU partijų lesbiečių ir gėjų interesams atstovaujančios grupės vadovas Alexanderis Vogtas tam greičiausiai pritartų. „Deutsche Welle“ jis sakė, kad labai džiaugiasi pastaraisiais popiežiaus žodžiais ir pridūrė, kad „to mes ilgai laukėme“.

„Jis ir praeityje yra keletą kartų davęs suprasti, kad yra bent jau gailiaširdingas gėjų ir lesbiečių atžvilgiu, – sakė A. Vogtas. – Aš iš karto pajutau, kad yra vilties sulaukti apgailestavimo žodžių dėl visų kančių ir skausmo, kurį Bažnyčia per pastaruosius šimtmečius suteikė gėjams ir lesbietėms.“