Pasaulyje

2020.10.24 20:39

Įvykiai Baltarusijoje. Lukašenka JAV valstybės sekretoriui kalbėjo apie tariamą agresijos grėsmę iš Lietuvos

atnaujinta 21.56
Ignas Jačauskas, BNS2020.10.24 20:39

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka telefonu kalbėdamas su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo užsiminė apie tariamą agresijos grėsmę iš Lietuvos ir Lenkijos, šeštadienį pranešė režimui lojali valstybinė žiniasklaida.

Televizijos ONT pranešime teigiama, kad A. Lukašenką sakė M. Pompeo, esą Baltarusijoje šiuo metu „aktyviai vyksta nacionalinis dialogas“.

ONT taip pat nurodė, kad A. Lukašenka pokalbio metu pabrėžė, jog Rusija yra pagrindinė Minsko sąjungininkė ir atkreipė dėmesį į paramą, kurią Maskva šiuo metu teikia Baltarusijai.

„Tuo pačiu, kaip buvo pažymėta, Rusija nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus. Tačiau [abi] šalys pasiruošusios reaguoti į kylančias išorines grėsmes“, – A. Lukašenkos žodžius citavo televizija.

„Konkrečiai, remiantis KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) sutartimi dėl bendros erdvės gynybos, išorinės agresijos iš Lenkijos, Lietuvos ar kitų šalių pusės atveju Baltarusija ir Rusija bus priverstos reaguoti“, – pokalbį citavo Baltarusijos prezidentūrai artimas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Pul pervogo“.

„Nei iš NATO, nei iš Lenkijos ar Lietuvos tokios grėsmės nereikia baimintis, nes ji neegzistuoja“, – M. Pompeo atsakymą A. Lukašenkai citavo kanalas.

A. Lukašenka ne kartą kaltino Lietuvą ir Lenkiją, esą jos kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus, o NATO vadino grėsme.

Lietuvos valdžios atstovai teigia, kad visuomenės pasitikėjimą visiškai praradęs A. Lukašenka tiesiog dirbtinai ieško priešų.

Cichanouskajos atstovė: atsakymas į ultimatumą – atšaukta Lukašenkos palaikymo akcija

Geriausias Minsko atsakymas į iškeltą „liaudies ultimatumą“ iš prezidento posto atsistatydinti Aliaksandrui Lukašenkai yra jo atšauktas sekmadienį turėjęs vykti palaikymo mitingas, sako Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atstovė Ana Krasulina.

„Mes gavome atsakymą, kai pamatėme, kad Lukašenka pabandė surengti didžiulį mitingą jam palaikyti, ir jam nepavyko to padaryti – šis mitingas buvo atšauktas. Tai yra atsakymas į mūsų ultimatumą: jis neturi palaikymo ir jis nesugebėjo suburti to mitingo, apie kurį jis pranešė. Įdomu tai, kad jis spėjo visus priversti dalyvauti, buvo daug grasinimų regionuose – mes tai girdėjome, daug žmonių perdavė mums įrašus“, – BNS šeštadienį tvirtino ji.

A. Lukašenka žiniasklaidai penktadienį tikino, kad į jo palaikymo akciją šalies sostinėje sekmadienį susirinkti ketino apie 300 tūkst. žmonių, tačiau jis paragino šalies premjerą įspėti vietos valdžią atšaukti masinius vykimus, kad „nebūtų paralyžiuotas Minskas“ ir dėl to, kad „nesugebėsime užtikrinti saugumo“.

Pasak A. Krasulinos, A. Lukašenkos sprendimas prievarta burti palaikymo mitingą buvo „pats nesėkmingiausias variantas“ iš galimų pasirinkimų, bandant „grasinti žmonėms, versti juos, rinkti juos visoje šalyje ir galiausiai – nesugebėti jų surinkti, paleisti ir meluoti, jog visa tai – saugant žmonių gyvybes dėl viruso“.

Ji taip pat teigia, kad A. Lukašenkai neįvykdžius reikalavimų atsistatydinti ir paleisti politinius kalinius, pirmadienį masinį nacionalinį streiką planuoja pradėti didžiausios šalies pramoninės gamyklos, kaip „Belaruskalij“ ir „Grodno Azot“, „MTZ“, „MAZ“, „MZKT“.

„Tai, kad išeina netgi gamyklų darbininkai, reiškia, kad socialinis kontraktas, kurį siūlė Lukašenka darbininkams, visiškai žlugo. Dabar tapo aišku, kad Lukašenkos režimas pritrūko resursų palaikyti tai, kad tokia valstybė nepavyko, šis modelis daugiau nebeveikia ir žlugo visa jo valdymo sistema“, – tvirtino A. Krasulina.

Ji pabrėžė, kad keliami reikalavimai yra „liaudies, ne Sviatlanos Cichanouskajos ultimatumas“ ir ragino jungtis prie streikų kiekvieną Baltarusijos pilietį bei siekti, kad „kaip įmanoma greičiau būtų pasiekta faktinio valdžios perdavimo“. Kartu ji akcentavo, kad nei protestai, nei planuojami streikai nebus koordinuojami S. Cichanouskajos štabo iš Vilniaus.

„S. Cichanouskajos štabas nekoordinuoja protestų, bet yra „telegram“ kanalai ir įvairios iniciatyvos, kurios koordinuoja ir įneša savo kūrybišką indėlį“, – tvirtino ji.

S. Cichanouskajos atstovė sakė, jog prie streikų pirmadienį bent trumpam kviečiamas prisidėti ir smulkusis verslas, vėliau iš jo laukiama palaikymo kitiems streikuojantiems. Anot jos, tikimasi, kad streikai vyks bent savaitę, o paskui bus vertinama situacija.

„Palaikytumėme, jei prie streiko prisijungtų visi, įskaitant smulkų ir vidutinį verslą, užvertų savo duris ir nedirbtų niekas, bet išeitų į eisenas mieste. Verslo nebūtina stabdyti dviem, trims ar penkioms savaitėms, nes iš tikrųjų verslas nedirba valstybiniam aparatui, jie dirba sau ir dirbs palaikydami streikuojančius. Mes nusprendėme, kad jie neturėtų naikinti savo verslo – jie gali tęsti darbą, bet kartu jie turi pademonstruoti visas įmanomas priemones streikuojančiųjų pagalbai, ypač pildant fondus, skirtus streikuojantiems palaikyti“, – teigė ji.

A. Krasulina taip pat ragino Baltarusijos žmones tradiciškai einant į sekmadienio protestus laikytis saugumo dėl plintančio koronaviruso, taip pat saugotis „galimų provokacijų“ minioje, o galimus provokatorius – sulaikyti panaudojant „savigynos būrius“ viešajai tvarkai palaikyti.

„Perspėjame mūsų rėmėjus, kad mūsų protestai – taikūs, mes jokių ginklų naudoti nesiruošiame, todėl bet koks kitoks elgesys reiškia, kad tai – valdžios provokacija“, – teigė ji.

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus S. Cichanouskaja į Vilnių pasitraukė po rugpjūčio 9-oisios rinkimų, kuriuose laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka. Iki šiol tebesitęsia tūkstantiniai gyventojų protestai, jie malšinami jėga.

38-erių metų politikos naujokė S. Cichanouskaja spalio 13-ąją paskelbė Minsko režimui „liaudies ultimatumą“ ir pagrasino nacionaliniu streiku, jeigu valstybės vadovas iki šio sekmadienio nepraneš apie atsistatydinimą, nebus nutrauktas smurtas prieš demonstrantus ir nebus paleisti politiniai kaliniai.

Baltarusijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė S. Cichanouskajos tarptautinę paiešką, nors dar anksčiau jos vardas buvo įtrauktas į Rusijos VRM ieškomų asmenų sąrašą.

A. Lukašenka telefonu pasikalbėjo su JAV valstybės sekretoriumi M. Pompeo

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka telefonu pasikalbėjo su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo ir papasakojo apie beprecedenčių opozicijos protestų krečiamoje šalyje vykstantį „nacionalinį dialogą“, šeštadienį pranešė valstybinė televizija ONT.

„Lukašenka informavo pašnekovą apie šiuo metu Baltarusijoje aktyviai vykstantį nacionalinį dialogą“, – sakoma televizijos pranešime.

ONT taip pat nurodė, kad A. Lukašenka pokalbio metu pabrėžė, jog Rusija yra pagrindinė Minsko sąjungininkė ir atkreipė dėmesį į paramą, kurią Maskva šiuo metu teikia Baltarusijai.

„Tuo pačiu, kaip buvo pažymėta, Rusija nesikiša į Baltarusijos vidaus reikalus. Tačiau [abi] šalys pasiruošusios reaguoti į kylančias išorines grėsmes“, – A. Lukašenkos žodžius citavo televizija.

Tuo metu M. Pompeo pabrėžė, kad palaiko Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, taip pat pasisako už santykių su Minsku plėtrą.

„Jų abiejų nuomone, padėtis po vasarį įvykusio Pompeo vizito Minske padėtis drastiškai pasikeitė, iškilo ir tebekyla vis naujų iššūkių“, – nurodė ONT.

Baltarusiją jau trečią mėnesį krečia protestai prieš autoritarinį lyderį A. Lukašenką, oficialiai paskelbtą rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų laimėtoju. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais. Vakarų šalys paskelbė sankcijų Minsko režimui.

Televizijos pranešime sakoma, kad A. Lukašanka tikino M. Pompeo, jog Baltarusija pasisako „už taikų ir ramų visų konfliktų sprendimą, taip už šalies ribų“.

„Dar viena pokalbio tema tapo vieno JAV piliečio Baltarusijoje likimas“, – nurodė ONT.

A. Lukašenka taip pat sakė, kad Minskas atidžiai stebi JAV prezidento rinkimų kampaniją ir palinkėjo sėkmės perrinkimo siekiančiam prezidentui Donaldui Trumpui.

Tuo metu Minske lietingą šeštadienį keli šimtai moterų surengė naujas eitynes, reikalaudamos nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujančio A. Lukašenkos atsistatydinimo. Panašių mažesnių demonstracijų buvo surengta ir kituose Baltarusijos miestuose.

Nuo šių masinių opozicijos protestų pradžios Baltarusijoje rugpjūčio mėnesį A. Lukašanka ne kartą kaltino Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes kurstant neramumus jo šalyje.

Kasdieniai protestai Baltarusijoje tęsėsi nepaisant demonstrantų areštų ir bauginimų bei neretai prasiverždavusio milicijos smurto. Didžiausios demonstracijos paprastai vykdavo savaitgaliais, kai kuriose jų susirinkdavo apie 100 tūkst. ir daugiau žmonių. Kitas didelis protestas turėtų įvykti sekmadienį, kai sukaks opozicinės Koordinacinės tarybos paskelbto „liaudies ultimatumo“, reikalaujančio A. Lukašenkos atsistatydinimo, terminas.

Tuo metu sekmadienį sostinėje planuotas A. Lukašenkos šalininkų mitingas, kuriame esą turėjo dalyvauti iki 300 tūkst. žmonių, buvo atšauktas – anot prezidento, kad „nebūtų paralyžiuotas Minskas“ ir kad „nesugebėsime užtikrinti saugumo“.

JAV ir Europos Sąjunga rugpjūtį Baltarusijoje vykusius rinkimus pasmerkė kaip nesąžiningus ir nelaisvus, taip pat paskelbė sankcijų aukšto rango Minsko režimo pareigūnams, kaltinamiems balsų manipuliavimu ir smurtu prieš taikius protestuotojus.