Pasaulyje

2020.10.24 20:19

Iš Lenkijos bėga persekiojami gyventojai – dėl „reformų“ prieglobstį jiems suteikia Europos šalys

Robert Coalson, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.10.24 20:19

Pagrindinės Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis skelbia, kad ES „yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms“. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe/Radio Liberty“ originalus kūrinys.

„Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms“, – rašoma dokumente.

Tačiau šio mėnesio pradžioje Norvegija, kuri nėra ES narė, bet savo Konstitucija garantuoja žmogaus teises, suteikė laikiną politinį prieglobstį lenkų žmogaus teisių aktyvistui Rafalui Gaweliui, jo žmonai ir jų mažai dukrytei. Oslas sutiko su jo teiginiu, kad populistinė Lenkijos Vyriausybė gerokai apribojo šalies teismų nepriklausomybę.

„Aš tiesiog parodžiau, kad šiuo metu Lenkijoje daugumą teismų perėmė politiškai įgalinti asmenys,– interviu telefonu iš Oslo RFE / RL sakė R. Gawelis. – Todėl negalime teigti, kad Lenkijoje yra nepriklausoma teismų sistema, nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios ir Vyriausybės įtakos.“

47 metų R. Gawelis yra Rasistinio ir ksenofobinio elgesio stebėjimo centro Balstogėje įkūrėjas ir vadovas. 2019 m. sausį jis buvo apkaltintas sukčiavimu, parašų klastojimu ir finansinių dokumentų padirbinėjimu ir nuteistas dvejus metus kalėti. Visus kaltinimus jis neigia ir sako, kad tapo politinio persekiojimo už centro veiklą, atskleidžiančią kraštutinių dešiniųjų ekstremizmą, auka.

R. Gawelis, kuris savo prieglobsčio prašyme taip pat nurodė sulaukęs kraštutinių dešiniųjų grupių, jo teigimu, susijusių su Lenkijos valdančiąja „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija, grasinimų, yra pirmasis lenkas, gavęs politinį prieglobstį Vakaruose po to, kai 2004 m. Lenkija įstojo į ES, o tiksliau, po to, kai dar 15 metų anksčiau šalyje žlugo komunistinis režimas ir baigėsi Šaltasis karas.

Populistinė PiS perėmė Lenkijos vairą 2015 m. ir yra nuolat kaltinama šalies demokratinių institucijų žlugdymu ir dešiniojo sparno ekstremizmo skatinimu.

„Po truputį judama link to, kad Lenkija taps fundamentalistine katalikiška šalimi, – teigia R. Gawelis. – Blogiausia yra tai, kad lenkų populistai suprato, jog žmonių gąsdinimas ir rinkėjų rato būrimas, pasitelkus baimę, suteikia didžiulį pranašumą... Kas kelerius metus PiS šiek tiek keičia naratyvą ir verčia savo sekėjus bijoti homoseksualų, pabėgėlių ar musulmonų.“

Pavojaus varpai dėl PiS vykdomų teisminių reformų skamba jau nuo 2015 m. Remiantis praėjusio mėnesio Europos Komisijos ataskaita apie teisės viršenybės padėtį bloko valstybėse, reformos „padidino vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios įtaką teisingumo sistemai ir apribojo teismų nepriklausomybę“.

„Visiškai kitokia interpretacija“

Panašus susirūpinimas jau ne vienerius metus reiškiamas ir dėl Vengrijos, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir jo nacionalistinė „Fidesz“ partija. JAV įsikūrusios NVO „Freedom House“ išleistoje rodyklėje „Freedom In The World“ Vengrijos statusas pažemintas iki „iš dalies laisvos“.

„Fidesz“ Vyriausybė kaltinama vykdanti „politiką, kuri trukdo jos pasaulėžiūros neatitinkančių opozicinių grupių, žurnalistų, universitetų ir nevyriausybinių organizacijų veiklai“.

2019 m. populiarus Vidurio Europos universitetas, kurį iš dalies finansavo Vengrijoje gimęs milijardierius George`as Sorosas, nutraukė didesnę dalį savo veiklos Vengrijoje, neatlaikęs dvejus metus „Fidesz“ Vyriausybės vykdytos priešiškos kampanijos. ES, JAV Vyriausybė ir viso pasaulio akademinės institucijos pasmerkė Budapešto veiksmus kaip išpuolį prieš akademinę laisvę.

Briuselyje įsikūrusio „Martens“ centro, kuris yra siejamas su centro dešiniąja Europos liaudies partija, politikos direktorius Rolandas Freudensteinas teigia, kad Lenkija ir Vengrija Europos Sąjungoje kelia unikalią problemą, nes laikosi „visiškai kitokios ES sutarčių interpretacijos“.

„Tai, kas šiuo metu vyksta [šiose] dviejose šalyse, iš esmės yra sąlygota skirtingo sutarčių aiškinimo, – sakė jis RFE / RL. – Ir yra labai sunku tai ištaisyti ir grįžti prie vieningo sutarčių traktavimo, kol šias šalis valdo tokios politinės jėgos.“

Anot R. Freudensteino, Lenkija ir Vengrija „tvirtina, kad teisinė valstybė remiasi nacionalinėmis tradicijomis ir kad nėra tvirtai pagrįsto Europos teisinės valstybės apibrėžimo“.

„Tai yra pagrindinė problemų, su kuriomis šiuo metu susiduriame Europos Sąjungoje, priežastis“, – pridūrė jis.

Kito Briuselyje įsikūrusio tyrimų centro „European Policy Center“ politologė Sophie Pornschlegel pažymėjo, kad nors R. Gawelio byloje figūruoja ne ES narė Norvegija, buvo atvejų, kai ES narės Vokietija ir Nyderlandai, vadovaudamosi panašiais argumentais, atsisakė išduoti Lenkijos piliečius.

„Jos taip pat nepasitiki tos šalies teisingumo sistema, o tai yra didžiulė problema, nes Europos bendradarbiavimo pagrindas ir yra abipusis pasitikėjimas teisingumo sistema ne tik kalbant apie piliečius, bet, žinoma, ir apie bendrą rinką“, – RFE / RL sakė S. Pornschlegel.

Politologė pridūrė, kad tai, jog Sąjunga vadovaujasi vienbalsiškumo principu, apsunkina konfrontaciją su kai kuriomis narėmis pamatinių vertybių klausimais.

„Viena didžiausių problemų, kurią įžvelgiu, yra tai, jog Europos vertybės laikomos politikos ar strategijos sritimi, kaip ir bet kuri kita politikos sritis, nesuvokiant, kad tai yra pamatinės vertybės, kuriomis grindžiame savo bendradarbiavimą, – sakė ji. – Šie klausimai turėtų būti sprendžiami visiškai kitaip nei, tarkim, ekonominės politikos ar klimato kaitos politikos problemos... Kai tos vertybės nebėra gerbiamos, iškyla reali problema, peržengianti kasdienių politinių interesų ir skirtumų, su kuriais susiduriame, ribas.“

Esminiai pokyčiai „turi prasidėti vietos lygiu“

„Carnegie Europe“ ekspertas Stefanas Lehne`as kiek ramiau vertina šią situaciją, nors pripažįsta, kad ES turi „didelių problemų daugelyje šalių, ypač Vengrijoje ir Lenkijoje“.

Vis dėlto, pasak jo, naujausiame Europos Komisijos pranešime apie teisės viršenybę teigiama, kad „problemų yra beveik kiekvienoje valstybėje narėje“.

„Nėra tokios vietos, kur teisinė valstybė tiesiog klestėtų“, – sakė jis RFE / RL.

S. Lehne`as teigia, kad Europos Teisingumo Teismas galėtų pasitarnauti kaip veiksmingiausias bloko mechanizmas atkuriant sutarimą dėl vertybių, ir pridūrė, kad teismas „šiek tiek aktyviau ėmėsi spręsti“ teisės viršenybės klausimus.

„Tiek Vengrijos, tiek Lenkijos atveju pastaruoju metu buvo priimta įvairių sprendimų, kuriuos galiausiai įgyvendino vyriausybės ir kurie paskatino pokyčius“, – sakė jis.

Tačiau didžiausias viltis jis sieja su Vengrijos ir Lenkijos piliečiais, pažymėdamas, kad „Fidesz“ pastaruosiuose savivaldybių rinkimuose patyrė nuostolių. „Lenkijoje taip pat galimi pokyčiai, nes pilietinė visuomenė abiejose šalyse yra aktyvi, – sakė jis RFE / RL. – Tai sunki kova, kuri šiek tiek užtruks, tačiau esminiai pokyčiai turi prasidėti vietos lygiu.“

R. Gawelis, pažadėjęs tęsti Lenkijos kraštutinių dešiniųjų stebėjimą iš Oslo, išreiškė panašias viltis. „Lenkai labai teigiamai nusiteikę Europos Sąjungos atžvilgiu, – sakė jis. – Mes, kaip tauta, visada vertinome Vakarų ir Vakarų civilizacijos pasiekimus. Visada siekėme jai priklausyti.“

„Viskas priklausys nuo to, ar demokratinėms jėgoms pavyks atsikovoti pozicijas Lenkijoje, ar PiS ir toliau valdys“, – reziumavo R. Gawelis.

Tuo tarpu jis yra iškėlęs tris bylas Lenkijos Vyriausybei, kurias šiuo metu nagrinėja Europos žmogaus teisių teismas.