Pasaulyje

2020.10.23 15:33

Ekspertai: tik laiko klausimas, kada Lukašenkos nebebus, bet pokyčiai nebūtinai nudžiugins

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.10.23 15:33

Tris mėnesius protestuojantys Baltarusijos gyventojai negalvoja apie geopolitinius pokyčius, tačiau ilgoje perspektyvoje tai neišvengiamai reiškia pasirinkimą – Rytų ar Vakarų keliu pasuks šalis. Rusija turi strategiją ir tikslus, ko nori Baltarusijoje, o Vakarai – ne. Todėl pokyčiai šalyje gali nenudžiuginti, teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) Baltarusijos klausymuose kalbėję ekspertai.

Nors baltarusiai protestuoja jau tris mėnesius, Aliaksandro Lukašenkos režimas tebėra tvirtai įsitvirtinęs. Taip yra dėl Rusijos paramos jėgos struktūroms, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) direktorė doc. Margarita Šešelgytė.

„Bet tai ne apie geopolitiką, Baltarusijos žmonėms nusibodo A. Lukašenkos režimas, kad į jų nuomonę nekreipiama dėmesio (...). Žmonės trokšta laisvės“, – dabartinę padėtį šalyje apibūdina M. Šešelgytė.

Anot jos, baltarusiai nekovoja prieš Rusiją, nes šalies ekonomika, verslas yra itin priklausomi nuo Rusijos rinkos, šalys itin integruotos karinėje srityje: „Ne paslaptis, kad NATO, planuodama pratybas, į šias valstybes žiūri kaip į vieną.“

Asocijuotasis RESC ekspertas Maksimas Milta protestų priežastį mato ir A. Lukašenkos negebėjime reaguoti į koronaviruso pandemiją, kuri baltarusius išmokė kaip koordinuoti, kofinansuoti savo veiklą, kartu padidino nepasitenkinimą režimu, paskatino mobilizaciją.

„Pirminis didesnis visuomenės postūmis link didesnio geopolitinio apsisprendimo, mobilizacijos įvyko pernai, kai A. Lukašenka pasirašė vadinamuosius integracijos su Rusija žemėlapius, kurių niekas nematė“, – teigia M. Milta.

M. Šešelgytė tam pritarė, primindama apklausas, pagal kurias dauguma nei rusų, nei baltarusių nepritarė glaudesnei šalių integracijai.

TSPMI doc. Dovilė Jakniūnaitė prideda, kad baltarusiai akivaizdžiai mažiau bijo režimo, jėgos struktūrų: „Todėl tik laiko klausimas, kada Lukašenkos nebus.“ Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad Baltarusija pasuks vakarietiškos demokratijos keliu. M. Milta pritaria, kad daug baltarusių itin neigiamai vertina režimui lojalius jėgos struktūrų pareigūnus.

ES negali ar nenori?

Ekspertų nuomone, protestuose vyksta vakarietiškų liberalios demokratijos, laisvės vertybių troškimo susidūrimas ir kova su rytietiškomis – „valdomos demokratijos“ – „vertybėmis“.

„Rusija nėra priešas ir Vakarai nėra draugas. Žinutė išeinanti iš protestų – ES vėliavų nėra, jos buvo pasirodžiusios, bet jas paprašyta nuimti. ES pasiūlė savo paramą, jos atsisakyta, čia ne apie tai. (...) Tai nėra geopolitinė kova trumpuoju periodu“, – sako M. Šešelgytė.

M. Milta teigia savo akimis per visus protestų mėnesius nematęs nė vienos ES vėliavos. „Bet nemačiau ir Rusijos vėliavų“, – sako jis.

„Mums tai geopolitinis protestas. Mūsų mąstymas įpratęs galvoti, kad tai baltarusių pasirinkimas su kuo jie labiau kalbės. Prielaida, kad neįmanoma išsėdėti viduryje. (...) Tikėtina, kad galime labai apsidžiaugti, bet ne mažiau tikėtina ir kad galime labai nusivilti dėl galimo baltarusių pasirinkimo“, – sako TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė.

Ji pažymi, kad šįkart Vakarų „stovykloje“ nėra JAV, todėl dėl įtakos Baltarusijoje rungiasi ES su Rusija, tačiau daugumai ES piliečių įvykiai Baltarusijoje nerūpi, o valstybių vadovams režimas nekėlė problemų, nereikėjo rūpintis Baltarusijoje. Tačiau M. Milta teigia, kad Vakarai tiesiog pasidavė Minsko skleidžiamam naratyvui, kad A. Lukašenka yra stabilumo garantas, status quo palaikymą su Baltarusija paskatino ir nuovargis nuo įvykių Ukrainos.

„Dabar reikia daryti pasirinkimus, gaunasi, kištis. Bet ES negali perspausti į savo pusę, kad neduotų Lukašenkai kozirio, patvirtinančio jo teiginio, kad europiečiai kišasi“, – padėtį analizuoja D. Jakniūnaitė. Ji teigia, kad Europa vis dar prisimena patirtį Ukrainoje, kai nebenorima kartoti praeities klaidų: „Svarbu suvokti, kad Europa nei nori galėti, nei gali turėti svertų šalyje, kurioje ji nebuvo 3 dešimtmečius.“

Tuo tarpu, M. Šešelgytė neatmeta minties, kad Baltarusijos visuomenė galų gale priims Konstitucijos permainas, kokias siūlo A. Lukašenka, taip sukuriant „fasadinę demokratiją“. Bet su tuo nesutinka M. Milta, anot kurio, „Golos“ surinkti duomenys rodo, kad šimtai tūkstančių baltarusių nepritaria šiai režimo iniciatyvai.

„(Baltarusiams) labiausiai norisi Šveicarijos, būti nei su vienais, nei su kitais“, – senesnių apklausų duomenis pristatė M. Milta.

Aiškiau paremti protestuojančius baltarusius esą būtų galima, jei išryškėtų jų ilgalaikiai kovos tikslai. „Kai pradės ryškėti kontūrai, ko Baltarusijos visuomenė nori, tada galima dėl to ir pakovoti. Dabar tai vienas iš stabdančių veiksmų. Bet kuriuo atveju, kova bus labai ilga“, – teigia TSPMI vadovė.

Rusijos planas

Rusija vengia atvirai kištis į įvykius Baltarusijoje, nes vengia prieš save nuteikti šalies gyventojus. Kremlius turi aiškų veiksmų planą, kaip pasinaudoti situacija, o ES ne – todėl negali pasiūlyti alternatyvių Baltarusijos ateities vizijų.

M. Šešelgytės nuomone, Rusija turi planą Baltarusijoje, o ES – ne, todėl dabar sunku siūlyti alternatyvias Baltarusijos ateities vizijas: „Rusija šiame paveiksle yra pagrindinis žaidėjas.“

Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodė informacija apie naujų partijų kūrimą, kuriose dalyvautų ir nacionalistinių pažiūrų aktyvistai, pasisakantys už glaudesnius ryšius su Rusija.

„Rusijai būtų naudingiausia tokia parlamentinė sistema. (...) Matoma, kad link to kelio yra judama“, – sako M. Milta, siūlantis Vakarams, NATO aktyviau galvoti, kokią Baltarusiją norėtų matyti ateityje ir laikytis griežtesnės pozicijos.

M. Šešelgytė svarsto, kad Europos nesidomėjimas Baltarusija galėtų būti Lietuvai naudingas, nes dabar Lietuva gali dirbti atkreipdama dėmesį, pagalbą baltarusiams. „Lietuva turėtų išnaudoti šį klausimą telkiant koalicijas pirmiausiai Europos mastu. Bet siekiant ko? Ką mes norime su Baltarusija padaryti? Rusija žino. O mes žinome? Nelabai“, – teigia TSPMI vadovė.

D. Jakniūnaitės nuomone, dabar ES turėtų didinti spaudimą Minskui nuo retorikos pereinant prie konkrečių priemonių: plečiant sankcijas, ribojant finansines transakcijas ir pan. Kartu būtina „nepavargti“ ir neatitraukti dėmesio nuo įvykių šalyje.