Pasaulyje

2020.10.23 09:27

Kalnų Karabacho konfliktas. Putinas teigia, kad per kovas žuvo beveik 5 000 žmonių

atnaujinta 18.39
ELTA, BNS2020.10.23 09:27

JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo penktadienį pradėjo derybas su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais, tarptautinei bendruomenei siekiant numalšinti įsiplieskusius susirėmimus dėl Kalnų Karabacho.

JAV Valstybės departamente susitikęs su azerbaidžaniečių ministru Ceyhunu Bayramovu M. Pompeo paspaudė jam ranką, diplomatijos vadovai apsikeitė mandagumo frazėmis.

Po šio susitikimo M. Pompeo turėtų susitikti su Armėnijos užsienio reikalų ministru Zograbu Mnacakianu. Jerevanas ir Baku atmetė trišalio susitikimo Vašingtone galimybę.

Prieš derybas M. Pompeo nesuteikė daug vilčių atkreipdamas dėmesį, kad ankstesnių susitarimų dėl ugnies nutraukino nebuvo laikomasi.

„Tai sudėtinga diplomatinė padėtis“, – M. Pompeo sakė žurnalistams trečiadienį.

„Mes, kaip ir beveik visos Europos šalys, laikomės nuomonės, kad teisingas kelias yra nutraukti konfliktą, pasakyti jiems sumažinti įtampą, (pasakyti), kad abi šalys turi atsitraukti, nekurstyti šio konflikto, neteikti jokių ginkluotės sistemų, jokios paramos, – sakė jis. – Tuomet galėtų būti rastas potencialiai visiems priimtinas diplomatinis sprendinys.“

Putinas teigia, kad per kovas žuvo beveik 5 000 žmonių

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį teigė, kad per naujas Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgų kovas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono žuvo beveik 5 000 žmonių.

Tai ženkliai didesnis skaičius, nei pateikia Armėnija ir Azerbaidžanas.

V. Putinas tvirtina, kad kelis kartus per dieną kalbasi su abiem šalimis, ir pridūrė, kad konflikte nepalaikys nė vienos pusės. Rusija turi karinę sąjungą su Armėnija ir turi karinę bazę šioje šalyje, tačiau Rusija taip pat palaiko glaudžius santykius su Azerbaidžanu.

„Abiejose pusėse yra daug aukų, po daugiau kaip 2 000 iš kiekvienos pusės“, – sakė Rusijos vadovas ir pridūrė, kad aukų skaičius artėja prie 5 000.

Oficialiais Azerbaidžano ir Armėnijos duomenimis, bendras aukų skaičius nesiekia 1 000.

Kalnų Karabacho de facto valdžios pareigūnai nurodo, kad per kovas nuo rugsėjo 27 dienos žuvo 874 jo kariškiai ir 37 civiliai. Azerbaidžanas teigia, kad per kovas žuvo 61 Azerbaidžano civilis, bet duomenų apie kariškių žūtis neskelbia.

Nepaisant paliaubų, pasiektų tarpininkaujant Rusijai, kovos dėl Kalnų Karabacho toliau tęsiasi.

Armėnijos ir Azerbaidžano kovos dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono atsinaujino rugsėjo 27 d., vyksta įnirtingi mūšiai.

Kalnų Karabachas yra atsiskyręs Azerbaidžano regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai. Regionas 1991-aisiais atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Tarptautinės teisės požiūriu regionas priklauso Azerbaidžanui.

Atnaujinta 15.15

R. T. Erdoganas: Turkija, kaip ir Rusija, turi teisę dalyvauti Kalnų Karabacho taikos procese

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, jog Ankara turi tokią pat teisę kaip ir Maskva dalyvauti Kalnų Karabacho taikos procese.

„Turkija turi tokią pat teisę dalyvauti Karabacho taikos procese kaip ir Rusija. Azerbaidžanas turi pagrįstą reikalavimą. Jeigu Armėnija siūlo Rusijai dalyvauti taikos procese, tai Azerbaidžanas siūlo įtraukti į jį Turkiją. Aš negirdėjau neigiamos Rusijos nuomonės šia tema“, - sakė Turkijos prezidentas.

Atnaujinta 10.06

NATO vadovas ragina Turkiją raminti Kalnų Karabacho konfliktą

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį išreiškė lūkestį, kad Aljanso sąjungininkė Turkija pasinaudos savo įtaka ir padės užkirsti kelią tolesnėms Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto kovoms.

Armėnija kaltina Turkiją kovose dėl Kalnų Karabacho regiono remiant Azerbaidžaną ir ragina NATO sustabdyti savo narę.

Tačiau J. Stoltenbergas, kuris trečiadienį NATO būstinėje Briuselyje susitiko su Armėnijos prezidentu Armenu Sargsianu, pabrėžė, kad ir Armėnija, ir Azerbaidžanas yra branginamos Aljanso partnerės, ir atsisakė palaikyti kurią nors iš jų.

Tačiau ketvirtadienį spaudos konferencijoje po gynybos ministrų susitikimo jis užsiminė, kad Turkija turi būti konflikto diplomatinio sprendimo dalis, ir smerkė pranešimus apie žuvusius civilius.

„Mums reikia nedelsiamo ugnies nutraukimo, taip pat kad ugnies ir visų kovos veiksmų nutraukimo būtų visiškai laikomasi, todėl raginame ir Armėniją, ir Azerbaidžaną nutraukti kovas“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

„Tokia žinia buvo perduota vakar, tokia žinia perduodama šiandien ir tai mano žinia pastarąsias savaites, – sakė jis. – Turkija yra branginama sąjungininkė, bet aš taip pat tikiuosi, kad Turkija pasinaudos savo didele įtaką regione įtampai mažinti.“

Šimtai žmonių – civilių ir kovų dalyvių – jau žuvo per naujausias kautynes dėl Kalnų Karabacho – seniai armėnų separatistų kontroliuojamo Azerbaidžano regiono. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas yra perspėjęs, kad šio konflikto diplomatinio sprendimo nebus dar „ilgą laiką“.

Armėnijos premjeras pritaria rusų taikdarių dislokavimui Kalnų Karabacho konflikto zonoje

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ketvirtadienį sakė, kad Jerevanui būtų priimtinas taikdarių dislokavimas Kalnų Karabacho konflikto zonoje ir kad šie taikdariai galėtų būti rusai.

„Mums priimtinas taikdarių dislokavimas. Galiu pasakyti, kad Azerbaidžano įsivaizdavimas dėl taikdarių [kontingento] sudėties nesutaps su Armėnijos įsivaizdavimu šiuo klausimu. Jei jau kalbėti apie kompromisus, čia taip pat kompromisinė versija gali būti rusų taikdarių buvimas. RF palaiko gerus santykius ir su Azerbaidžanu, ir su Armėnija. Labai svarbu atsižvelgti į kitų regiono šalių nuomonę, svarbu, kad konkrečios taikos palaikymo pajėgos stabilizuotų regioną, o ne atvirkščiai“, – interviu naujienų agentūrai „Interfax“ sakė N. Pašinianas.

Macronas Paryžiuje priėmė Armėnijos prezidentą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino išspręsti kruviną konfliktą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho. Jis ketvirtadienio vakarą Eliziejaus rūmuose Paryžiuje priėmė Armėnijos vadovą Armeną Sarkisianą, apie kurio vizitą iš anksto nebuvo skelbta.

E. Macronas susitikime pabrėžė, kad priimtinas tik derybose priimtas sprendimas. Tačiau deryboms atnaujinti esą būtinas „ramus klimatas“. E. Macronas telefonu kalbėjosi ir su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu bei Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš tai Maskvoje sakė, kad konfliktas jau pareikalavo tūkstančių gyvybių. Bendras aukų skaičius abiejose pusėse esą artėja prie 5 000.

Nuo rugsėjo pabaigos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano vyksta nuožmiausi mūšiai per pastaruosius metus.

Jau būta dviejų susitarimų dėl paliaubų, tačiau jos netrukus po įsigaliojimo buvo trapios. Dėl to abi pusės kaltino viena kitą – kaip ir dėl mūšų atsinaujinimo.

Konflikte Rusija, Prancūzija ir JAV tarpininkauja kaip vadinamoji Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupė.