Pasaulyje

2020.10.22 15:09

JAV ambasadorė: svarbu tęsti amerikiečių karių buvimą Lietuvoje, rūpestį kelia Rusijos veikla

Vykintas Pugačiauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.10.22 15:09

JAV yra tvirtai pasišventusi saugoti savo NATO sąjungininkus Europoje ir toliau tęs karių buvimą Lietuvoje bei kitose valstybėse, kuris skirtas atgrasyti agresyviai besielgiančią Rusiją, išskirtiniame interviu LRT TELEVIZIJAI teigia JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison.

Diplomatė teigia, kad JAV yra susirūpinusi Rusijos veiksmais, kai ne tik įsiveržiama į kaimynines valstybes, bet ir nuodijami šalies opozicionieriai. Tačiau amerikiečiai nepraranda vilties, kad su Kremliumi pavyks susitarti pratęsti branduolinę ginkluotę ribojančią sutartį, kurios galiojimo laikas netrukus baigsis.

JAV ambasadorė NATO: Amerika lieka ištikima Europos gynybai ir siekia stiprinti buvimą Baltijos šalyse

– Po ketverių šios JAV prezidento administracijos metų – ar Amerika tikrai pasišventusi Europos saugumui?

– Amerika tvirtai pasišventusi Europos saugumui per NATO, mūsų transatlantinį Aljansą. Ir manau, kad kaskart parodome, kad esame pasišventę daryti viską, ko reikia, kad apsaugotume Europą nuo bet kokios atakos, kuri tik galėtų įvykti. Manau, kad sustiprintas priešakinis buvimas (eFP) Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje, taip pat Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje labai svarbus, kad padėtų užtikrinti atgrasymą – aiškią liniją, kurios nevalia peržengti, kad būtų apsaugoti mūsų sąjungininkai Europoje, tarp kurių ir labai svarbi sąjungininkė Lietuva.

– Dar tvirtinti sustiprintą priešakinį buvimą yra gynybos ministrų dienotvarkėje. Ką reikia padaryti?

– Manau, mums svarbu tęsti pajėgų rotavimą visose Baltijos šalyse – kad parodytume, jog sustiprintas priešakinis buvimas yra kertinė NATO gynybos ir atgrasymo pastangų dalis. Ir toliau darome viskus reikalingus dalykus, kad rodytume parengtį: sustiprinto priešakinio buvimo rėmuose Baltijos šalyse ir Lenkijoje ir taikomojo priešakinio buvimo rėmuose Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Jos visos yra priešakinėse linijose, ir mes esame tam, kad jas apsaugotume ir užtikrintume, jog atgrasysime nuo bet kokio konflikto, kurį Rusija galėtų svarstyti Baltijos šalyse ar visame Aljanse.

– Rusija. Jos vaidmuo mums, čia, Lietuvoje, aišku, labai didelis. Ar įžiūrite, kad Rusija traukiasi ir kelia mažiau grėsmės, kai ją apima COVID-19? O gal matote, kad Rusija darosi agresyvesnė, kai ji nuodija savo opozicijos lyderius? Kaip vertinate grėsmę, kurią Rusija kelia dabar?

– Mes labai susirūpinę dėl Rusijos veiklos, kurią matėme pastaruoju metu. Pradedant nuo įsiveržimo į Ukrainą, Krymą, kai buvo atimta suvereni teritorija. Tai labai agresyvus ir piktybinis veikimas.

Dėl jo ir stojome į sustiprintą priešakinį buvimą, nes priešinsimės tokio pobūdžio suverenių teritorijų užėmimui, o Rusija rodo, kad to imtųsi. Rusija, kaip paminėjote, taip pat apnuodijo savo pačios opozicijos lyderį Navalną, ir jis vis dar taisosi po siaubingo apnuodijimo „Novičok“.

Tai buvo taip piktybiška, kad beveik nėra žodžių paaiškinti, kodėl Rusija elgtųsi šitaip barbariškai, bandydama nuodyti ir žudyti vieną iš savo opozicijos lyderių, tiesą sakant, pagrindinį. Ir visa tai – po to, ką ji padarė Jungtinėje Karalystėje, kai užpuolė vieną iš buvusių savo sovietinių piliečių, dabar Jungtinės Karalystės pilietį. Tuo pačiu „Novičok“ – Rusijoje pagamintu chemikalu, kuris yra uždraustas.

Tai labai agresyvūs veiksmai, ir kai dar pridedate nuolatines hibridines atakas, piktybišką informaciją, kurios pėdsakai veda į Rusijos socialinius tinklus – matyti, kad ji imasi priešiškų veiksmų. Ketiname stoti drauge su Lietuva ir Baltijos šalimis prieš visą tai.

– Ambasadore, ar esama tendencijos linkti prieš dvišalių gynybos santykių. Pavyzdžiui, Lietuva stebi, ką Lenkija sutarė su Jungtinėmis Valstijomis, o tai padaryta už NATO rėmų. Be to, jūsų prezidentas sprendimą iškeldinti karius iš Vokietijos taip pat aiškino dvišalėmis nuoskaudomis apie Vokietijos gynybos įsipareigojimus. Ar NATO nustumiamas į šoną, kai Europos šalys su Amerika imasi dvišalių susitarimų?

– Manau, visada palaikysime dvišalius santykius, ir jie, kaip įprasta tarp draugų, bus tai geresni, tai prastesni. Taigi dvišaliai santykiai bus puoselėjami, bet tai nereiškia mūsų transatlantinių ryšių silpninimo ar NATO silpninimo.

Tiesą sakant, mūsų ištikimybę NATO tik sustiprins. Europoje nebus mažiau Amerikos pajėgų. Tie 10 tūkstančių, kurie buvo minimi kaip paliekantys Vokietiją – o Vokietijoje vis dar liks 25 tūkstančiai, – tie 10 tūkstančių paskils po kitas Europos vietas, ir ten norime parodyti esantys pajėgūs pasklisti po tiek vietų, kiek tik galime. Taigi manau, kad mūsų pasišventimas Europai yra labai tvirtas, ir kad mūsų dvišaliai santykiai stiprina, o ne silpnina bet kokią NATO veiklą.

– Žvelgiant kitur, į pietryčius: Turkijos vaidmuo. Turkija jau kurį laiką yra trikdytoja, ir dėl (oro gynybos sistemos) S-400 pirkimo iš Rusijos, ir dėl šiaurės Sirijos, ir dėl Libijos, dabar – ir dėl Kalnų Karabacho, ir dėl (išteklių) paieškų Viduržemio jūros rytuose. Ar Turkija vis dar sąjungininkė, ar tik pėdsakas troškimų, puoselėtų prieš dešimtmečius?

– Na, tai klausimas, kuris dažnai užduodamas. Mes labai susirūpinę, ypač dėl S-400. Tai Rusijos raketų gynybos sistema, įkelta į mūsų aljansą, ir tai nepriimtina. Tai raudonoji linija, kurios iš tiesų negalime atsisakyti ir toliau daryti tai, ką su Turkija darėme.

Jie jau neteko teisės į (naikintuvus) F-35, kai galėjo turėti ir F-35 vieną iš gamybos linijų, ir priežiūros objektą. Kad jie norėtų šito atsisakyti mainais į sistemą, kuri nesuderinama su kitomis NATO sistemomis, yra ėjimas klaidinga kryptimi, ir mums tai kelia nerimą. Ir toliau bandome grąžinti Turkiją, kad ji vėl atitiktų mūsų lūkesčius, jog sąjungininkas mūsų Aljanse negali turėti rusiškos raketų gynybos sistemos. Dėl to dirbame.

– Jei jau minite raketas – NATO, kaip žinia, yra branduolinis Aljansas ir kliaujasi Amerikos branduoliniu skėčiu. Ir telikusi galioti paskutinė sutartis, START, bet ir jos galiojimas tuoj baigsis. Tačiau dabar girdime žinių, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija artėja prie sutarties pratęsimo. Ar Rusijos veiksmai gali būti patikrinami? Ar tikrinimo režimas ir yra kliūtis START sutarčiai atnaujinti?

– Na, tikrinimas yra būtinas bet kokio pobūdžio sutarčiai. O kadangi parodėme, kaip Rusija laužė Vidutinio nuotolio raketų sutartį, jei norime pratęsti naująją START sutartį, tai įmanoma, tik jei garantuosime, kad ir Rusijos ir Jungtinių Valstijų įsipareigojimai nedidinti branduolinių galvučių skaičiaus būtų patikrinami.

Mes savo įsipareigojimų laikysimės, mūsų skaičius bus skaidrus, ir tikimasi, kad Rusija elgsis taip pat. Tik su tokia viltimi ir įsipareigojimu galima sutarti, kad naujoji START sutartis būtų pratęsta metams, kol per tuos metus derėtumėmės dėl, tikėkimės, stipresnės, geresnės, geriau patikrinamos START sutarties.

Bet jei dėl šio vienų metų periodo sutartume – pasiūlėme tai Rusijai, o ji sakė, kad tuo susidomėjo, – turime vilties, kad pasieksime susitarimą, kuris naujosios START sutarties galiojimą pratęstų metams, o tuo metu branduolinių galvučių skaičių įšaldytume, kol deramės dėl, tikėkimės, kito branduolinio nusiginklavimo susitarimo.