Pasaulyje

2020.10.22 10:32

Kalnų Karabacho konfliktas. Putinas tikina, kad Rusija žiūri į Armėniją ir Azerbaidžaną kaip į lygius partnerius

atnaujinta 20.29
BNS, ELTA2020.10.22 10:32

Armėnija ir Azerbaidžanas Rusijai yra lygūs partneriai, ji visada palaikė ypatingus ryšius su abiem šalimis. Tai ketvirtadienį Valdajaus diskusijų klubo posėdyje pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Rusiją visada siejo ypatingi ryšiai su Armėnija. Bet mes visada palaikėme ypatingus ryšius ir su Azerbaidžanu. Rusijoje gyvena daugiau kaip 2 mln. armėnų ir apie 2 mln. azerbaidžaniečių. Šie žmonės čia gyvena beveik nuolat. Dirbdami Rusijoje, jie siunčia milijardus dolerių savo šeimoms. Visus šiuos žmones sieja labai pastovūs ir artimi ryšiai su Rusija humanitariniu pagrindu. Todėl mums ir Armėnija, ir Azerbaidžanas – lygūs partneriai“, - teigė V. Putinas.

Anot jo, Rusija nori palaikyti visaverčius santykius tiek su Armėnija, tiek su Azerbaidžanu. Su Armėnija, pasak V. Putino, Rusiją suartina krikščionybė, o su Azerbaidžanu ryšiai labai glaudūs kitose srityse. Kartu jis atkreipė dėmesį į tą faktą, kad Rusijos Federacijoje beveik 15 proc. gyventojų išpažįsta islamą. „Net ir šiuo požiūriu Azerbaidžanas nėra mums svetima šalis“, – pridūrė prezidentas.

Pasak V. Putino, situaciją Kalnų Karabache reikia sureguliuoti ieškant konstruktyvių ir abiem konflikto šalims priimtinų kompromisų.

Azerbaidžano prezidentas patikino, kad nesutinka dėl referendumo idėjos

Azerbaidžanas niekada nesutiks, kad būtų rengiamas referendumas dėl Kalnų Karabacho apsisprendimo. Tai interviu Japonijos laikraščiui „Nikkei“ pareiškė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas.

„Kalnų Karabache nebus jokio referendumo. Mes su tuo niekada nesutiksime. Vykstant deryboms mes nedavėme tam sutikimo, o dabar, kai mes susigrąžinome didžiąją teritorijų dalį, apie tai negali būti ir kalbos“, - sakė I. Alijevas interviu, kuris buvo parodytas ketvirtadienį per valstybinį televizijos kanalą „AzTV“.

Anot prezidento, „apsisprendimo teisė yra svarbus tarptautinės teisės veiksnys, bet ji neturi pažeisti Azerbaidžano teritorijos vientisumo“. Tęsdamas šią temą, I. Alijevas pabrėžė, kad „armėnai jau apsisprendė“. „Jie turi nepriklausomą Armėnijos valstybę“, - pridūrė jis.

Azerbaidžano prezidentas neatmetė, kad Maskvoje gali įvykti jo susitikimas su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu, bet pabrėžė, kad Kalnų Karabacho konflikto taikaus sureguliavimo su dabartine Armėnijos vyriausybe perspektyvos yra labai tolimos.

Anot jo, „Armėnijos vadovybės pareiškimai ir jos veiksmai iš esmės padarė derybas beprasmiškas“. „Kai Armėnijos ministras pirmininkas pareiškia, kad „Karabachas – tai Armėnija“, kad Azerbaidžanas turi vesti derybas su vadinamąja Kalnų Karabacho vyriausybe, tai galimybių derėtis beveik nelieka“, - sakė I. Alijevas. Jis pavadino Armėnijos poziciją nekonstruktyvia.

Prezidentas taip pat teigė, jog Azerbaidžanas neatmeta galimybės, kad į Kalnų Karabachą būtų nusiųsta tarptautinių stebėtojų arba taikdarių, bet jis iškels savo sąlygas.

Pasak I. Alijevo, jis kol kas negavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimo apsilankyti Maskvoje ir aptarti su Kalnų Karabachu susijusią situaciją.

Putinas pareiškė, kad aukų skaičius artėja prie 5 000, nors oficialus nesiekia tūkstančio

Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad beveik 5 000 žmonių žuvo per ilgiau kaip tris savaites trunkančias kovas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

„Mūsų duomenimis, žuvusiųjų skaičius abiejose pusėse yra beveik 2 000, tai yra, bendras mirčių skaičius jau artėja prie 5 000“, – televizijos eteryje sakė V. Putinas.

Naujausias oficialiai patvirtintas žuvusiųjų skaičius nesiekia tūkstančio.

Armėnijos premjeras prabilo apie beprasmes derybas

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas trečiadienį atmetė konflikto su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho diplomatinio sprendimo galimybę, suduodamas naują smūgį pasaulio galių pastangoms užtikrinti ilgalaikes paliaubas.

Jau beveik mėnesį vyksta nuožmūs Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimai dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo kontroliuoja armėnų separatistai.

Kovos nusinešė šimtų žmonių gyvybes, o pasaulio įtakingosioms valstybėms kol kas nepavyksta įtikinti nė vienos iš konflikto šalių jas nutraukti.

Kalnų Karabacho konfliktas „ilgai neturės diplomatinio sprendimo“, vaizdo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė N. Pašinianas, kuris paragino armėnus eiti savanoriais į frontą.

„Yra pergalė ir yra pralaimėjimas, jokio vidurio nėra“, – sakė jis.

N. Pašiniano teigimu, derybos dėl Kalnų Karabacho statuso dabar yra beprasmės. Armėnijos premjeras taip pat apkaltino Azerbaidžaną nenoru leistis į kompromisus.

Tuo metu Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo patarėjas Hikmetas Hajiyevas pareiškime nurodė, jog N. Pašiniano komentarai „dar kartą parodo, kad Armėnija visai nesuinteresuota taikiu konflikto išsprendimu“.

Sulaužytos paliaubos

Azerbaidžanas ir Kalnų Karabachą kontroliuojantys armėnų separatistai į konfliktą dėl šios kalnuotos provincijos yra įsitraukę nuo 10-ojo dešimtmečio karo, pareikalavusio apie 30 tūkst. gyvybių.

I. Aliyevas yra sakęs, kad paliaubos įmanomos tik tuo atveju, jeigu Armėnijos pajėgos pasitrauks iš Kalnų Karabacho ir visų užimtų aplinkinių Azerbaidžano regionų.

Tuo metu N. Pašinianas ne kartą ragino tarptautinę bendruomenę pripažinti Kalnų Karabachą tvirtindamas, kad ten gyvenantys armėnai nebus saugūs, jeigu regioną valdys Azerbaidžanas.

Jo komentarai pasirodė pasaulio galioms siekiant stabdyti kovas dėl Kalnų Karabacho ir Rusijai trečiadienį surengus atskiras derybas su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais.

Be to, azerbaidžaniečių užsienio reikalų ministras Ceyhunas Bayramovas ir jo kolega armėnas Zograbas Mnacakianas penktadienį Vašingtone turi atskirai susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo. Armėnija ir Azerbaidžanas atmetė trišalio susitikimo galimybę.

Anksčiau šį mėnesį Maskvoje po 11 valandų trukusių derybų buvo susitarta dėl paliaubų, bet susitarimas nepadarė beveik jokio poveikio kovoms.

Šeštadienį pasiektas antras susitarimas dėl ugnies nutraukimo kone iškart žlugo.

Jerevanas sako, kad per suintensyvėjusias kovas žuvo daugiau nei 800 armėnų karių ir 36 civiliai.

Baku pranešė apie 63 žuvusius civilius, bet kol kas nepaskelbė žuvusių karių skaičiaus.

Analitikai sako, kad nors Azerbaidžanas pasiekė karinių laimėjimų, jis negalės vien karinėmis priemonėmis pakeisti konflikto eigos.

„Nelauksime“

Kovoms nerimstant, Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė, kad jos armija „kontroliuoja operatyvinę padėtį palei visą fronto liniją“.

N. Pašinianas sakė, kad Azerbaidžanas į konfliktą meta savo „paskutinius išteklius“, nors pripažino, kad šios angliavandenilių turtingos valstybės ištekliai „yra dideli“.

„Mūsų didvyriai padarys jiems neatitaisomų nuostolių“, – pareiškė jis.

Tuo tarpu nesisklaido nuogąstavimai, kad šis konfliktas gali išsiplėsti. NATO narė Turkija tvirtai remia savo sąjungininką Azerbaidžaną, nors atmeta teiginius, kad nusiuntė šiai šaliai į pagalbą savo kariškių ir Sirijos kovotojų.

Trečiadienį lankydamasis NATO būstinėje Briuselyje Armėnijos prezidentas Armenas Sargsianas apkaltino Turkiją palaikant Azerbaidžaną politiškai ir diplomatiškai, taip pat – stipriai remiant jį karinėmis priemonėmis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apie šiuos įtarimus nekalbėjo ir vietoje to paragino konflikto šalis „elgtis santūriai, laikytis ugnies nutraukimo ir deeskaluoti“ padėtį.

Azerbaidžano pasiuntinys Jungtinėse Tautose Ženevoje Vaqifas Sadiqovas žurnalistams sakė, jog jo šalis yra pasirengusi sustabdyti kovas su sąlyga, kad armėnų pajėgos pasitrauks iš Azerbaidžano teritorijos.

„Turime suprasti ir žvelgti realistiškai: nelauksime dar 30 metų, kad tai nutiktų“, – sakė jis.