Pasaulyje

2020.10.21 22:34

Išdavikai, kartografai ir paslėptas žemėlapis: kodėl dėl mažos teritorijos Sakartvelas ginčijasi su Azerbaidžanu?

„Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.10.21 22:34

David Garedžos vienuolynas įsiterpęs į kalno šlaitą ant Sakartvelo ir Azerbaidžano sienos. Teigiama, kad jį įkūrė iš Mesopotamijos į Sakartvelą krikščionybės skleisti atvykęs vienuolis Šv. Dovydas Geredžietis.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Sakartvelas ir Azerbaidžanas bando perbraižyti sieną šiame rajone nuo pat 1991 m., kai atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos ir tapo nepriklausomomis valstybėmis. Sakartvelo pasiūlymą iškeisti kitas teritorijas į visą vienuolyno kompleksą Baku atmetė, sakydamas, kad aukštis turi strateginę reikšmę. Ginčijamasi tik dėl nedidelės vienuolyno komplekso dalies.

Visai neseniai buvo areštuoti du buvę Vyriausybės komisijos nariai, kuriems buvo pavesta derėtis dėl sienos demarkavimo. Opozicijos partijos ir nevyriausybinės organizacijos teigia, kad tai yra politiškai motyvuota byla, kurią prieš spalio 31 d. vyksiančius parlamento rinkimus organizavo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.

„Išdavystės byla“

Spalio 18 d. kalbėdamas per „Imedi TV“ gynybos ministras Iraklis Garibašvilis sakė, kad tai ne „kartografų, o išdavystės byla“. Už siekį atiduoti dalį Sakartvelo teritorijos tuo metu valdžiusį Jungtinį nacionalinį judėjimą jis pavadino „išdavikais“ ir aiškino, kad ši partija turėtų būti uždrausta. Jo teigimu, rinkėjai turi „labai paprastą pasirinkimą: arba jie renkasi išdavystę, arba lojalumą valstybei ir patriotizmą“.

Spalio 7 d. Generalinė prokuratūra sulaikė Iverijų Melašvilį ir Nataliją Iljičiovą, apkaltinę juos pažeidus šalies teritorinį vientisumą – pagal šį straipsnį jiems gresia nuo 10 iki 15 metų nelaisvės. Spalio 8 dieną jiems buvo skirtas dviejų mėnesių kardomasis įkalinimas.

Prokurorų teigimu, būdami Užsienio reikalų ministerijos Sienų nustatymo ir demarkacijos komisijos nariai, jie naudojo neteisingą 1970–1980 m. žemėlapį, pagal kurį Sakartvelas būtų įpareigotas perleisti Azerbaidžanui 3,5 tūkst. ha savo teritorijos. Sulaikytieji taip pat kaltinami paslėpę 1936–1938 m. žemėlapį, kuriame nurodytos istorinės Sakartvelo sienos ir kuris turėjo būti naudojamas derybų metu. Prokurorai aiškina, kad 2006–2007 m. demarkuojant kai kurių sričių sienas buvo naudojamas netinkamas žemėlapis.

Pasak prokurorų, N. Iljičiova nuslėpė, kad egzistavo originalus 1936–1938 m. žemėlapis, o komisijos nariai turėjo tik kopiją, todėl negalėjo juo naudotis nustatydami sieną. Kalbant apie vėlesnį aštuntojo-devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio žemėlapį, paimtą iš I. Melašvilio kabineto, prokurorai sako, kad jis atsisakė geranoriškai perduoti dokumentą ir kad jie buvo priversti atlikti kartą, kad surastų žemėlapį, su kuriuo I. Melašvilis dirbo daugiau kaip 20 metų.

Neseniai duodamas interviu RFE / RL I. Melašvilis sakė, kad jis ir kiti komisijos nariai žinojo apie 1936–1938 metų žemėlapį, tačiau jo nenaudojo, nes jame buvo didelių techninių defektų.

„Aš dalyvavau diskusijose anksčiau ir net tada buvo, galima sakyti, „disidentų “, kurie gudriai „atrado“, kad laikantis 1:200 000 mastelio 1936–1937 m. žemėlapio, kita David Garedžos kalnagūbrio pusė būtų atitekusi mums. Iš tiesų taip nėra. Tame žemėlapyje šioje vietoje yra didžiausi techniniai trūkumai, dėl kurių techninis šio žemėlapio panaudojimas yra nerekomenduotinas. Ir, svarbiausia, tai nėra teisinis dokumentas. Ar manote, kad jei šį žemėlapį būtų buvę galima naudoti bent iš dalies, mes nebūtume jo naudoję?“ – klausė jis.

„Politiniai kaliniai“

N. Iljičiovos advokatė Nestan Londaridzė spalio 16 d. sakė, kad kuo labiau įsigilina į bylą, tuo labiau tiki kaltinamųjų nekaltumu. „Kuo nuodugniau susipažįstu su šia medžiagą, tuo labiau esu įsitikinusi, kad šie du žmonės yra politiniai kaliniai“, – sakė ji.

Spalio 9 d. 15 nevyriausybinių organizacijų, įskaitant „Transparency International Georgia“ ir Atviros visuomenės fondą, paskelbė pareiškimą, kuriame šią bylą apibūdino kaip „politiškai motyvuotą tyrimą“, ir paragino prokurorus „prieš rinkimus liautis manipuliavus visuomenei jautriomis temomis“.

Anot Generalinės prokuratūros, rugpjūčio 17 d. pradėto tyrimo pagrindas buvo iš Gynybos ministerijos gauta informacija. 1936–1938 metų žemėlapius ministerija gavo iš verslininko Davito Kidašelio, kuris, kaip teigiama, juos įgijo, padedamas Rusijos užsienio žvalgybos pareigūno Olego Mubaraškino.

Rugpjūtį liudydamas prokurorams D. Kidašelis sakė, kad jo draugas Bežanas Maisuradzė prašė padėti surasti žemėlapius Rusijoje ir perduoti juos Gynybos ministerijai. Tačiau spalio 13 d. kalbėdamas per televiziją „Rustavi-2“ jis teigė, kad rasti žemėlapius prašė ne B. Maisuradzė, o valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ lyderis Bidzina Ivanišvilis, su kuriuo jis susipažino 2017 metais.

Kalbant apie B. Maisuradzę, jis, kaip teigiama, kartu su Igoriu Giorgadze yra vienas iš Tautiečių fondo, kurio tikslas – atgaivinti Sakartvelo ir Rusijos piliečių dvasines-istorines ir tautines-kultūrines tradicijas, įkūrėjų. Buvęs nacionalinio saugumo ministras I. Giorgadzė yra ieškomas Sakartvele už tai, kad 1995 m. neva organizavo pasikėsinimą į tuometį šalies prezidentą Eduardą Ševardnadzę.

D. Kidašelis teigia turintis daug verslų ir šiuo metu vadovaujantis Graikijos bendrovės „Intracom SA Telecom Solutions“ valdybai. Tačiau 2007–2014 m. jis ėjo įvairias pareigas, įskaitant ir viceprezidento, vienoje didžiausių Rusijos korporacijų „AFK Sistema“. 51 proc. „Intracom SA Telecom Solutions“ akcijų per Čekijoje registruotą įmonę priklauso „ AFK Sistema“. Spalio 13 d. duotame interviu D. Kidašelis kategoriškai neigė bet kokias sąsajas su specialiosiomis tarnybomis.

„Pavojingi žaidimai“

Tuo tarpu opozicijos partijos šiuos sulaikymus apibūdino kaip priešrinkiminį triuką. Buvęs Sakartvelo prezidentas ir Jungtinio nacionalinio judėjimo garbės pirmininkas Michailas Saakašvilis tyrimą pavadino „pavojingu žaidimu ir pigia Rusijos specialiąja operacija“ ir teigė, kad 2012 m. NATO viršūnių susitikime su Azerbaidžanu buvo susitarta, taip pat ir dėl Garedžos, tačiau „Sakartvelo svajonės“ Vyriausybei nepavyko palaikyti normalių diplomatinių santykių.

Blokui „Lelo for Georgia“ – centro grupei, siekiančiai nutraukti „Sakartvelo svajonės“ ir Jungtinio nacionalinio judėjimo dominavimą šalies parlamente – atstovaujanti Pikria Čichradzė RFE / RL sakė, kad susirūpinimas dėl David Garedžos vienuolyno likimo buvo nuoširdus, tačiau Vyriausybė jį pavertė „priešrinkiminiais spąstais“.

„Pasirodo, dėl paranojiškos Bidzinos Ivanišvilio ir Michailo Saakašvilio kovos tenka paaukoti David Garedžos ir Sakartvelo nacionalinius ir strateginius interesus“, – sakė ji.

P. Čichradzė įsitikinusi, kad atsižvelgiant į dabartinę sudėtingą padėtį Pietų Kaukaze, vienintelė šalis, kuriai naudinga tokio pobūdžio įtampa, yra Rusija. „Bijau, kad dėl šio kenksmingo mūsų Vyriausybės elgesio bus padaryta rimta žala tiek David Garedžai, tiek ir nacionaliniams Sakartvelo interesams, [Sakartvelo] patriarchatui ir [Stačiatikių] Bažnyčiai“, – sakė ji.

Sakartvelo patriarchato viešųjų ryšių skyriaus vadovas dekanas Andria Jagmaidze spalio 7 dieną sakė, kad „[demarkacijos] komisijos priimti sprendimai buvo nenaudingi Sakartvelui“. Spalio 9 d. jis kalbėjo, kad patriarchatas šį klausimą svarsto tik galvodamas apie tai, kad visas David Garedžos kompleksas turėtų patekti į Sakartvelo teritoriją, ir nesieja to su artėjančiais rinkimais.

Tolerancijos ir įvairovės instituto įkūrėjas Beka Mindiašvilis patriarchato siekį, kad visas vienuolynas atsidurtų Sakartvelo teritorijoje, laiko visiškai natūraliu, tačiau „žaidimas, į kurį dabar įsitraukė Vyriausybė, yra itin pavojingas ir gali pridaryti daug žalos valstybei, įskaitant iš Garedžos klausimo sprendimą“.