Pasaulyje

2020.10.20 22:25

Artėja JAV prezidento rinkimai: kodėl pralaimėti gali daugiau balsų surinkęs kandidatas?

Jolanta Paškevičiūtė, Justinas Vainilavičius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.10.20 22:25

Dvi savaitės – tiek lieka iki Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų, kandidatai tęsia kampanijos maratoną, susitinka su rinkėjais vadinamosiose svyruojančiose valstijose, kurioms kandidatai skiria daugiausia dėmesio.

Pirmadienį išankstinis balsavimas prasidėjo vienoje iš tokių valstijų – Floridoje. Antradienį Donaldas Trumpas lankysis Pensilvanijoje, po ilgos pertraukos į mitingą vyks kartu su pirmąja ponia Melania Trump.

Rekordinis amerikiečių skaičius – 30 milijonų – jau balsavo išankstiniuose rinkimuose, o apklausos rodo, kad demokratų kandidatas Joe Bidenas beveik 9 procentiniais punktais lenkia Donaldą Trumpą.

JAV prezidento rinkimų sistema

JAV prezidento rinkimuose pilna ypatumų. Pavyzdžiui, pralaimėti gali daugiau balsų surinkęs kandidatas.

JAV rinkimų ypatumai: kodėl gali pralaimėti daugiau balsų surinkęs kandidatas?

2016-aisiais Hillary Clinton per rinkimus gavo trimis milijonais balsų daugiau nei jos varžovas Donaldas Trumpas. Bet į Baltuosius Rūmus kraustėsi būtent jis. Tai nulėmė – ir gali vėl nulemti – ypatinga JAV rinkimų sistema.

Dalyvaudami prezidento rinkimuose amerikiečiai balsuoja ne tiesiogiai už kandidatus – šiemet tai demokratas Joe Bidenas ir perrinkimo siekiantis respublikonas Donaldas Trumpas.

Jie balsuoja už rinkikus, atstovaujančius savo partijos kandidatui. Drauge jie sudaro rinkikų kolegiją. Tai yra grupė žmonių, kurių bendras tikslas – išrinkti JAV prezidentą.

Šiuo metu rinkikų yra 538. Tam, kad laimėtų rinkimus, kandidatui reikia surinkti jų daugumą – bent 270. Jeigu lygiosios – sprendžia įstatymų leidėjai.

Rinkikų balsai valstijoms paskirstomi pagal tai, kiek atstovų jos turi Kongrese. Tik čia verta paminėti, kad Žemuosiuose Atstovų rūmuose valstijoms vietų tenka proporcingai pagal gyventojų skaičių, o Aukštuosiuose Senato rūmuose kiekvienai valstijai – nepriklausomai nuo jos dydžio – atstovauja po du senatorius.

Todėl daugiausia gyventojų turinti Kalifornijos valstija rinkikų gauna 55, o retai gyvenamam Vajomingui jų tenka trys. Skirtumas – 18 kartų, nors gyventojų skaičiumi Auksinė valstija 68 kartus lenkia Vajomingą, kur karvių daugiau nei žmonių.

Tokia sistema siekia JAV ištakas. Šalies įkūrėjai ją pasirinko kaip kompromisinį variantą siekdami išlaikyti pusiausvyrą tarp didžiųjų ir mažųjų valstijų įtakos bei gyventojų balso, kuriuo tuo metu dar nelabai pasitikėta.

Daugumoje valstijų visi rinkikų balsai atitenka kandidatui, surinkusiam daugumą žmonių balsų, net jei ta persvara – tik vienas balsas. Būtent todėl įmanoma gauti mažiau rinkėjų balsų, bet vis tiek laimėti rinkimus.

J. Bidenas gali jaustis ramus mėlynai nuspalvintose valstijose, kurios arba nuolat balsuoja, arba linksta balsuoti už demokratus, o D. Trumpas – respublikoniškose raudonose. Todėl pagrindinė kova vyksta dėl lemtingos pilkosios zonos – svyruojančių valstijų, tokių kaip Florida ar Ohajas.

Nors tokia rinkimų sistema padėjo laimėti prezidento postą, ją yra kritikavęs ir pats D. Trumpas. Tačiau tvarkai pakeisti reikėtų dviejų trečdalių Kongreso ir trijų ketvirtadalių valstijų paramos, o tai kol kas – beveik neįmanoma.