Pasaulyje

2020.10.20 21:32

Rusai desperatiškai kovoja su antra COVID-19 banga: greitoji po 4 valandų, o į ligonines guldo tik dūstančiuosius

Robert Coalson, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.10.20 21:32

Permėje, Omske, Ufoje, Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose gydytojai, pacientai ir tų, kam reikalinga medicininė pagalba ar COVID-19 testas, šeimos nariai dažnai pasakoja siaubingas istorijas apie pastarosiomis savaitėmis kylančią antrą koronaviruso bangą.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

„Net ir naktimis prie ligoninių, kur atliekamos kompiuterinės tomogramos, susidaro 20–30 greitosios pagalbos automobilių eilės“, – naujienų agentūrai „Current Time“ pasakojo Permėje greitosios pagalbos vairuotoju dirbantis Artiomas Boriskinas.

„Tuo metu visi šie greitosios pagalbos automobiliai negali atlikti savo tiesioginės funkcijos,“ – pridūrė A. Boriskinas, turėdamas omenyje, kad jie negali vykti pas kitus ligonius, kol laukia eilėse prie perpildytų medicinos įstaigų.

Sibire įsikūrusiame Omske Marina, prašiusi neminėti pavardės, nes „Vyriausybei nereikalinga tiesa ir galima nukentėti, ją atskleidus“, papasakojo, kas nutiko, kai spalio 1 d. jos mamai temperatūra pakilo iki 40 laipsnių karščio.

„Po pietų išsikvietėme greitąją pagalbą, tačiau ji atvyko tik 2 valandą nakties, – RFE / RL Rusijos tarnybai pasakojo Marina. – Prie ligoninės, turinčios kompiuterinį tomografą, eilėje prastovėjome iki devintos valandos ryto. Kai atvykome, prieš mus buvo apie 20 greitosios pagalbos automobilių. Per šešias valandas gydytojai sugebėjo apžiūrėti tik 10 pacientų.“

9 valandą Marinos mamą vežęs greitosios pagalbos automobilis grįžo į dispečerinę, nes baigėsi pamaina. Pacientę perėmęs ekipažas nuvežė ją į kitą ligoninę.

Galiausiai moteris buvo išsiųsta namo, diagnozavus plaučių uždegimą.

„Kompiuterinė tomografija parodė, kad 13 procentų plaučių apimta infekcijos, – aiškina Marina. – Greitosios pagalbos vairuotojas sakė, kad neverta vežti jos į ligoninę, nes su tokiais rodikliais jos niekas nepriims. Hospitalizuojami tik dūstantys, tie, kam infekcija apėmusi ne mažiau 30 procentų plaučių.“

Taip pat Omske gyvenantis Jurijus Kuznecovas RFE / RL pasakojo panašią istoriją, nutikusią rugsėjo pabaigoje, kai susirgo jo 54 metų motina. Poliklinikos gydytoja išsiuntė ją namo, išrašiusi priešvirusinių vaistų, o kai temperatūra pakilo virš 40 laipsnių, greitosios pagalbos teko laukti daugiau kaip 6 valandas.

„Mūsų poliklinikose niekas nekreipia dėmesio į pacientus, kuriems pasireiškia pirmieji COVID-19 simptomai, – aiškina J. Kuznecovas. – Ten dirbantys gydytojai stengiasi padėti, tačiau jie patys yra tapę situacijos įkaitais – ligoninės perpildytos, todėl jie yra priversti siųsti sergančius žmones gydytis namuose, nepriklausomai nuo jų būklės. Mes jau 6 mėnesius gyvename pandemijos sąlygomis, tačiau mūsų sveikatos priežiūros įstaigos dar nesugebėjo persiorientuoti. O sergant COVID-19, ankstyvas gydymas yra labai svarbu.“

Spalio 15 d. žurnalistė iš Baškirijos Leila Latipova savo „Twitter“ paskyroje rašė, kad negaluojančiam šeimos nariui iškviestos greitosios pagalbos laukė 4 valandas. „Visos regiono ligoninės užpildytos, pasidaryti tyrimą neįmanoma, net jei pasireiškė simptomai, tačiau oficialiai patvirtintų užsikrėtimų skaičius per dieną siekia vos 60“, – rašė ji.

Įtartina statistika

Kaip ir daugelio Europos šalių atveju, oficiali Rusijos COVID-19 statistika per pastarąjį mėnesį rodo akivaizdžią augimo tendenciją. Skaičiai, kurie ne kartą buvo kritikuoti kaip neatspindintys realios situacijos, rodo, kad naujų užsikrėtimo atvejų skaičius šalies mastu spalio 14 d. išaugo iki daugiau nei 14 tūkst., lyginant su maždaug 5,7 tūkst. prieš mėnesį. Spalio 15 d. iš viso pranešta apie 286 mirtis nuo COVID-19 – tokie skaičiai nebuvo fiksuojami nuo pat pavasario.

Demografas Aleksejus Rakša, suabejojęs oficialiais COVID-19 skaičiais ir liepą dėl to atleistas iš valstybinės statistikos agentūros, teigė, kad Vyriausybė save diskreditavo, pateikdama sumažintus skaičius pirminės infekcijos bangos pavasarį metu ir tokiu būdu pakirto visuomenės pasitikėjimą ja.

„Pastebėjau, kad kai kuriuose regionuose, skelbiant naujus užsikrėtimo atvejus, dvi dienas iš eilės nurodomas tas pats skaičius arba pavaizduojamas vos vieno atvejo skirtumas, – sako A. Rakša. – Pavyzdžiui, Krasnojarsko srityje, panašu, bijoma peržengti 100 atvejų ribą – oficialūs skaičiai sukasi apie 100. Kituose regionuose stebime keistus protrūkius, pereinančius į visiškai kitą lygį.“

Greitosios pagalbos automobilio vairuotojas A. Boriskin taip pat abejoja oficialiais skaičiais. „Remiantis statistika, daugeliui pacientų pasireiškia lengvi koronaviruso simptomai, – sakė jis naujienų agentūrai „Current Time“. – Tai reiškia, kad jei mes turime 60 [naujų pacientų per dieną] su rimtais simptomais, tuomet iš viso turėtų būti apie 180–300 naujų užsikrėtimo atvejų. Bet pasižiūri į skaičius, ir matai, kad jų iš viso tik 80. Tai kelia rimtų klausimų.“

„Blogiau nei pavasarį“

„Šiuo metu situacija kur kas sudėtingesnė nei buvo gegužę ar birželį, – sako Permės, regiono, kuris pastarosiomis dienomis pateko į 10 labiausiai paveiktų Rusijos regionų sąrašą, infekcinėje ligoninėje dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Darja Savočkina. – Iš ligoninės lovų trūkumo, diagnozių skaičiaus ir darbo krūvio akivaizdu, kad pacientų skaičius didžiulis. Panašu, kad ir pacientai atgabenami kur kas sunkesnės būklės.“

Pirmosiomis spalio savaitėmis Kremliui palankus garsus politologas Sergejus Markovas pasakojo apie savo kovą su COVID-19. Jis buvo gydomas puikiai įrengtoje Maskvos ligoninėje, kurią, jo žodžiais tariant, tiesiog „užplūdo“ sergantieji koronaviruso infekcija.

„Akivaizdu, kad išgyvename dar vieną epidemijos piką, – spalio 11 d. rašė jis. – Situacija šiek tiek skiriasi nuo to, ką matėme pavasarį. Iš to, ką man pačiam teko matyti, atrodo, kad viskas kur kas blogiau nei pavasarį. Visi tikėjosi antrosios bangos, tačiau ji smogė kur kas greičiau ir kur kas stipriau.“

S. Markovas teigia, kad šįsyk Vyriausybė sugebėjo pasirūpinti, kad visiems užtektų lovų ligoninėse, tad „šį kartą nėra pavojaus, jog sveikatos priežiūros sistemą ištiks paralyžius, todėl nėra ir priežasties skelbti visuotinį karantiną“.

Maskvos Filatovo ligoninėje dirbanti slaugytoja Jekaterina Roščina teigia, kad COVID-19 pacientų skaičius auga kasdien, tačiau vietos ligoninėje kol kas užtenka.

„Pikas praėjo spalio pradžioje, – teigia ji. – Šiuo metu esame beveik pilni, bet tvarkomės kaip galim. Tame skyriuje, kur aš dirbu, pirmosios bangos metu buvo gydomi 69 pacientai ir dabar tiek pat – nei geriau, nei blogiau. Vasarą turėjome vos 50 pacientų ir tai buvo puiku.“

Spalio 5 d. Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraško pripažino, kad Maskva išgyvena pirmąjį antrosios bangos smūgį, bet tvirtino, kad „situacija valdoma“.

Tačiau rugsėjo pabaigoje bendrovės „RNC Pharma“ ir profesinės organizacijos „Doctor At Work“ atlikta medicinos darbuotojų apklausa parodė, kad situacija yra kur kas rimtesnė.

Vos 19 proc. respondentų Maskvoje ir Sankt Peterburge teigė, kad jų regionas yra „visiškai pasirengęs“ antrajai COVID-19. Likusioje Rusijos dalyje šis skaičius siekė vos 8 proc.

Net 24 proc. apklaustųjų visoje šalyje teigė, kad jų regionas nėra pasiruošęs ir neturi nieko, „išskyrus taisykles“.

33 proc. tvirtino, kad regionas, kuriam jie atstovauja „visiškai nepasiruošęs ir kritinės situacijos atveju į ataką mes gydytojus“.