Pasaulyje

2020.10.20 12:15

JAV susidomėjo Rytų Europos iniciatyva – siūlo milijardą dolerių, kad atsvertų Kinijos įtaką

LRT.lt2020.10.20 12:15

Dvylika Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūros šalių siekia kartu plėtoti infrastruktūrą. JAV pasiūlė paramą, tokiu būdu siekdama užkirsti kelią Kinijos skverbimuisi gilyn į Europą, rašo „Deutsche Welle“. 

2015 m. Lenkija ir Kroatija inicijavo Trijų jūrų iniciatyvą, dar vadinamą Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūros (BABS) iniciatyva. Tai ambicingas 12 Europos Sąjungos valstybių forumas, apimantis ties šiaurės-pietų ašimi nuo Baltijos iki Adrijos ir Juodosios jūros Vidurio ir Rytų Europoje išsidėsčiusias šalis: Bulgariją, Estiją, Kroatiją, Latviją, Lietuvą, Austriją, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją, Čekiją ir Vengriją. Iniciatyvos tikslas – skatinti dialogą ir plėtoti gana silpną regiono infrastruktūrą.

Potencialo yra daug, turint omenyje tai, kad minėtos valstybės narės užima 28 proc. ES teritorijos, jose gyvena 22 proc. ES gyventojų, tačiau jos tesudaro tik 10 proc. bloko BVP. Prieš prasidedant koronaviruso pandemijai, jų ekonominis augimas buvo didžiausias ES ir siekė 3,5 proc., lyginant su bloko vidurkiu – 2,1 proc.

Tačiau iki šiol iniciatyvos įgyvendinimas ėjosi vangiai, daugiausia dėl lėšų trūkumo, nes valstybės narės nenoriai mokėjo įnašus į Lenkijos ir Rumunijos banko įsteigtą fondą. 2020 m. vasarį JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo įsipareigojo šiam fondui skirti 1 mlrd. JAV dolerių (850 mln. eurų). Kitos finansavimo priemonės turėtų aptartos penktame iniciatyvos aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyko Estijos sostinėje Taline, rašo „Deutsche Welle“.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis neseniai pareiškė, kad tai „neeilinis viršūnių susitikimas“. „Ne vienerius metus buvusi vien politiniu projektu ši iniciatyva pagaliau taps ir ekonominiu projektu“, – prieš susitikimą prognozavo jis. Viceministras teigė, kad Lenkija ypač rems dujotiekių tiesimą tarp Šiaurės ir Pietų Europos, kurie leis jo šaliai sumažinti priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos. Jis taip pat pridūrė, kad labai svarbu yra skaitmeninimas, leisiantis regionui tapti „naujausių technologijų centru“.

Bandymas pažaboti Kinijos interesus

JAV taip pat siekia pasinaudoti šia proga, kad, įgyvendindama 5G „Clean Network Security“ planą, pažabotų Kinijos įtaką mobiliųjų telefonų technologijų srityje.

Tai buvo vienas iš M. Pompeo kelionės į Europą rugpjūtį tikslų. „Situacija keičiasi Kinijos komunistų partijai ir jos pastangoms kontroliuoti informaciją nepalankia linkme“, – sakė jis spalio pradžioje lankydamasis Slovėnijoje, kur buvo pasirašyta bendra deklaracija, faktiškai uždrausianti Kinijos technologijų milžinei „Huawei“ vykdyti verslą ES.

Nors dauguma Vakarų Europos valstybių vis dar svarsto, ar suteikti „Huawei“ prieigą prie savo rinkų, daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių ketina atsiriboti nuo Kinijos. Estija, kuri save pristato kaip skaitmeninę visuomenę, praėjusį mėnesį taip pat prisijungė prie JAV „Clean Network Security“ programos ir planuoja artimiausiame aukščiausiojo lygio susitikime pristatyti savo „Smart Connectivity“ projektą, kurio tikslas – paremti ES šiaurės-pietų ašies skaitmeninimą. Susitikime ketina dalyvauti JAV ekonominio augimo, energetikos ir aplinkos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Keithas Krachas, taip pat JAV technologijų gigantės „Google“ atstovai, rašo „Deutsche Welle“.

Pasak Varšuvos universiteto Europos centro direktoriaus Kamilio Zajaczkowskio, JAV naudojasi Trijų jūrų iniciatyva, siekdamos savo ekonominių interesų regione. „Kai ši iniciatyva buvo pasiūlyta, Kinija dar nevaidino tokio svarbaus vaidmens – valstybės narės tiesiog norėjo skatinti bendrus projektus. Tuomet JAV suprato, kad ši iniciatyva gali tapti kovos su Kinijos įsigalėjimu šiame Europos regione priemone“, – DW sakė K. Zajaczkowskis. Šiuo metu amerikiečiai turi neblogų galimybių, nes įtarimai dėl Kinijos ambicijų regione stiprėja. „Koronaviruso krizė rodo, kaip rizikinga gali būti perkelti gamybą į Aziją ir kokios nestabilios tapo tiekimo grandinės“, – pabrėžė K. Zajaczkowskis.

JAV interesas: įtaka Europoje

Tačiau ne tik JAV įžvelgia potencialą Trijų jūrų iniciatyvoje. Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2017 m. dalyvavo Varšuvoje vykusiame iniciatyvos narių aukščiausiojo lygio susitikime ir pritarė kritiškai Lenkijos pozicijai dėl „Nord Stream 2“ projekto, 2018 m. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas atvyko į viršūnių susitikimą Bukarešte ir netgi pateikė paraišką dėl Vokietijos narystės šiame valstybių forume. O 2019 m. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris lankėsi Trijų jūrų iniciatyvos aukščiausiojo lygio susitikime Slovėnijos sostinėje Liublianoje, rašo „Deutsche Welle“.

Nors, pavyzdžiui, Lenkijoje Vokietijos susidomėjimas naryste vos pastebimas, JAV įsipareigojimai yra pripažįstami. „Dėkoju už jūsų paramą“, – spalio pradžioje JAV Atstovų Rūmų užsienio politikos komitetui patvirtinus Trijų jūrų iniciatyvą, rašė Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Krzysztofas Szczerskis. Rezoliucijoje „Nord Stream 2“ ir Turkijos „Turkish Stream“ dujotiekiai kritikuojami kaip „kenkiantys Europos energetiniam saugumui“. Užtat giriami kiti regiono energetikos projektai, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų terminalai.

JAV čia įžvelgia naujas prekybos galimybes. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kalbėjo apie „istorinį momentą“, kai 2019 m. pirmasis amerikiečių dujų tanklaivis atplaukė į suskystintų dujų terminalą Svinouiscyje, Lenkijoje. Amerikietiškos dujos, kurios Lenkijoje parduodamos mažesnėmis kainomis nei rusiškos, yra esminis nepriklausomybės nuo Rusijos simbolis. Tuo tarpu JAV dalyvauja ir dar keliuose energetikos projektuose šiame regione. Pavyzdžiui, Rumunijoje jos ketina investuoti 8 mlrd. JAV dolerių (6,8 mlrd. eurų) į naujų atominės elektrinės blokų statybą ar senų modernizavimą.

Nepaisant bendrų projektų, Trijų jūrų iniciatyvos valstybės narės yra politiškai susiskaldžiusios. „Politinės pozicijos, ypač Rusijos atžvilgiu, yra labai skirtingos“, – pabrėžia K. Zajaczkowskis. Todėl pasirodė neįmanoma kalbėti vienu balsu su likusia ES. Bendri ekonominiai projektai lieka vienintelė tikro bendradarbiavimo galimybė, nors jie ir yra „patrauklus būdas“ JAV daryti įtaką Europoje.