Pasaulyje

2020.10.20 08:57

Įvykiai Baltarusijoje. Borrellis: ES santykius su Minsku reikia peržiūrėti

atnaujinta 21.21
Dainora Karklytė, ELTA, BNS, LRT.lt2020.10.20 08:57

Situacija Baltarusijoje negerėja, ten tęsiasi beprecedentės represijos prieš piliečius, žurnalistus ir Koordinacinės tarybos narius, o Europos Sąjunga rengia naujas sankcijas baltarusių pareigūnų atžvilgiu, antradienį pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Jūs puikiai žinote, kad Europos Sąjunga atmetė suklastotus prezidento rinkimų rezultatus“, – sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams, antradienį kreipdamasis į europarlamentarus Briuselyje vykusioje plenarinėje sesijoje.

„Aiškiai pareiškėme, kad (Aliaksandras) Lukašenka neturi demokratinio legitimumo (...) Mes nepripažįstame jo teisėtu Baltarusijos prezidentu“, – tęsė J. Borrellis.

Pasak jo, nebegalima vykdyti veiklos su šiuo režimu kaip įprasta. Jis priminė, kad ES priėmė sankcijas 40 Baltarusijos pareigūnų už rinkimų klastojimą ir smurtą prieš piliečius. Tačiau nuo to laiko padėtis Minske toliau blogėja, ir panašu, kad dialogo perspektyvų nėra, pažymėjo J. Borrellis.

ES užsienio reikalų taryba spalio 12-ąją „politiniu požiūriu uždegė žalią šviesą aptarti kitą sankcijų paketą, o šį kartą jos bus taikomos pačiam Aliaksandrui Lukašenkai. Techninis darbas prasidėjo iškart po Tarybos ir netrukus bus baigtas. Nė iš vienos valstybės narės šiuo atžvilgiu nebuvo jokių prieštaravimų“, – sakė ES diplomatijos vadovas.

J. Borrellio manymu, ES ir Baltarusijos santykių principai turėtų būti peržiūrėti, tačiau Bendrija yra solidari su Baltarusijos pilietine visuomene. Jis sakė, kad rengiamas pasaulinis ekonominės pagalbos paketas, kurį Europos institucijos yra pasirengusios suteikti „naujai demokratinei Baltarusijai“.

Jis sutiko su Europos Parlamento rekomendacijomis dėl naujų ES ir Baltarusijos santykių, kuriose nurodoma, kad „patikimas taikus sprendimas gali būti pasiektas tik esant nacionaliniam dialogui, kuriame dalyvauja Koordinacinė taryba“.

ES reikalaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarpininkavimo misijos, kad toks dialogas galėtų įvykti. Tuo pačiu metu J. Borrellis pripažino, kad Baltarusijos valdžios institucijos nėra linkusios į dialogą, o visos ES pastangos šiuo klausimu dar nedavė rezultatų.

Jis patikino, kad ES ir toliau palaikys Baltarusijos žmones, kovojančius už savo demokratines teises, už teisę rinkti prezidentą laisvuose rinkimuose ir prižiūrint ESBO.

Europos Sąjunga yra pasirengusi remti baltarusius, pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą „visomis prieinamomis priemonėmis – finansinėmis ir politinėmis“, – pabrėžė Bendrijos diplomatijos vadovas.

„Mes stengsimės izoliuoti Lukašenkos vyriausybę teikdami finansinę pagalbą piliečiams ir vengdami, kad šie pinigai kristų į vyriausybės kišenę“, – pažadėjo J. Borrellis, patvirtindamas Briuselio nuomonę, kad vienintelė išeitis iš padėties yra surengti naujus, laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus.

Jis taip pat patikino, kad ES neketina Baltarusijos padėties paversti geopolitine problema ir liepti baltarusiams pasirinkti vieną ar kitą stovyklą.

„Piliečiai nori politinio režimo, kuris gerbia žmogaus teises. Jie nori demokratinės sistemos, kurioje būtų gerbiama žmonių valia“, – aiškino J. Borrellis.

Opozicionierius apie Lukašenkos apsilankymą kalėjime: nustebino pakviesdamas į pirtį

Vienas iš Baltarusijos opozicijos atstovų Jurijus Vaskrasenskis, kuris du mėnesius buvo įkalintas viename iš šalies kalėjimų prabilo apie susitikimą su šalies diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka.

Nepriklausomas Baltarusijos naujienų portalas Tut.by išskirtiniame interviu pakalbino J. Vaskrasenskį, kuris teigė, kad A. Lukašenka sutiko jį paleisti ir davė leidimą prisidėti prie naujai formuojamų šalies konstitucijos pataisų.

Vyras tikina, kad niekas nesitikėjo, kad diktatorius A. Lukašenka pasirodys KGB kalėjime ir kalbėsis su aršiais savo priešininkais iš opozicijos.

„Niekas negalvojo, kad toks susitikimas išvis įvyks. Bet staiga mus sukvietė į bendrą kambarį ir neužilgo pro duris įžengė prezidentas. Supratome, kad tai yra neeilinė galimybė jam tiesiai į akis išsakyti savo norus ir pageidavimus“, – naujienų portalui Tut.by kalbėjo vienas iš opozicijos narių.

Jis teigia, kad visi opozicijos atstovai ramiai ir konstruktyviai išdėstė savo reikalavimus, išskyrus vieną asmenį – Siarhėjų Cichanouskį.

„Jis reikalavo, kad jį greičiau paleistų. S. Cichanouskis rėkė ir buvo nekontroliuojamas, – sakė J. Vaskrasenskis. Bandžiau Siarhėjų nuraminti, tačiau jis ir toliau šaukė ant Lukašenkos“.

Pasak vieno iš opozicijos atstovų, susitikimas baigėsi tuo, kad A. Lukašenka užsirašė visus opozicijos narių pasiūlymus, praneša Tut.by.

Dar vienas dalykas, kuris susitikimo metu nustebino J. Voskresenskį – kad diktatorius A. Lukašenka opozicijos atstovus, tarp jų ir Viktarą Babaryką, kitą dieną pakvietė į pirtį, tačiau pats neteisėtai valdžią užėmęs Baltarusijos diktatorius pramogose nedalyvavo.

J. Vaskrasenskis įsitikinęs, kad dabar politinių kalinių paleidimas iš šalies kalėjimų dar labiau pagreitės, nes jis sutiko tarpininkauti šioje situacijoje.

„Žinau, kad dabar į mane galimai žiūrės, kaip į tautos priešą ar išdaviką“, – apie santykį su A. Lukašenka išskirtiniame interviu Tut.by kalbėjo J. Vaskrasenskis.

„Jis davė žodį visiems „apskritojo stalo“ dalyviams, kad jam jau gana prezidentavimo, kad tai jo paskutinė kadencija“, – portalui tut.by sakė J. Vaskrasenskis, komentuodamas spalio 10 dieną įvykusį A. Lukašenkos susitikimą su sulaikytais baltarusių opozicijos atstovais Valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje.

J. Vaskrasenskis dalyvavo šiame susitikime ir po kurio laiko buvo paleistas.

Jis pažymėjo, kad tiki A. Lukašenkos žodžiais. „Vis dėlto turiu krizių valdymo diplomą ir jaučiu tokius dalykus“, – sakė J. Vaskrasenskis.

Jo teigimu, A. Lukašenka taip pat pasirengęs sutikti su prezidento kadencijų apribojimu naujoje konstitucijoje.

„Pasakysiu jums dar vieną sensaciją iš „apskritojo stalo“; Lukašenka pareiškė: „Duodu jums žodį – aš pats pasiūliau pataisą – kad konstitucijoje prezidento kadencijų kiekis būtų apribotas dviem“, – tvirtino J. Vaskrasenskis.

Jo nuomone, A. Lukašenka taip pat bus pasirengęs palaikyti virtinę kitų esminių konstitucijos pakeitimų, įskaitant parlamento vaidmens stiprinimą ir, galbūt, prisiekusiųjų teismą.

„Anksčiau jis (A. Lukašenka) nebuvo tam pasirengęs, nes nebuvo visuomenės [pareikšto] poreikio. Jis pribrendo šioms permainoms“, – nurodė V. Babarykos rinkimų štabo koordinatorius.

A. Lukašenkos spalio 10-osios susitikimas su kalinamais oponentais suintrigavo stebėtojus, kurie spėliojo, ar tai reikš taikingesnį autokratiško prezidento elgesį. Tačiau saugumo pajėgos ir toliau griežtomis priemonėmis slopina protestus.

Garsiausia kalinama figūra, dalyvavusi minėtame susitikime, yra buvęs bankininkas Viktaras Babaryka, vienu metu laikytas rimčiausiu A. Lukašenkos varžovu. Jis buvo areštuotas prieš rinkimus ir tebėra kalėjime.

Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai pripažino sulaikytuosius politiniais kaliniais.

Cichanouskaja paprašė Lenkijos vyriausybę suteikti atvykstantiems baltarusiams galimybę dirbti šalyje

Baltarusijos opozicijos kandidatė į prezidentus Sviatlana Cichanouskaja kreipėsi į Lenkijos premjerą Mateuszą Morawieckį, prašydama taip pakeisti įstatymus, kad atvykstantys baltarusiai galėtų laisvai dirbti šalyje. Ji tai pranešė antradienį Baltarusijos namuose Varšuvoje.

„Šiandien per susitikimą su premjeru M. Morawieckiu aš jam perdaviau laišką, kuriame prašau taip pakeisti įstatymus, kad žmonės, kurie atvažiuoja į Lenkiją pagal humanitarines programas, kurie buvo priversti palikti Baltarusiją, galėtų Lenkijoje imtis darbo“, – sakė politikė.

„Mes nenorime čia gyventi kitų sąskaita. Mums svarbu dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Mes esame dėkingi Lenkijos vyriausybei už pagalbą, bet žmonės nori turėti galimybę užsidirbti ir duoti naudos juos priėmusiai šaliai“, – pridūrė S. Cichanouskaja.

Nuo rugpjūčio 18 d. iki spalio 18 d. į Lenkiją atvyko 707 Baltarusijos piliečiai, kurie pasinaudojo viena iš trijų supaprastinto įvažiavimo į šalį galimybių. Lenkijos valdžia supaprastino baltarusiams įvažiavimą į šalį po Baltarusijos prezidento rinkimų. Pastarąją savaitę į Lenkiją atvyko 91 žmogus. 170 baltarusių paprašė Lenkijoje tarptautinės apsaugos.

A. Lukašenka liepė rektoriams išaiškinti studentams dalyvavimo protestuose pasekmes

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, skirdamas naujus rektorius trims šalies aukštosioms mokykloms, pavedė jiems išaiškinti studentams dalyvavimo sekmadieniniuose protestuose pasekmes.

„Sekmadienį Minske bus padaryta tvarka. Todėl, kad jie daugiausia sekmadieniais vaikšto. Na, parodė, ko yra verti. Jūs taip pat pamatėte, gerai. O dabar reikia paaiškinti visiems vieną kartą, įspėti, o paskui nereikia raminti“, – pareiškė A. Lukašenka, kurio žodžius antradienį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

A. Lukašenka sakė esąs įsitikinęs, kad studentams tokiuose renginiuose nėra ką veikti, nes dalyvavimas juose – įstatymo pažeidimas.

„Kai kam tai išdaiga. Nieko neįkalbinėkite. Štai, atėjote, paaiškinote: tokia tvarka. Norite mokytis – mokykitės. Nenorite, vaikai, [tai] geriau patys išeikite“, – sakė jis.

Pasak A. Lukašenkos, rektorius privalo pirmas pasakyti, kad „štai tiek žmonių mokytis nenori“.

„Na, nenori – nereikia. Kas – į armiją, kas eis dirbti ar dar kur nors. Tai pasirinkimo teisė. Ypač dabar“, – pabrėžė jis.

atnaujinta 15.42

A. Lukašenka grasina išaiškinti kiekvieną protestų dalyvį

Baltarusijos autoritariškas prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad šalyje bus surasti visi protesto akcijų dalyviai.

„Mes ramiai surasime kiekvieną. Su šiuolaikinėmis priemonėmis galima tai daryti... Mes, beje, tai ir darome. Kiekvienas atsakys už savo veiksmus“, – pareiškė A. Lukašenka, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Mes šia kryptimi dirbame. Ir tai daro tam tikrą poveikį“, – sakė jis.

Baltarusiją jau trečią mėnesį krečia protestai prieš A. Lukašenką, oficialiai paskelbtą rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų laimėtoju. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Baltarusių opozicijos kanalas „Nexta“ ir jo logotipas pripažinti ekstremistine medžiaga

Baltarusijos sostinės Centrinio rajono teismas pripažino susirašinėjimo platformoje „Telegram“ esantį pagrindinį opozicijos kanalą „Nexta“ bei jo logotipą ekstremistine medžiaga.

„Minsko Centrinio rajono teismo sprendimu susirašinėjimo platformos „Telegram“ informacinis kanalas „Nexta Live“ (t.me/nexta_live) ir logotipas NEXTA pripažinti ekstremistine medžiaga su informacine produkcija (vaizdo klipais, raginimais, redakcijos ir prenumeratorių publikacijomis), turinčia ekstremistinės veiklos požymių“, – nurodė Aukščiausiojo teismo spaudos tarnyba.

Teismas kanalo veikloje įžvelgė „viešų raginimų rengti masinius neramumus ir jų organizavimo“ požymių.

Remiantis teismo sprendimu, Baltarusijos informacijos ministerija turi įtraukti informacinį kanalą „Nexta Live“ ir jo logotipą į respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą, „imtis priemonių apriboti prieigą prie informacinių kanalų, turinčių analogiškus pavadinimus, ir jų sklaidą baltarusiškame segmente“.

„Teismo sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant“, – nurodė Aukščiausiasis teismas.

Civilinė byla buvo išnagrinėta gavus Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdybos kreipimąsi.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija perspėjo, kad teismui pripažinus pagrindinį opozicijos kanalą „Nexta“ bei jo logotipą ekstremistine medžiaga, šio kanalo medžiagos publikavimas arba dalijimasis ja užtrauks administracinę atsakomybę, numatančią baudas ar administracinį areštą

Kanalo „Nexta“ „pavadinimo ir jo logotipo pakeitimas neduos pagrindo išbraukti jį iš ekstremistinių medžiagų sąrašo“, nurodė ministerija.

„Telegram“ kanalą NEXTA įkūrė tinklaraštininkas Sciapanas Pucila, šiuo metu gyvenantis Lenkijoje. Kanalas turi per 2 mln. prenumeratorių.

Baltarusiją jau trečią mėnesį krečia protestai prieš Aliaksandrą Lukašenką, oficialiai paskelbtą rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų laimėtoju. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Baltarusijos opozicijos lyderė Cichanouskaja: kankinimais siekiama nutildyti visą šalį

Baltarusijos opozicijos lyderė, buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja antradienį pakartojo tvirtinimą, kad Baltarusijos valdžia kankino šimtus sulaikytų protestuotojų.

„Kankinimai naudojami, siekiant nutildyti visą šalį“, – teigė S. Cichanouskaja, sakydama kalbą Lenkijoje.

Baltarusijoje po ginčytinų rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų buvo sulaikyta daugiau kaip 7 000 protestuotojų. Jungtinės Tautos (JT) teigia gavusios pranešimų, kad mažiausiai 400 sulaikytų protestuotojų buvo kankinami arba patyrė kitokį netinkamą elgesį.

Nuo prezidento rinkimų, kuriuose pergalę skelbiasi pasiekęs Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijoje nesiliauja protestai, o pagrindinė opozicijos lyderė, teigianti, kad nugalėjo rinkimuose, S. Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.

S. Cichanouskaja savo kalboje, kurią antradienį sakė Europos koledže Varšuvoje, teigė, kad protestuotojai Baltarusijoje pastaruosius du mėnesius kasdien rodė „neįtikėtiną didvyriškumą.“

„Paskelbti rinkimų rezultatai neturi nieko bendro su realybe“, – pabrėžė ji ir pridūrė, kad jei A. Lukašenka tikrai būtų laimėjęs rinkimus tokia didele persvara, jam nebūtų reikėję rengti slaptos inauguracijos ceremonijos.

Cichanouskaja žada netaikyti Baltarusijos teisėsaugai liustracijos mainais į lojalumą

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja antradienį pažadėjo ateityje atleisti nuo potencialios liustracijos šalies jėgos struktūras, su sąlyga, kad jos iki savaitės pabaigos pereis „liaudies pusėn“.

„Liaudies ultimatumas yra jūsų galimybė stoti baltarusių pusėn. Jei nesutinkate vykdyti nusikalstamų įsakymų – nedarykite to“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė S. Cichanouskaja.

Baltarusių opozicijos lyderė pažadėjo, kad „bus asmeniškai patraukti atsakomybėn tik įvykdžiusieji nusikaltimų“ ir kad „visuotinės liustracijos nebus“.

S. Cichanouskaja pabrėžė, kad „naujajai Baltarusijai“ reikalinga teisėsaugos institucijų sistema, ir pasiūlė jos darbuotojams bendradarbiauti su opozicija, taip pat padaryti „viešą pareiškimą dėl savo žmonių palaikymo“.

Baltarusijoje jau daugiau kaip du mėnesius vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Spaudžiama režimo į Lietuvą po balsavimo pasitraukusi S. Cichanouskaja laiko save rinkimų nugalėtoja. Ši 38 metų politikos naujokė nusprendė balotiruotis į prezidento postą, kai jos vyras Siarhejus Cichanouskis, taip pat ketinęs mesti iššūkį A. Lukašenkai, buvo įkalintas.

Baltarusijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė S. Cichanouskajos tarptautinę paiešką.

S. Cichanouskaja savo ruožtu spalio 13-ąją paskelbė Minsko režimui „liaudies ultimatumą“ ir pagrasino nacionaliniu streiku, jeigu valstybės vadovas neatsistatydins, nebus nutrauktas smurtas prieš demonstrantus ir nebus paleisti politiniai kaliniai.

Lietuvos prezidentūra: ES ruošia antrąjį sankcijų Baltarusijai sąrašą, kuriame būtų ir Lukašenkos pavardė

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais Astos Skaisgirytės teigimu, ES ruošia antrąjį sankcionuojamų Baltarusijos atstovų sąrašą, kuriame gali būti įtraukta ir Aliaksandro Lukašenkos pavardė.

A. Skaisgirytė priminė, kad ES jau yra įvedusi sankcijas 40 Baltarusijos pareigūnų, atsakingų už vykdytą smurtą prieš taikius protestuotojus.

„Tai buvo pirmas žingsnis. Dabar ES žengia antrą žingsnį – antrasis sąrašas. Jame yra apie 30 pavardžių. Tarp jų – ir Aliaksandro Lukašenkos. Galutinis sprendimas čia nepriimtas, tik politinė valia, kad turėtume su sankcijomis eiti į priekį. Dabar bus svarstoma darbo grupėse ir artimiausiu metu sugrįš į Tarybą jau su antruoju sąrašu“, – antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ paaiškino A. Skaisgirytė.

Nustatytos sankcijos ir Rusijai

Prezidento patarėja priminė ir ES sankcijas Rusijai dėl bandymo nunuodyti Kremliaus opozicionierių Aleksejų Navalną.

„Buvo nustatyta, kad kažkokie privatūs asmenys nunuodyti taip žmogaus negali, kadangi „Novičiok“ tipo dujos yra cheminis ginklas ir jo taip paprastai neįsigysi. Jį įsigyti gali tik žmonės, kurie prieina prie šaltinių“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Pasak jos, ES sankcijos buvo patvirtintos vieningai.

„Buvo įvardinti šeši asmenys ir viena organizacija Rusijoje, kurie buvo sankcionuoti. Visi vadovai tam pritarė. Tai bus draudimas įvažiuoti draudimas įvažiuoti į ES ir taip pat tam tikrų finansinių išteklių įšaldymas“, – sakė prezidento patarėja.