Pasaulyje

2020.10.16 13:17

Lietuvos ekspertai: net jei Baltarusija pasuktų Vakarų keliu, lauktų tamsus laikotarpis

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.10.16 13:17

Dėl nerimstančių protestų Baltarusijos protestas kaltina kaimynines šalis. Todėl Aliaksandras Lukašenka grasina sankcijomis Vilniui, krovinių nukreipimu ir „smūgiais“ Lietuvos ekonomikai. Tačiau ekspertai pabrėžia – pačios Baltarusijos ekonomika yra sunkioje padėtyje, o jei būtų įgyvendinamos liberalizavimo reformos, šalies lauktų krizė. Todėl izoliuotas režimas gali gyvuoti neribotą laiką.

Kalbėdamas Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtuose „Baltarusijos klausymuose“, „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad Baltarusijos ekonomika arčiausiai Lietuvos buvo priartėjusi 2012 metais, kai „BVP skirtumas vienam gyventojui buvo skaičiuojamas nebe kartais, o procentais“.

Tačiau 2014 m. Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir Vakarų įvestos sankcijos Rusijai stipriai paveikė Minską. Kartu kritus naftos kainoms, šalies ekonomika nustojo augti. Tokia stagnacija vyksta jau beveik 6 metus, tuo tarpu Lietuvos ekonomika toliau auga.

„Šiandien situacija Baltarusijoje, švelniai tariant, yra prasta, - sako Ž. Mauricas - Baltarusija, nors gal ir to nenori, tampa paslaugų ekonomika, kaip ir daugelis kitų Europos ekonomikų. (...) Tai jungtis tarp ES ir Baltarusijos.“

Tęsiantis stagnacijai, Baltarusijos valstybinių įmonių nuostolingumas auga – šiandien nepelningai dirba jau virš 12 proc. tokių subjektų – o valstybinis sektorius įdarbina net pusę šalies dirbančiųjų, duomenis pateikia Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, kuri nesutinka su Ž. Maurico vertinimu, kad IT sektorius tapo „vilties spinduliu“ Baltarusijos ekonomikoje.

„Jis atsirado iš labai tikslinių pastangų. Investicinis klimatas Baltarusijoje labai smarkiai pastaruoju metu pagerėjo. Specialistų nuomone, IT reguliavimas Baltarusijoje yra geriausias tarp Rytų bloko valstybių“, - sako J. Rojaka.

Santykiai su Lietuva

Prasidėjus protestams, į kuriuos režimas reagavo represijomis, Lietuva, kaip ir kitos kaimyninės valstybės ėmė kviesti IT specialistus atvykti į Lietuvą.

J. Rojakos duomenimis, vizos suteiktos arba jų laukia virš 400 asmenų. „Akcentuojame galimybę per Lietuvą išeiti į Europą“, - teigia viceministrė. Tačiau Baltarusijos įmonės yra labiau linkusios plėsti savo veiklą į Lietuvą, o ne visiškai apleisti darbą Baltarusijoje.

Tačiau didžioji dalis šio itin svarbaus sektoriaus darbuotojų išvyko į Ukrainą. Tai sukėlė režimo pasipiktinimą – jis įteikė Ukrainai notą.

Todėl Ž. Mauricas siūlo žvelgti plačiau ir stengtis į Lietuvą prisikviesti visų sričių specialistus: „Juolab, kad kultūriniai, istoriniai ryšiai yra artimesni, tai tie žmonės gal ir lengviau įsiintegruotų mūsų visuomenėje. (...) Bet kada gali iššauti Lenkija. Ji agresyvi, galinti gauti daug pinigų ir bet kada gali įsijungti į tą žaidimą.“

„Luminor“ vyr. ekonomistas pabrėžia, kad rimtai vertinti A. Lukašenkos grasinimų dėl krovinių nukreipimo iš Lietuvos kitur, nevertėtų – tai režimui brangiai kainuotų.

„Mes Baltarusijai esam labiau reikalingi, nei ji mums. Nes mes Baltarusijai esame kelias į pasaulines rinkas. Nukreipti krovinius yra labai sudėtinga. Juo labiau, Baltarusija turi interesų, yra investavusi čia (Lietuvoje)“, - teigia Ž. Mauricas.

Rusijos ir Kinijos vaidmuo

Baltarusijos ekonomika yra itin priklausoma nuo didžiosios kaimynės Rusijos. Dabar, ES įvedant sankcijas Minsko režimo pareigūnams ir valdžiai tęsiant protestus prieš gyventojus, ryšiai su Vakarais trūkinėja, o priklausomybė nuo Rusijos rinkos auga.

Savo interesų Baltarusijoje turi ir Kinija. Baltarusijos ekonomikos priklausomybė nuo šių donorų auga šalies nepriklausomybės sąskaita, teigia ekspertai.

„Kinijos įtaka akivaizdi, Rusijos įtakos niekas negalėtų paneigti. Turime labai specifinę ekonomiką, kuri jau nestovi kryžkelėje – yra labai įsiskolinę ir skolas turėtų dengti šiemet ir kitąmet“, - sako J. Rojaka.

Abu RESC renginyje kalbėję ekspertai mano, kad režimas su Rusijos „pragmatine pagalba“, subsidijomis ir Kinijos investicijomis galėtų išgyventi dar ilgai. Tokių pavyzdžių, kai kaimynių izoliuotos šalys išgyvena, gausu: Kuba, Šiaurės Korėja ar Venesuela.

Tačiau jei Baltarusija nuspręstų pasukti ekonomikos liberalizavimo, vakarietiško vystymosi keliu, šalies gali laukti ilga krizė: dingtų Rusijos subsidijos, smuktų eksportas į muitų sąjungos valstybes (Rusiją, Kazachstaną ir kt.)

„Prieš „nušvintant šviesai“, neišvengiamai lauktų tamsus laikotarpis. (...) Reikėtų labai didelės išorinės paramos. Nes savo pajėgomis kyla rizika, kad valstybė galėtų nugrimzti į labai didelę krizę. (...) Ekonomika galėtų susitraukti 15 proc.“, - prognozuoja Ž. Mauricas, kuris siūlytų Europai sukurti „Maršalo planą“ Baltarusijai.