Pasaulyje

2020.10.14 11:49

Kirgizijos prezidentas krizei užbaigti pritarė naujo premjerui skyrimui

Atnaujinta 15.15
BNS2020.10.14 11:49

Kirgizijos prezidentas trečiadienį pritarė populisto Sadyro Žaparovo skyrimui ministru pirmininku, šiai Centrinės Azijos valstybei ieškant išeities iš ilgiau nei savaitę besitęsiančios politinės krizės, kilusios po rinkimų, kurių rezultatai buvo anuliuoti.    

Po ginčijamų rinkimų šalyje prasiveržęs smurtas tapo rimčiausiu iššūkiu Sooronbajui Žejenbekovui per trejus savo prezidentavimo metus.

Iš pradžių prezidentas sakė, kad negali pasirašyti S. Žaparovo paskyrimo, jei parlamente nebus pasiektas kvorumas.

Tačiau esama vis daugiau ženklų, kad politikai imasi žingsnių užbaigti krizę šioje prie Kinijos vakarinės sienos esančioje buvusioje sovietinėje respublikoje, kurią beveik visą nepriklausomybės laikotarpį krečia politiniai neramumai.

S. Žaparovas, kurį praėjusią savaitę iš kalėjimo išvadavo jo šalininkai, po rinkimų kilus neramumams kelis kartus bandė užsitikrinti premjero postą.

Prezidentas antradienį paprašė parlamento dar kartą balsuoti dėl premjero kandidatūros.

Trečiadienį daugiau kaip 80 iš 120 parlamentarų dalyvavo neeilinėje sesijoje, kurios metu S. Žaparovas užsitikrino valdančiosios koalicijos paramą.

Parlamentas taip pat pritarė S. Žaparovo vadovaujamos vyriausybės sudėčiai, programai ir struktūrai.

Tada S. Žejenbekovas pasirašė dekretą dėl S. Žaparovo ir jo vyriausybės skyrimo, informavo prezidentūra.

Galvos skausmas Rusijai

Išėjimo prie jūros neturinti Kirgizija, kurioje gyvena 6,5 mln. žmonių, tapo nepriklausoma 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Neramumai, privertę sunerimti Biškeko sąjungininkę Maskvą, kilo tebesitęsiant ginčijamų prezidento rinkimų išprovokuotiems protestams kaimyninėje Baltarusijoje ir vykstant kovoms dėl Azerbaidžano separatistinio Kalnų Karabacho regiono.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas šią savaitę buvo atskridęs į Kirgiziją derybų su S. Žaparovu ir S. Žejenbekovu. Šis vizitas, regis, sustiprino prorusiško prezidento pozicijas.

Rusijos ambasada antradienį nurodė, kad per D. Kozako vizitą buvo akcentuotas „svarbus valstybės vadovo vaidmuo“ užtikrinant Kirgizijos tolesnį vystymąsi.

Dėl naujausios krizės, kurią išprovokavo įtarimai dėl balsų pirkimo per rinkimus, S. Žejenbekovas praėjusią savaitę pasisiūlė atsistatydinti iš prezidento posto, kai tik bus atkurta tvarka ir suformuota nauja vyriausybė.

Rinkimų rezultatai kilus protestams buvo anuliuoti, bet per protestuotojų ir milicijos susirėmimus buvo sužeista daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių; vienas žmogus žuvo.

Užkietėjęs nacionalistas S. Žaparovas, siejamas su chaotiškais mitingais, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už įkaito paėmimą, kai praėjusią savaitę buvo netikėtai paleistas.

S. Žaparovui išėjus į laisvę, į sostinę iš įvairių Kirgizijos sričių atvyko daugybė jo šalininkų. Tarp jų ir priešiškų grupių kartais kildavo susirėmimų.

Eksprezidentas – vėl kalėjime

Faktas, kad naujuoju parlamento pirmininku buvo paskirtas prezidento sąjungininkas Kanatbekas Isajevas, taip pat leidžia manyti, kad įtakingiausioms politinėms jėgoms tikriausiai pavyko rasti kompromisą.

Tačiau minia S. Žaparovo šalininkų surengė akciją Biškeko centre, protestuodami prieš K. Isajevo, paskyrimą. Visgi ši minia buvo mažesnė, palyginti su praėjusia savaite vykusia akcija S. Žaparovui palaikyti.

Kirgizija laikoma demokratiškiausia šalimi posovietinėje Centrinėje Azijoje, tačiau ji taip pat yra pati nestabiliausia.

Penktadienį buvo apšaudytas eksprezidento Almazbeko Atambajevo, kuris, kaip ir S. Žaparovas, buvo išlaisvintas iš kalėjimo per neramumus po spalio 4-osios rinkimų, automobilis.

Incidentas įvyko, kai drauge susirinko S. Žaparovo šalininkai ir opozicijos bloko nariai. Tai pakurstė nerimą dėl naujos krizės eskalacijos vykstant kovai dėl valdžios.

Per porinkiminį chaosą S. Žaparovas iškilo kaip pagrindinis žaidėjas, o A. Atambajevas, aršus S. Žejenbekovo oponentas, buvo grąžintas į kalėjimą toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės, skirtos už neteisėtą vieno nusikalstamo pasaulio autoriteto paleidimą.

Du svarbiausi A. Atambajevo sąjungininkai – buvęs vyriausybės vadovas ir sostinės Biškeko eksmeras – vis dar yra laisvėje. Jie buvo paleisti tą pačią naktį.