Pasaulyje

2020.10.01 16:24

Estijos narai gali pasiekti nuskendusį keltą „Estonia“ – po naujų įrodymų svarstoma atnaujinti tyrimą

LRT.lt2020.10.01 16:24

Estija turi pakankamai pajėgumų ir išteklių, kad šalies narai galėtų nusileisti ir apžiūrėti skylę nuskendusio kelto „Estonia“ korpuse, vidaus reikalų ministrą Martą Helme cituoja estų visuomeninis transliuotojas ERR.

Skylę kelto korpuse atskleidė nauja dokumentika, kurioje užfiksuotos ant Baltijos jūros dugno gulinčio kelto nuolaužos. Buvęs tyrimo vadovas pakomentavo, kad tokia skylė galėjo atsirasti keltui susidūrus su povandeniniu laivu.

M. Helme pažymėjo, kad pirminiai darbai galėtų kainuoti 5 mln. eurų, vėliau kaina, jei prireiktų narų pagalbos, galėtų išaugti iki 20 mln. eurų.

Anot ministro, laivo nuolaužų iškėlimas į paviršių kainuotų apie 100 mln. eurų, todėl tai yra per brangi kaina, rašo ERR.

Estijos policijos ir pasienio apsaugos jūrų saugumo komiteto vadovė Marge Kohtla pažymėjo, kad Estija yra pajėgi pradėti tyrimą pati – gali naudoti sonarą ir robotą, kuris pasiektų laivo nuolaužas.

Ketvirtadienį Estijos Vyriausybė nutarė tęsti pasirengimą pradėti naują tyrimą dėl 1994 m. įvykusios katastrofos. Premjeras Juri Ratas pareiškė, kad nauji įrodymai verčia svarstyti atnaujinti tyrimą, todėl reikia situaciją aptarti su Švedija ir Suomija.

Pirmadienį Buvęs Estijos prokuroras Margus Kurmas pareiškė, kad nauja medžiaga iš laivo nuolaužų leidžia manyti, jog keltas veikiausiai nuskendo susidūręs su povandeniniu laivu. M. Kurmas vadovavo 2004–2009 Vyriausybės komisijai, kuri tyrė kelto „Estonia“ nuskendimą Baltijos jūroje 1994 m.

Interviu televizijai „Pealtnagija“, M. Kurmas teigia, kad naujoje vaizdo medžiagoje matyti nuskendusio laivo korpuse esanti apie 4 m ilgio ir 1,2 metro pločio esanti skylė, kuri galėjo atsirasti susidūrus su dideliu objektu.

Katastrofą tyrusi tarptautinė komisija 1997 m. nustatė, kad nelaimės priežastis buvo kelto konstrukcijų gamybos trūkumai, orų sąlygos bei įgulos klaidos.

Taip pat skaitykite

Keltas „Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną pakeliui iš Talino į Stokholmą. Per katastrofą žuvo 852 iš 989 keltu plaukusių žmonių. Trims iš keturių keltu plaukusių lietuvių Baltijos dugnas tapo Amžinu kapu.