Pasaulyje

2020.10.01 12:21

Perspėjimai baigėsi – ES pradės procedūrą prieš Britaniją dėl „Brexito“ sutarties pažeidimo

atnaujinta 14.21
LRT.lt, BNS2020.10.01 12:21

Europos Sąjunga pradės teisinę procedūrą prieš Jungtinę Karalystę, kurios valdžia, nepaisant perspėjimų, žada sulaužyti anksčiau pasirašytą „Brexito“ sutartį, praneša „Deutsche Welle“.

Šią žinią ketvirtadienį paskelbė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Anot jos, tai pirmas žingsnis „sulaužymo procedūroje“. „Formalaus perspėjimo laiško“ juodraštis jau parengtas, todėl netrukus seks veiksmai, pažymi „Deutsche Welle“.

ES perspėjo, kad Britanijos veiksmai pažeidžia tarptautinę teisę. Tai pripažino ir Britanijos Vyriausybė.

„Šį rytą Komisija nusprendė nusiųsti oficialaus įspėjimo laišką JK vyriausybei. Tai pirmas pažeidimo nagrinėjimo procedūros žingsnis“, – sakė U. von der Leyen.

„Laiške JK vyriausybė kviečiama per mėnesį atsiųsti savo pastabas“, – nurodė ji.

Išnagrinėjusi šias pastabas arba negavusi pastabų, Europos Komisija prireikus gali nuspręsti tęsti pažeidimo procedūrą – pateikti pagrįstą nuomonę.

Antradienį britų žemieji parlamento rūmai pritarė vidaus rinkos įstatymui, kuriuo būtų panaikintos kai kurios pernai ministro pirmininko Boriso Johnsono su Europos Sąjunga sudarytos „Brexito“ sutarties dalys.

Įstatymu būtų reguliuojama JK vidaus rinka nuo sausio 1-osios, kai Britanija užbaigs pereinamąjį periodą po „Brexito“ ir pasitrauks iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos.

Siūlomu įstatymu, kaip pripažįsta Londonas, panaikinamos kai kurios išstojimo iš ES sutarties dalys, o tai yra tarptautinės teisės pažeidimas.

B. Johnsono vyriausybė JK vidaus rinkos įstatymą vadina „teisiniu apsaugos tinklu“ tam atvejui, jei derybos dėl prekybos po „Brexito“ žlugtų ir ES bandytų nustatyti muitų sieną tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos.

Tačiau ES sostinės, įskaitant Dubliną, šias nuostatas laiko esminėmis siekiant išvengti „kietos sienos“ su Airija sugrąžinimo ir norint išsaugoti gerus santykius, remiamus Didžiojo penktadienio taikos susitarimu Šiaurės Airijai.

„Kaip žinote, pakvietėme savo draugus britus iki rugsėjo pabaigos pašalinti problemines jų vidaus rinkos įstatymo projekto dalis, – sakė U. von der Leyen. – Terminas suėjo vakar, probleminės nuostatos nebuvo pašalintos.“

Britų įstatymo projektas savo esme pažeidžia įsipareigojimą veikti gera valia, kaip nustatyta Susitarime dėl išstojimo, be to, jei teisės aktas būtų priimtas, būtų akivaizdžiai pažeistas išstojimo susitarimo Protokolas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, nurodė EK.

JK vyriausybė savo ruožtu ketvirtadienį gynė savo įstatymą. Atstovas sakė, kad Londonas oficialiai atsakys į ES veiksmus, bet pridūrė: „Mums reikia sukurti teisinį apsaugos tinklą, kad apsaugotume JK vidaus rinkos vientisumą, kad (...) ministrai visuomet galėtų vykdyti savo įsipareigojimus Šiaurės Airijai ir ginti taikos proceso laimėjimus.“

Užtemdė derybas

EK pareiškime nurodoma, kad JK vidaus rinkos įstatymu būtų pažeistas Susitarimo dėl išstojimo 5 straipsnis, kuriame sakoma, kad abi šalys privalo bendrai „gera valia“ įgyvendinti susitarimą.

Briuselis jau buvo perspėjęs, kad imsis teisinių veiksmų, bet B. Johnsonas toliau stūmė įstatymą nepaisydamas susirūpinimo savo paties partijoje ir Vašingtono įspėjimo, jog tai kelia pavojų airių taikai.

JK įstatymo projektas dabar svarstomas aukštuosiuose Lordų Rūmuose. Prognozuojama, kad projektas artimiausiomis savaitėmis taps įstatymu.

Tuo metu ES ir JK derybininkai Michelis Barnier ir Davidas Frostas šią savaitę susitinka Briuselyje per paskutinį suplanuotą derybų dėl prekybos po „Brexito“ ratą.

Diplomatai sako, kad ES teisiniai veiksmai nebūtinai pakirs šias derybas, bet Londono pozicija užtemdė jas prieš planuojamą ES viršūnių susitikimą spalio 15 dieną.

Jei iki spalio pabaigos susitarimas nebus pasiektas, tuomet, kaip perspėja Europos pareigūnai, tikriausiai nebus įmanoma iki metų pabaigos užbaigti jo ratifikavimo proceso. Tai reikštų, kad JK iš bendrosios rinkos pasitrauks be prekybos susitarimo.

Tai savo ruožtu padidintų planuojamą „Brexito“ ekonominį šoką: dar labiau sutriktų prekyba per Lamanšo sąsiaurį, sugrįžtų muitai ir galėtų kilti ginčas dėl žvejybos teisių.