Pasaulyje

2020.10.01 11:54

Macronas pareiškė, kad Kalnų Karabacho konflikte kariauja Sirijos džihadistai

atnaujinta 18.55
ELTA, BNS2020.10.01 11:54

Rusijos, JAV ir Prancūzijos prezidentai paragino Armėnijos ir Azerbaidžano vadovus nedelsiant ir besąlygiškai atnaujinti derybas dėl padėties Kalnų Karabache sureguliavimo.

Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas ir Emmanuelis Macronas padarė šį pareiškimą kaip tarpininkaujančių ESBO Minsko grupės šalių vadovai.

„Raginame Armėnijos ir Azerbaidžano vadovus nedelsiant prisiimti įsipareigojimus sąžiningai, be jokių išankstinių sąlygų iš esmės atnaujinti derybas dėl [padėties] sureguliavimo, padedant ESBO Minsko grupei pirmininkaujančioms šalims“, – sakoma pareiškime, kurį paskelbė Kremlius savo interneto svetainėje.

Jame pabrėžiama, kad trijų ESBO Minsko grupei pirmininkaujančių valstybių prezidentai „kuo griežčiausiai smerkia smurto eskalavimą ties kontaktine linija Kalnų Karabacho konflikto zonoje“.

„Mes raginame nedelsiant nutraukti [konflikte] dalyvaujančių šalių kovinius veiksmus“, – sakoma pareiškime. Prezidentai taip pat išreiškė apgailestavimą dėl per konfliktą prarastų gyvybių ir pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems bei sužeistiesiems.

Atnaujinta 17.24

Prancūzijos prezidentas E. Macronas ketvirtadienį pareiškė esąs tikras, jog Kalnų Karabache, kur vyksta įnirtingos kovos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, veikia Sirijos džihadistų kovotojai.

„Šiandien turime informacijos, kuri užtikrintai rodo, kad Sirijos kovotojai iš džihadistų grupuočių per Gaziantepą pasiekė operacijų zoną Kalnų Karabache. Tai labai rimtas naujas faktas, jis keičia situaciją“, – sakė E. Macronas atvykęs į ES viršūnių susitikimą Briuselyje.

Armėnija apkaltino Turkiją siunčiant samdinius, kad paremtų savo sąjungininką Azerbaidžaną, o pirmadienį Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ pranešė, kad Ankara iš Sirijos šiaurės išsiuntė mažiausiai 300 jai lojalių kovotojų.

Pats E. Macronas šią savaitę pasmerkė Turkijos „neapgalvotus ir pavojingus“ pareiškimus, kuriais ji išreiškė palaikymą Baku.

Erdoganas ragina Armėniją atsitraukti

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad ugnies nutraukimas Kalnų Karabache įmanomas tik tuo atveju, jeigu Armėnijos pajėgos pasitrauks iš šio separatistinio regiono ir likusios Azerbaidžano dalies.

„Kelias į tvarias paliaubas šiame regione priklauso nuo armėnų [pajėgų] išvedimo iš visos Azerbaidžano teritorijos“, – R. T. Erdoganas pareiškė kalbėdamas per televiziją.

Sužeisti du Prancūzijos dienraščio žurnalistai

Ketvirtadienį Azerbaidžano generalinė prokuratūra pranešė, jog nuo įtampos eskalavimo Kalnų Karabacho konflikto zonoje pradžios žuvo 16 ir buvo sužeisti 55 civiliai azerbaidžaniečiai.

Ketvirtadienį Kalnų Karabacho mieste Martunyje Prancūzijos leidinio „Le Monde“ žurnalistai pakliuvo į apšaudymą iš Azerbaidžano pusės. Tai pranešė Armėnijos Vyriausybės informacijos ir ryšių su visuomene centro vadovas Ovanesas Movsisianas, juo remiasi „Interfax“.

„Du žmonės sužeisti. Preliminariais duomenimis, jie abu yra Prancūzijos piliečiai“, – informavo O. Movsisianas.

Savo ruožtu Armėnijos URM atstovė spaudai Ana Nagdalian pareiškė, kad įvykiams Karabacho konflikto zonoje nušviesti akredituota apie 200 užsienio žurnalistų, kurie atstovauja daugiau kaip 50 žiniasklaidos priemonių.

„Didžioji jų dalis jau atvyko į Armėniją ir Arcachą (Kalnų Karabachą)“, – pridūrė ji.

Azerbaidžanas praneša apie žuvusiuosius

„Armėnijos ginkluotųjų pajėgų artilerijai apšaudant teritorijas, kuriose gyvena taikūs azerbaidžaniečiai, iki šiol žuvo 16 ir buvo sužeisti 55 civiliai“, – sakoma prokuratūros spaudos tarnybos pranešime.

Žinybos duomenimis, taip pat smarkiai nukentėjo 163 gyvenamieji namai ir 36 civiliniai objektai.

Padėtis Kalnų Karabache paaštrėjo rugsėjo 27 d., ginčijamoje teritorijoje vyksta mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių. Azerbaidžanas tvirtina užėmęs kelis Karabacho kaimus ir strategines aukštumas. Jerevanas tai neigia ir praneša, kad apšaudoma ir Armėnijos teritorija.

Taip pat skaitykite

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.

Nuo 1992 metų vedamos derybos dėl Kalnų Karabacho problemos taikaus sureguliavimo, bet jos iki šiol nedavė rezultatų.