Pasaulyje

2020.10.01 06:38

Įvykiai Baltarusijoje. Nausėda: situacijos Viduržemio jūroje negalima sieti su padėtimi Baltarusijoje

Latvija nepripažįsta Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu, atnaujinta 23.40
Justinas Vainilavičius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, Dainora Karklytė, ELTA, Ignas Jačauskas, Ramūnas Jakubauskas, BNS, LRT RADIJAS2020.10.01 06:38

Situacija Viduržemio jūros rytuose ir Baltarusijoje skiriasi, todėl šių klausimų negalima sieti, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Pastaruoju metu Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių pastangomis konfliktas Viduržemio jūros rytinėje dalyje deeskaluojamas, mėginama ieškoti tam tikrų sutarimo taškų, mėginama kalbėtis su Turkijos vadovu. Baltarusijoje turime visiškai priešingą situaciją, kuomet Baltarusijos buvęs vadovas Aliaksandras Lukašenka yra visiškai nepasirengęs bet kokiam tarpininkavimui, kontaktui su Vakarų pasauliu, atmeta jį“, – BNS atsiųstame komentare teigė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo po posėdžio pirmąjį dvi dienas truksiančio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo vakarą.

„Šitoje situacijoje turime elgtis principingai – konstatuoti, kad tarpininkavimo paslaugos šiuo metu Baltarusijai yra nepriimtinos, A. Lukašenka stengiasi išsaugoti valdžią bet kokia kaina, todėl šiose aplinkybėse sankcijos yra vienintelė poveikio priemonė. (...) Tuo tarpu Turkijos atžvilgiu turėtumėme elgtis lanksčiau ir, matydami viltį, kad situaciją galėtų būti deeskaluota, neturėtumėme dabar priimti sprendimų dėl sankcijų, nes tai eskaluotų situaciją“, – sakė G. Nausėda.

Anot jo, šiuos du klausimus ir toliau siekia susieti Kipras.

„Kipro atstovas, kaip anksčiau, taip ir šiandien, pabrėžė būtinybę spręsti šituos klausimus kartu. (...) Netrukus bus derinami tekstai. Žiūrėsime, ar pavyks peršokti tą labai sunkiai peršokamą barjerą, kuris vadinasi konsensusas“, – kalbėjo prezidentas.

Europos Sąjungos šalys yra priėmusios principinį sprendimą paskelbti sankcijas Minsko režimui, tačiau jas blokuoja Kipras, reikalaujantis imtis panašių priemonių prieš Turkiją, su kuria šalis nesutaria dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose.

Antradienį sankcijas Baltarusijai paskelbė Jungtinė Karalystė ir Kanada. Minsko režimui jas turėjo įvesti ir Jungtinės Amerikos Valstijos, tačiau, anot G. Nausėdos, JAV laukia „ES žingsnio“.

Jis taip pat teigė, kad Europos lyderiams pristatė pagalbos planą Baltarusijai, kuris buvo „labai palankiai priimtas“.

„Šiandien jis tikrai nebus tvirtinamas ir ne šitoje EVT jis turėtų būti tvirtinamas, bet idėja jau yra pateikta ir tiesiog jai reikia suteikti tam tikrą kūną, organizacinę formą. (...) Puikiai suprantame, kad diktatūros nėra amžinos, po diktatūrų ateina demokratijos pavasaris. Baltarusijos demokratinė visuomenė nusipelno, kad jai būtų padėta greičiau integruotis ir į ES bendrąją rinką, galbūt naudotis bevizio režimo privalumais, naudotis laisvesne prieiga prie finansinių išteklių“, – teigė G. Nausėda.

„Tai tikrai nebūtinai reikš kažkokią prievartinę Baltarusijos integraciją į ES, ji pati pasirinks savo kelią ir žiūrės, kaip geriau balansuoti savo interesus tarp Rytų ir Vakarų“, – pridūrė šalies vadovas.

Šį planą G. Nausėda pristatė kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais.

Atnaujinta 23.40

Apie situaciją Baltarusijoje G. Nausėda ketvirtadienį kalbėjo ir JAV televizijos kanale CNN. Interviu jis pabrėžė, kad dabar pereinama prie antrojo – sankcijų – etapo.

Nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka atmetė visus Lietuvos ir kitų šalių raginimus sėsti prie derybų stalo, todėl santykiuose su Baltarusijos režimu esą liko tik griežtesnių sankcijų kelias, Jungtinių Valstijų televizijai CNN tvirtino Lietuvos prezidentas.

„Inicijavau taikių derybų planą tarp trijų pusių: (Baltarusijos. – ELTA) valdžios, pilietinės visuomenės ir užsienio šalių, įskaitant Rusiją ir ES. Inicijavome šias derybas, bet A. Lukašenka nebuvo pasirengęs priimti jokių siūlymų iš išorės.

Dabar turime labai ribotas galimybes tęsti šias derybų iniciatyvas ir pereiname prie antrojo etapo – sankcijų. Taip, mes turime imtis griežtesnių priemonių prieš režimą, nes režimas nenori bendradarbiauti“, – pareiškė G. Nausėda.

Visas pokalbis:

Latvijos parlamentas nepripažįsta A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu

Latvijos Saeima ketvirtadienį patvirtino pareiškimą, kuriuo nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu.

„Dar kartą pabrėždama, kad praėję rugpjūčio 9 dienos Baltarusijos prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei teisingi, Latvija nepripažįsta Baltarusijos valdžios paskelbtų rinkimų rezultatų ir sako, kad remiantis šiais rezultatais suteiktas mandatas negali būti laikomas gautu demokratijos keliu ir legitimiu“, – sakoma pareiškime.

Šis dokumentas buvo paruoštas po rugsėjo 23 dieną įvykusios A. Lukašenkos inauguracijos, kuri iki paskutinės akimirkos buvo laikoma paslaptyje ir per kurią A. Lukašenka davė priesaiką šeštai kadencijai. Tai dar padidino politinę krizę Baltarusijoje.

Latvijos parlamentas pažymi, kad Baltarusijos sostinėje Minske ir kituose šalies miestuose tęsiasi taikūs masiniai protestai, nepaisant šalies valdžios vykdomų represijų ir smurto taikių demonstrantų bei opozicijos atstovų atžvilgiu.

Taip baltarusiai reiškia savo reikalavimą laikytis demokratinių normų ir gerbti pagrindines žmogaus teises, sakoma dokumente.

Parlamento pareiškime taip pat įvardijama virtinė per A. Lukašenkos inauguraciją padarytų pažeidimų, prieštaraujančių Baltarusijos įstatymams.

Pareiškime ryžtingai kritikuojami Baltarusijos valdžios veiksmai ir žiaurios represijos, nukreiptos prieš taikius demonstrantus, įskaitant nepagrįstą protestuojančiųjų, eilinių praeivių, žurnalistų ir kitų visuomenės atstovų persekiojimą ir net kankinimus per protestus po prezidento rinkimų.

Baltarusijos valdžia raginama nedelsiant nutraukti smurtą, represijas ir kitus žmogaus teisių pažeidimus baltarusių tautos atžvilgiu.

Saeima taip pat paragino Europos Sąjungą nedelsiant imtis sankcijų, kurios leistų patraukti atsakomybėn bet kuriuos už žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimą valdžia Baltarusijoje atsakingus asmenis arba institucijas.

Latvijos parlamentas taip pat pareiškė tvirtai remiąs Baltarusijos ir jos tautos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Dialogas – ne vienpusis eismas

G. Nausėda sako, kad Europos Sąjungos (ES) dialogas su Rusija neturi būti „vienos pusės eismas“, o opozicionieriais Aleksejaus Navalno nunuodijimas rodo, jog Maskva atmeta demokratines taisykles.

Tai šalies vadovas sakė atvykęs į ES viršūnių susitikimą Briuselyje, kur vadovai ketina aptarti galimą reakciją į A. Navalno apnuodijimą.

„Aš esu dialogo šalininkas – dialogas visada geriau už peštynes, tačiau dialogas turi būti grįstas sąžiningomis taisyklėmis“, – Briuselyje ketvirtadienį sakė šalies vadovas, priminęs, kad šį klausimą neseniai aptarė su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu per jo vizitą Vilniuje.

G. Nausėda teigė, kad galvodamas apie Rusijos opozicionieriaus A. Navalno apnuodijimą prisimena ir Anos Politkovskajos, Boriso Nemcovo ir Vladimiro Kara-Murzos istorijas.

„Galvodamas tokias bylas kaip A. Navalno apnuodijimas, turiu labai keistą dežavu jausmą – prisimenu A. Politkovskają, B. Nemcovą, V. Kara-Murzą. Šitie vardai parodė, kad šitas režimas nepasiruošęs taikyti demokratinių taisyklių ir naudoja XX amžiaus metodus“, – teigė G. Nausėda.

Cichanouskaja ragina ES

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino paskelbti sankcijas Minskui dar to nepasiryžusias padaryti šalis.

„Dėkojame tiems, kas jau patvirtino sankcijas. Raginame tuos, kas nori tai padaryti, bet dar nesiryžta, imtis veiksmų ir padėti mums mūsų kovoje“, – Prancūzijos radijui RTL sakė baltarusių opozicijos lyderė.

S. Cichanouskaja pažymėjo, kad opozicijai labai padėtų ES sankcijos dabartinei Baltarusijos valdžiai. „Mes jau ir taip labai ilgai to laukiame“, – pridūrė į Lietuvą pasitraukusi politikė.

Kalbėdama apie padėtį Baltarusijoje ji patikino, jog ir toliau tęsis antivyriausybiniai protestai.

„Demonstracijos vyks tiek laiko, kiek reikės“, – pabrėžė S. Cichanouskaja, atsakydama į klausimą, ar ji nenuogąstauja, kad protesto judėjimas ilgainiui išsisems.

Tikisi, kad padės Merkel

S. tikisi, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel taps tarpininke sprendžiant politinę krizę Baltarusijoje ir siekiant naujų prezidento rinkimų.

Per viešnagę Vilniaus universitete ketvirtadienį žurnalistams ji taip pat išreiškė viltį, kad Europos Sąjungos lyderiai artimiausiu metu apsispręs dėl sankcijų Minsko režimui.

„Iš Europos Sąjungos aš tikiuosi, kad jie priims sankcijas, kad jie išspręs visus klausimus, kurie iki šiol kilo ir patvirtins sankcijų sąrašą, individualias sankcijas. Su Angela Merkel mes kalbėsime apie situaciją Baltarusijoje, apie galimybę jai dalyvauti kaip mediatore tariantis dėl naujų rinkimų Baltarusijoje organizavimo“, – sakė ji.

S. Cichanouskaja be to tvirtino, kad Rusijos tarpininkavimas šiame procese taip pat yra itin reikšmingas.

„Mes manome, kad būtina, jog Rusija dalyvautų kaip mediatorė šiose derybose“, – tvirtino opozicijos lyderė.

S. Cichanouskaja Minsko sprendimą trims mėnesiams stabdyti didžiausio šalies portalo tut.by žiniasklaidos priemonės statusą pavadino cenzūra, reiškiančia, jog „Baltarusija nenori, kad baltarusiai žinotų tiesą“.

Ji taip pat pažymėjo, kad Baltarusijoje „nebeliko nepriklausomos žiniasklaidos, kuri neužsiimtų propagandine veikla“. Pasak jos, nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, „galinčios pasakyti tiesą“, veikia iš užsienio.

„Bet baltarusiai jau patys viską supranta ir naudojasi tais šaltiniais, kuriuos mano esant reikalingais“, – teigė ji.

Vokietijos kanclerė A. Merkel šią savaitę patvirtino, kad ketina susitikti su Lietuvoje šiuo metu gyvenančia S. Cichanouskaja. Anksčiau buvo skelbta, kad buvusi kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose į Berlyną vyks kitą savaitę.

ES nesutariant dėl sankcijų Minsko režimui, ketvirtadienį Briuselyje rengiamas Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kur daug dėmesio turėtų būti skirta situacijai Baltarusijoje.

JAV laukia ES žingsio

JAV neprisijungė prie Jungtinės Karalystės (JK) ir Kanados, kurios įvedė sankcijas Minsko režimo pareigūnams, nes nori tai padaryti kartu su Europos Sąjunga (ES). Tai agentūrai „Reuters“ patvirtino 4 šaltiniai.

ES pažadėjo įvesti sankcijas Baltarusijos režimo vadovams, tarp jų ir pačiam neteisėtam šalies prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Tačiau to padaryti nepavyko, nes Kipras blokuoja sankcijų įvedimą, reikalaudamas sankcijų Turkijai, kurią kaltina vykdant dujų telkinių žvalgybą ir išgavimą Kipro teritoriniuose vandenyse.

Baltijos šalys pirmosios įvedė sankcijas Minsko režimui ir pačiam A. Lukašenkai, antradienį JK ir Kanada taip pat paskelbė sankcijų įvedimą.

Anksčiau 6 šaltiniai „Reuters“ sakė, kad apie sankcijų įvedimą bendrai paskelbs JAV, JK ir Kanada. Tačiau JAV susilaikė, tikėdamasi, kad ES pagaliau pasieks susitarimą ketvirtadienį prasidedančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT).

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė ketvirtadienį LRT RADIJUI sakė, kad ES sankcijų įvedimo galimybė yra didelė. Turkija pradėjo derybas su Graikija, todėl analitikai mano, Kipras gali atsiimti savo veto.

„Reuters“ šaltinių žiniomis, JAV jau yra parengusi sankcijų paketą, kuriame numatyti veiksmai ir baudžiant už žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje.

Vakarų valstybės nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu ir ragina pradėti valdžios perdavimą opozicijai.

VU rektorius Cichanouskajai įteikė deklaraciją

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas Rektoriaus auloje ketvirtadienį pasirašė ir Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai įteikė simbolinę deklaraciją dėl pagalbos studentams, nukentėjusiems nuo Baltarusijos režimo represijų.

S. Cichanouskaja dėkojo už tokią iniciatyvą ir išreiškė viltį, kad Baltarusijos studentai panaudos įgytas žinias savo šalyje.

„Po mūsų režimo represine mašina patenka įvairaus amžiaus vyrai, moterys, taip pat ir studentai. Džiaugiamės dėl studentų aktyvios pozicijos (...), dėl to, kad auga tokie sąmoningi mūsų piliečiai. Jie kovoja už teisingumą, už laisvą ir saugią Baltarusijos ateitį. Bet jie turi mokytis, todėl jaučiame kitų šalių paramą, jų iniciatyvą, taip pat ir VU, kuris yra pasirengęs priimti studentus, nukentėjusius nuo represijų ir net padėti jiems finansiškai – mokėti jiems stipendijas.

Šiandien VU lankėsi Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Tichanovskaja, kuriai universiteto rektorius prof. Rimvydas...

Posted by Vilniaus universitetas / Vilnius University on Thursday, October 1, 2020

Mūsų studentai jaus šią paramą, jie galės jaustis saugūs, žinodami, kad galės tęsti savo studijas europietiškame universitete. Todėl labai jums ačiū už šią iniciatyvą, tai mums labai svarbu“, – dėkojo S. Cichanouskaja.

Savo ruožtu R. Petrauskas sakė, kad VU smerkia žmogaus laisvių suvaržymus ir teisių pažeidimus Baltarusijoje, todėl baltarusių studentams universitetas pasiūlė LDK stipendijas. Pasak jo, lėšas studijoms skyrė pats universitetas, SBA koncernas, taip pat skirs ir Vyriausybė. Universitete studijuos apie 200 baltarusių studentų.

„Akivaizdu, kad užsitęsus šiam politiniam procesui, matome, kad įvairios persekiojimo formos vyksta, tad persekiojamų baltarusių studentų skaičius neabejotinai augs, ir mes tam turime būti pasiruošę“, – pridūrė profesorius.

Putinas pareiškė Macronui, kad kišimasis į Baltarusijos įvykius yra nepriimtinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui, su kuriuo trečiadienį aptarė padėtį Baltarusijoje, pasakė, kad bet kokie bandymai kištis į suverenios valstybės reikalus „yra nepriimtini“, pranešė Kremlius.

V. Putinas akcentavo Rusijos „principinę poziciją“, kad „bet kokie bandymai kištis į suverenios valstybės vidaus reikalus ir išorės spaudimas teisėtai valdžiai yra nepriimtini“, sakoma vėlai trečiadienį paskelbtame Kremliaus pranešime.

Abiejų prezidentų pokalbis telefonu įvyko E. Macronui antradienį Vilniuje susitikus su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.

Draudimas žiniasklaidai

Nuo ketvirtadienio įsigalioja Baltarusijos režimo sprendimas suspenduoti didžiausio nepriklausomo šalies portalo „tut.by“ žiniasklaidos priemonės statusą.

Tai reiškia, kad protestus plačiai nušviečianti svetainė nebegalės teisėtai būti ir perduoti informaciją iš masinių renginių, konfliktų ar ekstremalių situacijų vietų.

Portalas pažymi, kad veiks toliau kaip internetinis šaltinis. Žiniasklaidos priemonės statusas „tut.by“ suteiktas tik pernai, devynioliktaisiais veiklos metais. Dabar jis suspenduotas trims mėnesiams