Pasaulyje

2020.09.30 17:49

Kinija bando į „šilko kelią“ įtraukti Afganistaną ir Pakistaną – klimpsta į problemas, gali tapti taikiniu

Reid Standish, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2020.09.30 17:49

Kinija atsargiai plečia savo vaidmenį Pietų Azijoje, atnaujindama ekonominius interesus Pakistane ir bandydama užmegzti glaudesnius ryšius su Afganistanu, kur šiuo metu vyksta taikos derybos tarp Afganistano valdžios atstovų ir Talibano.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ originalus kūrinys.

Pekino veiklos pėdsakas šiame regione dar labiau išryškėjo dėl vasarą vykdytos aktyvios veiklos, kurios pagrindinis tikslas buvo atgaivinti Kinijos ir Pakistano ekonominį koridorių (CPEC) – maždaug 62 mlrd. JAV dolerių vertės projektus, sudarančius pagrindą vadinamajai Kinijos „Juostos ir kelio iniciatyvai“ (BRI), kuria siekiama sukurti infrastruktūrą, išplėsti prekybos ryšius ir pagilinti bendradarbiavimą visoje Eurazijoje ir Afrikoje.

„Kinai nori užsiimti verslu, jie nesiekia veltis į karus, – RFE / RL sakė Londono Rytų ir Afrikos studijų mokyklos mokslinė bendradarbė Ayesha Siddiqa. – Jų tikslas yra kontroliuoti regioną finansiškai ir gauti iš to naudos.“

Tačiau nepaisant to, kad Kinijos atnaujintos pastangos regione rodo šalių norą judėti į priekį, Pekinas susiduria su didžiulėmis kliūtimis, bandydamas laviruoti sudėtingoje politinėje situacijoje Afganistane ir Pakistane.

Pagrindinės problemos yra neaiškumai Afganistano Vyriausybės ir Talibano taikos derybose Dohoje ir virtinė korupcijos skandalų, susijusių su CPEC.

Be to, Kinijos BRI projektai vis dažniau tampa Pakistane veikiančių beludžų ir sindhų grupuočių taikiniu.

„Tai yra Kinijos kaimynės, o ne kokios tolimos šalys, todėl Pekinas taip atkakliai siekia dalyvauti, – RFE / RL aiškino Londono karališkojo jungtinių pajėgų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Rafaello Pantucci. – Tačiau šis regionas turi įsisenėjusių problemų, dėl kurių tarptautiniai donorai vengia kištis. Šiuo metu Kinija vis giliau klimpsta į tas problemas.“

Turininga vasara

CPEC sudaro Kinijos bendradarbiavimo su Pakistanu pagrindą, o neseniai sudaryti sandoriai žymi naują jo plėtros etapą po daugelio metų vėlavimo ir projektų įgyvendinimo problemų, sulėtinusių iniciatyvos vystymo tempą.

Birželį ir liepą Pekinas sudarė 11 mlrd. JAV dolerių vertės sandorių su Islamabadu, sutikdamas finansuoti du hidroelektrinių projektus Pakistano administruojamame Kašmyro regione ir investuoti į šalies geležinkelių atnaujinimą, kuris taps brangiausiu iki šiol Kinijos projektu Pakistane.

Pekinas taip pat ėmėsi veiksmų, siekdamas išplėsti CPEC į Afganistaną. Ekspertų teigimu, Kinija siekia stabilizuoti padėtį šalyje ir užmegzti su ja glaudesnius politinius bei ekonominius ryšius po to, kai greičiausia iki 2021 m. gegužės JAV kariai pasitrauks iš Afganistano.

Rugpjūtį Kinija pradėjo spausti Pakistaną atidaryti pagrindinius sienos perėjimo punktus su Afganistanu, kad būtų galima vykdyti dvišalę ir tranzitinę prekybą, tačiau kol kas jie lieka uždaryti dėl saugumo problemų, o Kabulas neseniai pasirašė 2,2 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį, padėsiančią į pasaulio rinkas eksportuoti Afganistane auginamus kedro riešutus.

Dienraštis „The Financial Times“ šį mėnesį taip pat pranešė, kad Pekinas pasiūlė „nemažas investicijas į energetikos ir infrastruktūros projektus“ ir pasisiūlė nutiesti kelių tinklą Talibanui, tikėdamasis užtikrinti taikų pereinamąjį laikotarpį, jei iš Afganistano bus išvestos JAV pajėgos.

Impulsas pakartotiniam startui

Nors Pakistano ministro pirmininko Imrano Khano Vyriausybė nerimauja dėl ilgalaikių padarinių, susijusių su priklausomybe nuo Kinijos, šalininkai tikisi, kad CPEC padės Pakistanui sustiprinti infrastruktūrą ir taps impulsu šalies ekonomikai tuo metu, kai Islamabadui kyla problemų pritraukiant kitus užsienio investuotojus.

Numatoma, kad CPEC ne tik apims visą virtinę bendrų projektų, bet ir suteiks Pekinui prieigą prie Gvadaro uosto Pietų Pakistane, esančio visai netoli Hormūzo sąsiaurio – svarbiausio pasaulyje naftos gabenimo maršruto.

Tačiau Kinijos finansuojamas projektas netikėtai įsivėlė į pakankamai įtemptą Pakistano vidaus politiką – įtakinga šalies karinė ir civilinė Vyriausybė stengiasi kontroliuoti pelningą iniciatyvą.

Pakistano kariuomenei iki šiol pavyko užsitikrinti projektų kontrolę, praėjusiais metais įsteigus specialią CPEC instituciją – valstybinę įstaigą, kurios užduotis yra prižiūrėti BRI projektus Pakistane. Pagal šį mėnesį kariuomenės šalininkų pateiktą įstatymo projektą Vyriausybė turėtų perleisti kariuomenei daugiau galių ir suteikti platesnę autonomiją įgyvendinti CPEC projektus su ribota priežiūra.

Anot Pakistano kariuomenės ekspertės A. Siddiqa, Pekinas mieliau bendradarbiauja su kariškiais, nes jie laikomi patikimesniais ir gali garantuoti projektų užbaigimą laiku, ko nepavyko įgyvendinti tautos išrinktiems valdžios atstovams.

Be to, A. Siddiqa teigimu, kariuomenės kontrolė padeda sumažinti Pakistano elito nuogąstavimus, kad prisidengiant CPEC, Kinijai gali būti perleista strateginė teritorija. „Ankstesnės Vyriausybės sutartys su Kinija buvo sudarytos labai neskaidriu būdu ir tai kėlė kariuomenei susirūpinimą, – sako ji. – Kalba eina ne apie tai, kokią dalį gaus kariuomenė, bet ir apie tai, kiek bus atiduota Pekinui.“

Laviravimas, vengiant pasipriešinimo

Visgi nors CPEC įgavo antrą kvėpavimą ir Pekinas netgi tikisi išplėsti jį į Afganistaną, projektas susiduria su naujomis kliūtimis Pakistano viduje.

Rugpjūtį buvo paskelbta ataskaita, kurioje teigiama, kad atsargos generolas Asimas Saleemas Bajwa, vadovaujantis CPEC institucijai ir dirbantis specialiuoju I. Khano padėjėju, naudojosi įtaka, kad padėtų savo šeimai sukaupti didžiulius turtus.

Ataskaita išprovokavo priešišką reakciją socialiniuose tinkluose, pasigirdo raginimų atsistatydinti ir nuodugniai ištirti situaciją. A. S. Bajwa pasiprašė atleidžiamas iš ministro pirmininko specialiojo padėjėjo pareigų (I. Khanas vėliau šį prašymą atmetė), tačiau liko CPEC institucijos vadovu.

Ir tai ne vieninteliai įvykiai Pakistano vidaus politikoje, galintys smarkiai apriboti Kinijos ambicijas šalyje.

Pagrindinė Pakistano Talibano grupuotė „Tehrik-e Taliban“, veikianti už Afganistano ribų, paskelbė suvienijusi iki tol susiskaldžiusias grupeles, todėl kai kurie analitikai mano, kad Pakistano vidaus saugumo problemos gali kelti grėsmę BRI projektams.

Pakistane veikiančios beludžų ir sindhų separatistinės grupuotės liepą taip pat pranešė sudariusios sąjungą, kurios tikslas – kovoti su CPEC ir Kinijos interesais šalyje.

Panašu, kad dėl šių priežasčių BRI projektų saugumo užtikrinimo kaštai Pakistane augs.

Beludžai sukilėliai, teigiantys, kad jiems talkina ir sindhų separatistai, birželį užpuolė Pakistano vertybinių popierių biržą, o 2018 m. trys ginkluoti vyrai bandė patekti į Kinijos konsulatą Karačyje, tačiau susišaudymo metu buvo nukauti. Vėliau atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė separatistų grupuotė „Beludžistano išsivadavimo armija“.

„Sidhai ir beludžai vienodai patiria neigiamas Kinijos „ekspansionistinės“ ir „engėjiškos“ politikos pasekmes, – teigiama „Baloch Raji Ajoi Sangar“ – kelių beludžų separatistinių grupių ir „Sindhų revoliucijos armijos“ junginio – pareiškime. – Per CPEC Kinija siekia pavergti sindkus ir beludžus ir užimti visą pakrantę nuo Badino iki Gvadaro su visais ten esančiais gamtiniais ištekliais.“

„Kuo toliau, tuo labiau Kinija rizikuoja tapti taikiniu šiame regione, – RFE / RL teigė Nanyango technologijos universiteto (Singapūras) Pietų Azijos sukilėlių grupuočių ekspertas Abdulas Basitas. – Tačiau Kiniją palaiko Pakistano kariuomenė ir jos pačios kanalai regione, todėl valgu, ar tokio pobūdžio grėsmės atgrasys Pekiną nuo savo tikslų [siekimo].“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.