Pasaulyje

2020.09.28 20:03

Macronas: taiką Europoje galima pasiekti tik su Rusija, bet suprantu jūsų jautrumą

Macronas pakartojo: Lukašenkos prezidentu mes nepripažįstame; atnaujinta 21.11
Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.09.28 20:03

Į Lietuvą oficialaus vizito pirmadienį atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis vizito metu turėtų daug dėmesio skirti situacijai Baltarusijoje.

Tai yra pirmasis dvišalis Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje per beveik du dešimtmečius. G. Nausėda teigė, kad vizitas ženklina puikius valstybių ir asmeninius šalių vadovų ryšius.

Macronas teigė paaiškinęs Nausėdai, kodėl ėmėsi vesti dialogą su Kremliumi

„Manau labai nuoširdžiai be užuolankų ir išsisukinėjimo aptarėme dalykus, kurie svarbūs valstybėms. Pasikeitėme nuotaikos dėl Baltarusijos, Rusijos, NATO ateities“, – sakė G. Nausėda.

Anot Lietuvos prezidento, su E. Macronu buvo sutarta dėl įvykių Baltarusijoje vertinimo ir reakcijos į juos – todėl sankcijos Minsko režimui turėtų būti patvirtintos jau artimiausioj Europos Vadovų Taryboje.

Tuo pačiu bus svarstomi ir ES santykių su Kinija klausimai, pažymėjo Lietuvos vadovas.

Buvo aptarta ir reformų Ukrainoje padėtis, būtinybė šaliai padėti jas įgyvendinti, kad Kijevas galėtų pasiekti savo tikslą – narystę ES „po tam tikro laikotarpio“.

G. Nausėda kelis kartus pakartojo padėką E. Macronui imantis lyderystės, kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, gelbėjant derybas dėl daugiamečio ES biudžeto.

E. Macronas padėkojo už šiltą priėmimą „sudėtingu laikotarpiu“. Jis priminė, kad paskutinį kartą Prancūzijos prezidentas Lietuvoje lankėsi prieš 19 metų. „Tas ilgas laikas man leidžia pasakyti, kokį kelią nuėjo Lietuva“, – sakė Prancūzijos prezidentas, pabrėždamas Lietuvos ekonomikos vystymąsi, narystę ES ir NATO.

„Lietuva susigrąžino vietą Europos šeimoje. Šiandien Lietuva ir Lietuvos žmonės yra pačiame Europos centre ir tikrai turi kuo didžiuotis““, – sakė Prancūzijos prezidentas, neslėpdamas susižavėjimo Lietuvos ryžtu įgyvendinti reformas. Jis sakė žinantis, kaip smarkiai lietuviai pasitiki ES ir tai esą prancūzams teikia įkvėpimo.

E. Macronas pabrėžė, kad kalbėjo apie ES ateitį, būtinybę įgyvendinti Gaivinimo planą, laikytis vieningos pozicijos „Brexito“ derybose su Jungtine Karalyste ir kt.

Prezidentai priėmė bendrą deklaraciją, kartu su Latvijos vadovu, „Dėl demokratijos saugojimo“, kuriuo stengiamasi stiprinti demokratiją kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis ir informacinėmis atakomis.

Taika Europoje – tik su Rusija

E. Macronas teigia paaiškinęs G. Nausėdai, kodėl ėmėsi vesti strateginį dialogą su Kremliumi.

„Norėjau kiekviename diskusijų etape, kad būtumėte skaidriai informuotas, kaip vyksta darbai ir ko galima pasiekti manau, kad tas dialogas svarbus iš strateginės pusės. Bet žinau, kad praeitis irgi svarbi, – sakė E. Macronas primindamas „Lietuvos palikimą likimo valiai“ 20 amžiuje po Antrojo pasaulinio karo. – Dialogas, kurį kuriame, viską darome pagarbiai, su europiniais partneriais. ir skaidriai. Manau, galime sukurti 21 a., kuriame būtų išspręsti daugelis su mūsų kaimynais susijusių konfliktų.“

Anot E. Macrono, ilgalaikę taiką Europoje galima pasiekti tik dirbant su Rusija, nes tai įpareigoja bendra geografija ir istorija. „Negalime gyventi, lyg Europa būtų nuo Rusijos nutolusi sala. Dėl to turime dirbti strategiškai. Todėl reikia siekti sukurti saugumo, atnaujinto bendradarbiavimo, pasitikėjimo architektūrą, kuri leidžia nekilti įtampai, kovoti su kibernetinėmis atakomis, su dezinformacija ir destabilizavimu. Stiprinant Europos Sąjungos suverenumą ir saugumą, kaip darome nuo pat pradžių ir turint šį dialogą, mes būsime stipresi. Tai mūsų darbotvarkė, mes neturime jokio naivumo. Esame pagarbūs ir labai reiklūs su Rusija“, – sakė Prancūzijos vadovas.

Jis teigia suprantantis, kodėl ši tema Lietuvoje jautri, tačiau dialogas gali užtikrinti, kad praeities „baisybės“ nepasikartos.

Paklaustas, ar santykių su Rusija nepakeis bandymas nunuodyti rusų opozicionierių Aleksejų Navalną, E. Macronas pakartojo žinomus faktus ir sakė, kad „Rusija turi pasiaiškinti (...) ir tada būtų priimti sprendimai.“

Baltarusijoje turi vykti valdžios perdavimas

E. Macronas anksčiau pareiškė, kad neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka turi pasitraukti.

Pirmadienį pats A. Lukašenka pasiūlė E. Macronui rūpintis Prancūzijos vidaus reikalais, nes esą šalį krečia protestai, dėl kurių Prancūzijos prezidentas būtų turėjęs atsistatydinti jau prieš du metus.

Prancūzijos vadovas taip pat sveikino Lietuvos poziciją Baltarusijos atžvilgiu ir „brolišką jausmą“ tos valstybės žmonėms.

„Turime išgirsti, kad protestuotojai prašo laisvės ir demokratijos. Moterų, jų visų drąsa mus įpareigoja. Baltarusijos valdžia turi nutraukti savavališkus sulaikymus ir per prievartą vykdomus išsiuntimus iš šalies, vykdomus prieš Koordinacinę tarybą. Ji turi paleisti savavališkai sulaikytus asmenis ir gerbti tikruosius balsavimo rezultatus. Prancūzija palaiko Baltarusijos tautą, siekiant rasti politinį sprendimą, atsižvelgiant į ne vieną savaitę taikiai ir masiškai reiškiamus lūkesčius“, – vardino E. Macronas. Jis pabrėžė besitikintis, kad ES turi imtis sankcijų, bet kartu turi būti vystomas bendradarbiavimas su Minsko režimu.

Todėl E. Macronas teigė susitiksiantis su S. Cichanouskaja. „Taip aš parodau paramą visiems Baltarusijos žmonėms“, – sakė Prancūzijos vadovas.

„Mūsų požiūris aiškus nuo pat pradžių. Mes nepripažįstame A. Lukašenkos išrinkimo ir kaip prezidento šiandien. Mes, kaip europiečiai, norime, kad vyktų tarpininkavimas, kuris leistų taikiai susipažinti su balsavimo rezultatais ir turėti procesą, kuris leistų taikų (valdžios) perėjimą, įtraukiant pilietinę visuomenę“, – sakė Prancūzijos vadovas.

Jis nurodė, kad valdžios perėjimas neturi virsti geopolitiniu procesu, jame neturi dalyvauti užsienio valstybės, tik pilietinė visuomenė. Tarpininkauti galėtų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), su tuo esą sutinka V. Putinas, beliko sulaukti A. Lukašenkos pritarimo.

G. Nausėda teigė, kad Baltarusijos demokratinė ateitis yra „tik laiko klausimas“. Kalbėdamas apie įvykius Baltarusijoje, Lietuvos prezidentas priminė, kai Islandija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. „Todėl šiandien mes jaučiame moralinę skolą“, – sakė Lietuvos vadovas, pabrėždamas vertybių svarbą užsienio politikoje.

A. Lukašenką G. Nausėda pavadino diktatoriumi, su kuriuo „jei neįmanoma kalbėti sankcijų būdu, reikia kalbėti veiksmais“. ES delsimą įvesti sankcijas Minsko režimui, jis vadino asmeniniu smūgiu „tikinčiam Europos Sąjunga“.

G. Nausėda sakė E. Macronui vakarienės metu papasakosiantis apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kurioje taikiai sugyveno kelių tautų žmonės.

Šalių vadovai išreiškė solidarumą su išpuolių Paryžiuje aukomis.