Pasaulyje

2020.09.28 15:57

Tyrėjas: keltas „Estonia“ galėjo nuskęsti susidūręs su povandeniniu laivu

atnaujinta 17.29
LRT.lt, BNS2020.09.28 15:57

Buvęs Estijos prokuroras Margus Kurmas pareiškė, kad nauja medžiaga iš laivo nuolaužų leidžia manyti, jog keltas veikiausiai nuskendo susidūręs su povandeniniu laivu. M. Kurmas vadovavo 2004–2009 Vyriausybės komisijai, kuri tyrė kelto „Estonia“ nuskendimą Baltijos jūroje 1994 m., rašo Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

Interviu televizijai „Pealtnagija“, M. Kurmas teigia, kad naujoje vaizdo medžiagoje matyti nuskendusio laivo korpuse esanti apie 4 m ilgio ir 1,2 metro pločio esanti skylė, kuri galėjo atsirasti susidūrus su dideliu objektu.

„Norint pramušti bortą, reikėtų, kad, pavyzdžiui, nedidelis žvejybos laivas įsirėžtų į kelto korpusą keturių mazgų greičiu“, – pridūrė jis.

Pasak M. Kurmo, tai atmeta galimybę, kad atitrūkęs skydelis atsitrenkė į kelto korpusą.

„Tokiu atveju šis skydelis turėjo būti 20 kartų didesnis, – pažymėjo ekspertas. – Tai turėjo būti susidūrimas su laivui prilygstančiu objektu.“

Anot buvusio katastrofos tyrimo komisijos vadovo, borto dalis, kurioje buvo aptikta skylė, niekada nelietė jūros dugno – taigi, korpusas negalėjo būti pažeistas tokiu būdu.

„Tai nėra neįtikėtina. Ankstesnėse analizėse buvo minima, kad laive galėjo būti skylė. Tai įrodymas to, apie ką buvo spekuliuojama jau seniai“, – sakė M. Kurmas.

Anot jo, tai, jog skylė laivo korpuse buvo žemiau vandens linijos, rodo, kad „Estonia“ galėjo susidurti su povandeniniu laivu. M. Kurmas pabrėžia, kad neaišku, kuris laivas atsitrenkė į kurį, bet kyla klausimas, ką povandeninis laivas galėjo veikti kelto kelyje.

„Klausimas yra tas, ką šis povandeninis laivas veikė „Estonia“ trasoje. Tuo laikotarpiu toje vietoje vyko Švedijos karinės pratybos. Antroji versija –povandeninis laivas užkliudė „Estonia“, nes laive buvo jautrios informacijos. Esu linkęs manyti, kad teisinga yra antroji versija“, – sakė ekspertas.

Ankstesniuose vaizdo įrašuose ant jūros dugne gulinčių laivo nuolaužų skylė nėra užfiksuota – M. Kurmas teigia, kad arba tai nebuvo užfiksuota, arba šie įrodymai nebuvo pateikti specialiai. M. Kurmas pažymėjo, jog pramušta korpuso dalis buvo matoma 1994 metais, bet vėliau švedų valdžia užbėrė nuskendusį laivą žvyru.

Anot M. Kurmo, tokia skylė paaiškintų, kodėl keltas nuskendo taip greitai.

Estijos premjeras Juri Ratas praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad Vyriausybės nariai netrukus aptars „Estonia“ katastrofą ir reikalavimą pradėti naują tyrimą, kurio prašo žuvusiųjų artimieji, pažymi ERR.

Praėjusį spalį Talino administracinis teismas patenkino žuvusiųjų artimųjų prašymą pradėti naują tyrimą.

Katastrofą tyrusi tarptautinė komisija 1997 m. nustatė, kad nelaimės priežastis buvo kelto konstrukcijų gamybos trūkumai, orų sąlygos bei įgulos klaidos.

Keltas „Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną pakeliui iš Talino į Stokholmą. Per katastrofą žuvo 852 iš 989 keltu plaukusių žmonių. Trims iš keturių keltu plaukusių lietuvių Baltijos dugnas tapo Amžinu kapu.