Pasaulyje

2020.09.28 15:37

Ekspertas apie atsinaujinusį konfliktą Kalnų Karabache: atsiskleidžia JAV bei Rusijos interesai

LRT RADIJAS, LRT.lt2020.09.28 15:37

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros profesorius, islamo tyrinėtojas, religijotyrininkas Egdūnas Račius LRT RADIJUI sako, kad kariniai neramumai Kalnų Karabache neapsiriboja vien tik Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinėmis pretenzijomis, tačiau apnuogina ir didžiųjų pasaulio galybių – JAV ir Rusijos – interesus.

Per atsinaujinusį dešimtmečių senumo teritorinį ginčą žuvo jau keliasdešimt žmonių. Didžiausi nuo 2016-ųjų susirėmimai verčia nuogąstauti dėl naujo karo tarp šių valstybių.


Taip pat skaitykite

Turkijos ir Irano paramos

E. Račius teigia, kad įvairių provokacijų, kuomet apšaudomos visų pusių pozicijos, būta ne viena, tačiau „dabar Azerbaidžano reakcija buvo tokia dėl juntamos Turkijos pagalbos“.

„Ta pagalba yra visų pirma moralinė, tačiau gali būti ir materialinė, – sako jis. – Ta parama suteikia progą dar kartą pabandyti atsiimti tas teritorijas, kurias tris dešimtmečius valdo armėnų separatistai“, – teigia VDU profesorius.

Pagrindinis Azerbaidžiano tikslas, anot VDU profesoriaus, yra atsiimti Kalnų Karabachą ir taip atstatyti šalies vientisumą. „Norima tokio suverenumo, koks šalyje buvo žlungant Sovietų Sąjungai“, – teigia E. Račius.

„Šiame konflikte armėnus labai aktyviai remia Iranas, kuris tikrai nėra krikščioniškas ir neturėtų būti palankus religine prasme. Be to, Iranas ir Azerbaidžanas ne tik yra islamiškos, bet ir šiitinės valstybės“, – sako E. Račius.

Tačiau konfliktas, anot jo, turi ir daugiau prasmių. „Tai yra konfliktas tarp tiurkakalbių kraštų ir Armėnijos. Tai ir ideologinis konfliktas, tačiau pabrėžiu, kad tai ne religinis konfliktas, – tvirtina islamo tyrinėtojas. – Šiame konflikte armėnus labai aktyviai remia Iranas, kuris tikrai nėra krikščioniškas ir neturėtų būti palankus religine prasme. Be to, Iranas ir Azerbaidžanas ne tik yra islamiškos, bet ir šiitinės valstybės. Taigi, religinio aspekto čia tikrai neįžiūrėsime. Tačiau ideologinį ir geopolitinį aspektą galima įžiūrėti.“

Traktuoja kaip separatizmą

Telšių apskrities dydžio Kalnų Karabachas yra ginčytina teritorija. Čia dominuojantys armėnai paskelbę Arcacho respubliką, kurios pasaulis nepripažįsta ir regioną laiko Azerbaidžano dalimi.

Dabar Azerbaidžanas skelbia užėmęs strateginį kalną Kalnų Karabache. Pasak VDU profesoriaus, nors Azerbaidžano kariniai pajėgumai yra didesni, tačiau Kalnų Karabache gyvena absoliuti dauguma armėnų.

150 tūkst. apsiskelbusios Arcacho respublikos gyventojų armėnų paprasčiausiai nesutiktų su tokia įvykių klotimi, jei ta teritorija būtų jėga prijungta prie Azerbaidžano.

„Azebaidžanas yra stipresnė šalis karine ir finansine prasmėmis, tačiau nedrįsta imtis veiksmų, suprasdamas, kad tie 150 tūkst. Arcacho gyventojų armėnų paprasčiausiai nesutiktų su tokia įvykių klotimi, jei ta teritorija būtų jėga prijungta prie Azerbaidžano“, – tikina VDU profesorius.

Situacijai dėl Kalnų karabacho vėl kaistant, Armėnija ir Azerbaidžanas į tarptautinės bendruomenės raginimus nereaguoja

Armėnijos premjeras paragino pasaulio šalis užkirsti kelią Ankaros įsikišimui į konfliktą. E. Račius teigia, kad konfliktas pasiekė aukščiausią lygį. Anot jo, žvelgiant į istoriją, Kalnų Karabachas kažkadaise priklausė Armėnijai, tačiau jau bent pusę amžiaus buvo kitų šalių sudėtinė dalis.

„Tai buvo viduramžiais. Tačiau jau nuo 16 amžiaus ši teritorija nebuvo Armėnijos dalis – Kalnų Karabachas priklausė Persijai, – dėsto jis. – Vėliau šis regionas priklausė Rusijos imperijai. Po pirmojo pasaulinio karo Kalnų Karabachas buvo priskirtas Azerbaidžano tarybų respublikai.“

Šiame konflikte ji turi savo interesų – pagelbėti Azerbaidžanui ir kartu jį atitraukti nuo bičiulystės su Iranu. Abi šalys, kaip jau minėjau, yra šiitiškos. Jei tarp jų gimtų aljansas, Turkijai tai būtų labai nenaudinga.

Kadangi Kalnų Karabachas ilgus šimtmečius nebuvo Armėnijos dalimi, visi šiandieniniai politiniai veiksmai ir kariniai veiksmai gali būti traktuojami kaip separatizmas, sako profesorius. „Dabar Kalnų Karabachas, vadinama Arcacho respublika, yra atskira valstybė, turinti savo valiutą, parlamentą ir panašiai. Galima sakyti, kad kol kas Kalnų Karabachas yra kvazisuverenus vienetas“, – aiškina E. Račius.

Nenori Azerbaidžano ir Irano draugystės

E. Račius prognozuoja karinius veiksmus tol, kol kažkuri pusė pradės nusileisti. Anot jo, Arcacho kovotojai tikrai nenurims, matydami, kad Azerbaidžanas kontroliuoja strategiškai reikšmingas pozicijas. Tuo tarpu Azerbaidžanas galėtų grįžti į savo buvusias pozicijas arba, atvirkščiai, bandyti brautis iki pat Stepanakerto (50 tūkst. gyventojų turinti apsiskelbusi Archacho sostinė).

„Tai, žinoma, išprovokuotų didžiulius mūšius. Armėnai mobilizuotųsi ne tik Archache, bet ir pačioje Armėnijos respublikoje, – spėja VDU profesorius. – Vis tik prognozuoti tokios įvykių eigos nevertėtų, nes vargu ar tam ryžtųsi Azerbaidžanas.“

Šiame konflikte profesorius pastebi ir dviejų galybių – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos – susidūrimą. Pastaroji palaiko tas valstybes, kurios nesibičiuliauja su Vakarais ir NATO, sako jis.

„Armėnija, kaip nebūtų liūdna, yra viena iš tų valstybių, kuri nesiekia euroatlantinės integracijos arba jos nesiekia aktyviai. Tuo tarpu Azerbaidžanas, nepaisant to, kad yra daugumos musulmonų valstybė, labai aktyviai siekia suartėti su JAV ir NATO.

Turkija yra NATO narė ir regiono galybė. Šiame konflikte ji turi savo interesų – pagelbėti Azerbaidžanui ir kartu jį atitraukti nuo bičiulystės su Iranu. Abi šalys, kaip jau minėjau, yra šiitiškos. Jei tarp jų gimtų aljansas, Turkijai tai būtų labai nenaudinga“, – konflikto geopolitinę reikšmę regionui komentuoja VDU Regionistikos katedros profesorius, islamo tyrinėtojas, religijotyrininkas Egdūnas Račius.

Parengė Vismantas Žuklevičius.