Pasaulyje

2020.09.28 12:45

LRT trumpai. Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano jau vyksta mažas karas

LRT.lt2020.09.28 12:45

Kol tarptautinė bendruomenė skatina Baku ir Jerevaną susilaikyti nuo smurto ir kalbėtis, kariniai susirėmimai Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje tęsiasi jau antrą dieną. LRT.lt trumpai apžvelgia šį konfliktą.

Smurtas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano kariuomenių pratrūko sekmadienį, tai kruviniausi susidūrimai per 4 metus. Pastarąjį kartą abi pusės konfliktavo liepos viduryje, tačiau tada kariniai veiksmai vyko ne Kalnų Karabache, bet tarptautiškai pripažįstamoje pasienio linijoje šiauriau.

Oficialiai, nė viena pusė nepaskelbė kitai karo. Tačiau tiek Armėnijoje, tiek Azerbaidžane, tiek ir Kalnų Karabache įvestas karo stovis, Jerevanas paskelbė pilną, o Baku – dalinę mobilizaciją.

Nepriklausomu apsiskelbusio Kalnų Karabacho pareigūnai pirmadienį pranešė, kad jų pusėje per susirėmimus su azerbaidžaniečiais žuvo 39 žmonės, iš jų bent 30 – kariai.

Armėnija pranešė sunaikinusi dešimtis karinės technikos vienetų ir nukovusi apie 200 azerbaidžaniečių karių. Sekmadienį pati Armėnija pripažino 16 karių žūtį savo pusėje.

Kariniai susidūrimai vyksta vadinamoje „kontaktinėje linijoje“ – de facto Kalnų Karabacho ir Azerbaidžano pasienyje. Abi pusės naudoja sunkiąją karinę techniką – tankus, šarvuotas mašinas – taip pat ir kovinius dronus.

„Tai rimčiausia eskalacija pastaraisiais metais. (...) Šiame dešimtmečius trunkančiame konflikte įprasta, kad abi pusės kaltina viena kitą paleidus pirmąjį šūvį ir mes matome ne tik karinius veiksmus, bet ir informacinę karybą. Sunku patikrinti ir patvirtinti informaciją“, – padėtį komentuoja BBC Kaukazo korespondentė Rayhan Demytrie.

Karas arti?

Kuri pusė pradėjo veiksmus, nėra aišku. Armėnijos gynybos ministerija teigė, kad azerbaidžaniečiai sekmadienį ryte pradėjo ataką prieš civilių gyvenvietes Kalnų Karabache.

Armėnija nurodė, kad intensyvūs susirėmimai tęsėsi ir pirmadienio naktį, esą kariai sunaikino priešininkų tankus, sraigtasparnius, dronus. „Mes priartėjome prie plataus masto karo protrūkio Pietų Kaukaze“, – pareiškė Armėnijos premjeras Nikola Pašinianas.

Azerbaidžanas teigia, kad Armėnų artilerija šaudė į Tartaro miestelį Kalnų Karabache, todėl Baku tęsia puolimą – „apšaudo priešus artilerija, rengia antskrydžius ir perėmė kelias strategines pozicijas Talyšų kaime“.

Nors iš pradžių neigė pranešimus, vėliau Kalnų Karabacho pareigūnai pripažino, kad prarado dalį pozicijų azerbaidžaniečiams.

2017-ųjų spalį Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai pradėjo derybas Ženevoje surengtame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupės formate. Tačiau realus progresas nebuvo pasiektas.

„Tai siaubingos naujienos. (...) Tai jau mažas karas. Naudojama sunkioji ginkluotė, Azerbaidžane neveikia internetas, Armėnija paskelbė mobilizaciją“, – padėtį „Twitter“ įraše apibūdino „Carnegie Europe“ vyresnysis bendradarbis Thomas de Waalas.

Rusija ir Turkija

Kalnų Karabache dominuoja etniniai armėnai, per kruviną karą 10 deš. regionas paskelbė atsiskiriantis nuo Azerbaidžano. Tačiau tarptautinė bendruomenė šį regioną laiko Azerbaidžano dalimi.

Rusija remia savo sąjungininkę Armėniją, abi valstybės priklauso Rusijos suburtai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (CSTO), čia veikia ir rusų karinė bazė. Tačiau Rusija ginklais prekiauja tiek su Armėnija, tiek ir su Azerbaidžanu. Pastaruoju metu, intensyvėjant Turkijos ir Azerbaidžano gynybiniams ryšiams, Baku pirko koviniuss dronus iš Ankaros.

Dabar Kremlius paragino sudėti ginklus, ir ar Rusija ateis į pagalbą sąjungininkei, neaišku – liepą, per kruvinus susidūrimus Armėnijos-Azerbaidžano pasienyje Maskva reagavo vangiai ir atšaukė planus surengti skubų susitikimą, vietoje to išplatino aptakų pareiškimą.

Azerbaidžaną remia Turkija, kurios prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasmerkė Armėnijos veiksmus ir pažadėjo paramą Baku. Rugpjūtį Azerbaidžano gynybos ministras žadėjo, kad kariuomenė išpildys savo „šventą pareigą“ – susigrąžins atskilusių regionų kontrolę.

Vakarų valstybių, Europos Sąjungos, NATO, Jungtinių Tautų lyderiai paragino abi puses sudėti ginklus, ginčą spręsti derybomis.

Taip pat skaitykite